kolegos ir taip delioju ir taip nu nesigauna, klaustukas dek skaiciavimus juodu ant balto ant stalo.

edit ar itrauki reinvestavima gautinu sumu?

tu ablūche po tokių nusišnekėjimų ne mane siuntinėk, o pats slėpkis po lapais iš gėdos. Turėtum ne tik šitoj temoj nesirodyti, bet ir apskritai forume. Senbuvis dar . Ne tik kad nesupranta tokio dalyko kaip YTM, bet dar ir sugeba palyginti (ir net tą darai neteisingai ) grąžą tarp skirtingos trukmės, tipo ir kreditingumo rizikos obligacijų

Montego, YTM jau įskaičiuoja reinvestavimą todėl nieko papildomai skaičiuoti nereikia

Galvojau nusipirkti Sun Investment po 13 proc. metinių, bet Swedbank minimalus 50 eur komisinis už sandorį, tai jei perki 1 akciją už 1000, tai 5 proc atiduodi bankui. Be 50 000 net neapsimoka lyst.

SEB man rodos tik 2 ar 5 eurai komisinis

Seb 0,25 % komisas, tai už vieną obligaciją - 2,5 eur

Sveiki,
Credit star obligacijos Gruodi.
https://www.creditstar.com/bonds
Klaustukui neziureti.

Tai netik dėl komiso neapsimoka lįst, čia jie pristatė savo obligaciją https://www.youtube.com/watch?v=5pyyoN9RvP4 ir visos obligacijos užstatas kažkokios trys niekinės SPV esančios Ispanijoje, kurios neturi nieko, tik išlaidas ir įsipareigojimus be jokių leidimų ir PAV'ų.

Obligacija išperkama šiek tiek vėliau nei pagal timeline planuojama gauti kažkokį apčiuopiamą dokumentą, kitaip tariant jeigu gauna dokumentą Obligacija bus išperkama, jeigu negauna dokumento SPV lieka kreditoriams.

Atrodo gražu, smagu ir žalia, bet rizika aukštesnė nei planuojamas pajamingumas.

Kaip galvojate, ar Orion Secutrities apsiimtu planti/tarpininkauti/kooridinuoti obligaciju platinima tokios kompanijos, kuri tiketinai bankrutuos/neispirks obligaicju?
Blogiausiam scenarijui atsitikus Orion vardas tikrai skambetu ir butu suterstas, pasitikejimas tiek investuotoju, tiek klientu turetu sumenkti, bent jau kuriam laikui.

Kas liecia sauletas obligacijas, tai atrodo rizikinga, manau drasiai galima butu priskirti sita emisija prie siuklsiniu obligaciju, bet renewable energy ant bangos, daug finansavimo is valstybiu, imvairiu sriciu imones siekia isigyti savo parkus, ar bent jau pirkti green energija, galbut geriausias laikass ant minetos bangos sokti perkant sias obligacijas.

https://view.news.eu.nasdaq.com/view?id=b26969bbf1d9e7b8ad5d9e1e56d20b18e&lang=lt&src=notices
Investuotojams Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje viešai siūloma iki 3 000 obligacijų. Siūlymo kaina yra 1000 EUR už vieną obligaciją, kuri yra lygi obligacijos nominaliai vertei. Metinė obligacijų palūkanų norma yra 8%.
Kaip 10 metų obligacijos, tai truputi silpnokai su palūkanomis.

Jo, įdomiai, SB 10 metų obligacijos pajamingumas 10,75%

Big Bank 10 metų 8%

Panašu jog prašovė SB tokias dideles palūkanas mokėdamas ? Ar čia kažkaip susijusiems asmenims praplatino, nes SB platino ne vietinėje rinkoje ? O gal kažkokie kiti esminiai skirtumai ? Pvz SB po 5 metų galės išpirkti emisiją, arba keisti palūkanų normą. Bet vis tiek keistas SB sprendimas buvo nepaleisti savo obligacijų per vietinę rinką, už tokias palūkanas būčiau ir aš kažkiek paėmęs. O dabar nebent antrinėje rinkoje už mažesnį pelningumą jų galima įsigyti, permetant pelną tiems, kas pirko taip neviešai platintą emisiją

Gal Bigbankas pasižiūrėjo į LHV sėkmę ir nusprendė būti protingesnis už LHV ir SAB.

Jau daug kartų buvo kartota, kad tai skirtingo tipo obligacijos... Greitai paieškojęs, duodu pirmą linką https://www.traders.lt/forums.php?m=posts&p=754452#754452 . Kas nori tikslesnių detalių, panerškite forume.

Skirtingos nes subordinuotos, bei su galimu keitimu arba išankstiniu grąžinimu po 5 metų. Tik kas nuo to mano argumentuose keičiasi ? Nebūtų Lietuviai/Latviai/Estai pirkę, jei Baltijos Nasdaq būtų platinę ? Aš manau, jog būtų, ir nebūtų nė tų 10,75% reikėję siūlyti

Šitoje diskusijoje, kaip tik obligacijų tipas vienodas, kaip ir ŠB, taip ir Big banko platinamos obligacijos subordinuotos, t.y. neapsaugotos. Čia matau du skirtumus: 1) ne faktas, kad Big bankas išleis obligacijas atviroje rinkoje su tokiu pajamingumų, nors ir suma nėra didelė; 2) Pagrindinio pirkėjo avataras ... Ar nebus taip, kad pirkėjas ir ŠB atveju ir Big banko atveju yra žinomas jau prieš platinimą. Jei taip, tuomet reikia žiūrėti kas jis. Nes ŠB galėjo sau leisti siūlyti ir didesni pajamingumą išplatintoms skolos VP, tik tam, kad turėti strateginį investuotoją ateities emisijoms (kai reiks). O Big banką gali finansuoti su dabartiniu akcininku susietas asmuo, kuriam dzin, kurioje grafoje atsiras pelnas ar nuostolis ...

+ Aleksandras už mintis ir patikslinimą.

Nenagrinėjau ten giliai iš tikro, bet bendrai tiesiog toks liūdesys, jog vietinei rinkai tiesiog SB net nedavė nieko už tokį pajamingumą, kuriuo manau būtų buvę nemažai susidomėjusių. Vietoj to uždarbį permetė neaišku kokiems "užsienio kreditoriams"

Big bank jau turi dvi emisija su 8 % pajamingu isplatintas neperseniausiai, tai sakyciau jie teisiog nemato reikalo didindi pajamingumo, nes ir su mazesniu be vargo pasiskolina

ŠB neturėjo realaus inkaro. Emisija skirta sugulti į kuo platesnį ratą institucinių balansų. Susipažinimui. Grąža dėliota pagal institucinių norus. Solidi 750 bazinių premija už subordą yra logiška, kai vienas iš tikslų išeiti į plačius vandenis. Ypač kai dabar MREL 2-3 metų parduodami su ~400 bazinių nuo mid. Pavyzdžiui Švedijos Nordea subordai prekiaujasi už mid +400. Luminor panašiai. LHV net kiek daugiau - paskutinį leistą MS pasiėmė visą į booką už 8.75% ir pardavinėja rinkoje po 8.5%. ŠB pasirinko skolintis 100-150 bazinių brangiau, nei teoriškai įmanoma, bet neįtraukiant mažmenos ir užsitikrinant greitus pinigus iš institucijų bei pasidarant sau tarptautinę reklamą.

Labai racionalus žingsnis. Užsienio institucijos dabar domisi ŠB. Prieš metus tokio susidomėjimo nebuvo.

Panašiai darė ir LHV, tik jie norėjo politinės reklamos. Su 700 premija nuo mid spreado išleisti subordai skirti Estijos mažmenai yra politinis cirkas: štai mes kokie geri, vietiniams investuotojams sutinkam mokėti dideles palūkanas, tik nesudėkit mums papildomų mokesčių, kaip Lietuva padarė. Suveikė su 16x oversub ir kiekvienu judančiu estu apdalintu 10% grąža.

Big Bank yra oportunistai. Jie neturi tokios bazės, bet mato, kad ir LHV ir ŠB prekiaujasi antrinėje po ~8%. Todėl tikisi už tiek išsileisti vietinėje rinkoje. Bet noras sutaupyti gali atsisukti prieš juos. Tuo pačiu metu ŠB leis savo MREL su didesne grąža tik instituciniams. Ką pirks fondai: ar BigBank retail 8% 10NC5 ar ŠB 3yr MREL institutionals only už 8.5%? Akivaizdus atsakymas. Todėl lieka mažmenos paklausa be jokio teorinio upside antrinėje rinkoje.

Orion savo vardo nesusiterštų niekaip, kadangi jie savo darbą atlieka ir atliks gerai, po platinimo viskas SIG rankose ir kaip minėjau tretinės ar ketvirtinės SPV įmonės kaip užstatas, kurios yra šiai dienai be vertės, nors Orion piešia kažkokią dešimtamilijoninę vertę dėl neišmanymo, o ne dėl melo. Žinot, čia kaip tas posakis jeigu žmogus sako netiesą be tuo tiki, ar žmogus meluoja? Kodėl tuomet neužstatoma aukštesnė įmonė su turtu? Ir atsakymas matyt trash.

Dunkelheit, įdomios Jūsų įžvalgos. Sakykite prašau, UAB SIG yra obligacijų leidėjas. Ši bendrovė balanse turi 89 mln. EUR nuosavo kapitalo (pagal audituotą 2022 fin. ataskaitą). Taip pat šiai bendrovei tiesiogiai priklauso 18 patronuojamų bendrovių ir 67 netiesiogiai (15 psl.). Leidėjas atsako savo turtu, tarp kurių dalį jo užstato po hipotekа (Jūsų manymu niekinės realios vertės atžvilgiu). Ar čia matote kažkokią riziką regreso teisės į neužstatytą turtą nebuvimo obligacijų turėtojams (kreditoriams)?
Klausiu, nes irgi suinteresuotas suprasti ir įvertinti visas rizikas teisingai, kadangi irgi svarstau apie investicijas į šiuos bondus.

Prikabintos bylos

Standalone_SIG UAB_2022_LT_audited.pdf (3557.8 kB, 63 Kartai)

daliux žiūriu nepraleidžia nei vienos progos įgelti ŠB nors blackstone labai tiksliai visą situaciją nupasakojo. Nesuprasi kodėl žmogus tokią pagiežą laiko ant šito banko. IGN temoje pats siūlo etatiniams kritikuotojams užsičiaupti tai gal reikėtų ir pačiam pasinaudoti šituo patarimu...