Skaitau vz straipsnį, kad preliminari rugsėjo mėn infliacija sumažėjo iki 4,2 proc.
Ar susitvarkėme? Matysime 2024m
Tik man kyla vienas klausimas.
Kodėl visada grafikuose pateikiama statistika nuo 1997 metų?
ar kad gražiau atrodytų?
is vs grafikas


o čia grafikas nuo 1993m, nes ankstesnių tiesiog nėra duoemnų


o čia detaliau 1993m - 1995m


tokį pažiūrėjus, tai tik gėlytės dabartinis pikas 22 proc.

Bideno demokratai prapyle kara infliacijai ir visiskai suzludge salies migracine politika (juokinga, kai per diena praeina 5-10 tukst. nelegalu), tuo paciu, visiskai uztildydami ziniasklaida apie sienos problema, kaip sake Muskas. Kaimietiska LT ziniasklaida irgi tyli!?
Liko tik skiepai, kitaip rinkimu nelaimes.
https://www.foxnews.com/media/elon-musk-accuses-media-ignoring-border-crisis-instructed-cover.amp

Man vėl kyla klausimų.
Pabandysiu pažvelgti iš kitos perspektyvos.
Ekonomikos vadovėliai sako, jog norint suvaldyti infliaciją, reikia pakelti palūkanų normas aukščiau nei infliacija.
JAV - infliacija rugpjūtį 3,7% (prognozė rugsėjui 3,8%). Palūkanos 5,5%
ECB - infliacija rugsėjį 4,3%. Palūkanos 4,5%

Tiek vienam tiek kitam regione palūkanos perlipusios.
Tai infliacija turi mažėti? tikslas pasiektas?
o Pavelo kalba tebebuvo vanagiška.
Kodėl?

Tai netiki patys FED nariai, kad infliacijos mažėjimas tvarus?

Ką bendro turi palūkanos ir infliacija, kai pinigai spausdinami?
Nieko. Infliacija didės todėl, nes pinigai bus spausdinami ir toliau.
Jei pinigų masė padidėja 10-20 proc per metus, o palūkanos 5-6 proc, tai infliacija ir bus 10-20 proc.
O kodėl bus spausdinami pinigai? Nes tiek EU, tiek JAV sėdi šiknoje. Net nei Boeingai, nei Aerobusai jau nekonkurencingi. Visi pradėjo pirkti kinietiškus lėktuvus. Kitose srityse panašiai.

Prikabintos bylos

Peciau, ar bent skaitei, kas parasyta tavo paveiksliuke.
1. pirmas lektuvo komercinis skrydis siu metu geguzes 28 d.
2. Uzsake kolkas tik viena kinu kompanija. - Kurgi tas Boingo ir Aerobuso kolapsas??? Tamstos svajose. Ar galima paklaust - ir kodel gi taip lauki normaliu lektuvu gamintoju kolapso - patinka su rusisku kukuruzniku skraidyt?
3. Ka nezinai, kaip pas komuniakas buna - pagamino vyza, bet partija isake skraidyt. Tai ir meto is ranku i rankas, kad butu panasu i skrydi. Kolkas nupirko prievartiniu budu ir tik 1 vidaus kompanija.

Nepameni kaip ten su ruskiu Superjet - surinktas is 90 proc importiniu detaliu - bet kreivai ruskiskai - daugelis uzsakovu pabande grazino - nes genda - nespeja taisyt. Tai kremliniai nurode ir ispirko juos ruskyno kompanijos. Skraido, krenta, bet bobos vel prigimdys.

https://en.wikipedia.org/wiki/Comac_C919

2 in service

boingas ir airbus sedi kamputyje ir ruko

Nebuk juokingas niekas su infliacija nekariavo tik deklaravo, kad kariauja. Spausdino ir dalijo visiems is eiles tiesiogine to zodzio prasme.

Ne, vadovėliai taip neteigia, tai specialus atvejis vadinamas Taylor'o principu. Supaprastintai, centrinis bankas nustato palūkanas tarkim 200 punktų virš infliacijos. Formulė sudėtingesnė, bet "palūkanų nustatymas virš infliacijos" yra principo esmė. Na tai toks technokratinis principas, lygiai toks, kaip atiduoti pinigų pasiūlą kompiuteriui valdyti, kuris ją augintų griežtai apibrėžtu, visiems prieinamu, atviru algoritmu. Kadangi toks modelis eliminuoja politiką kaipo tokią, tai su realybe neturi nieko bendro ir yra labiau konceptualus akademinėse diskusijose. Žinoma, tai nereiškia, kad toks modelis neveiktų. Bet tai kažkada ateityje...

Dabar kas nulemia vyraujanti kainų lygį. Tai visuminės išlaidos viršijančios šalies ekonominį potencialą. Ty visa tai ką išleidžia gyventojai, kompanijos ir vyriausybė įsigydami tiek vartojimo, tiek investicines prekes ar paslaugas. Gyventojai gali išleisti ne duagiau nei algos + kreditas, kompanijos ne daugiau nei pajamos + kreditas, vyriausybės, kurios leidžia savo valiutą, gali turėti biuždeto deficitą, ty išleisti daugiau nei surenka mokesčių. Visa tai tarpusavyje susiję, nes vieno sektoriaus pajamos yra kito sektoriaus išlaidos, vieno sektoriaus deficitas yra kito sektoriaus perteklius, agreguotame lygyje, visos išlaidos viršijančios pajamas yra lygios visoms pajamos viršijančioms išlaifdas, ty apskritas nulis. Centrinio banko politika įtakoja kredito dalį visuminių išlaidų struktūroje, vyriausybės fiskalinė politika - deficito dalį visuminių išlaidų struktūroje. Kaip susibalansuoja šie srautai ir nulemia vyraujantį kainų lygį trumpu laikotarpiu.

Pavydžiui JAV vyriausybė galėtų sukelti defliaciją amerikoje ir pasaulyje. Jai pakaktų suformuoti riebų perteklinį biudžetą, tarkim 5%-10% nuo BVP intervale ir palaikyti jį tokį porą metų. Bedsarbystė šautų į dangų, akcijos nusiverstu koki 70+%, NT nugriūtų, bankrotų banga nuvilnytų ir t.t ir pan.
Panašiai gali padaryti ir centrinis bankas iš esmės užrišęs kreditavimo kranelius, kol kas koreguojama tik kredito kaina.

Taigi esmė kokia, pažaboti infliaciją bandoma politikos priemonėmis išjungiant vieną ar kitą visuminių išlaidų dalį arba skatinat auginti ateities ekonominį potencialą. Ty tai ką dabar ir matome, JAV vyriausybė subsidijuoja gamybos perkėlimą, ty didina ateities ekonominį potencialą ilgalaikėje perspektyvoje ir tuo pačiu metu, trumpalaikėje perspektyvoje, prisukinėja visuminių išlaidų kredito čiaupą.

Truputi kitaip yra Eurozonoje, kadangi jos sąranga kitokia. Bet principinė logika ta pati. Jei pastebėjot Macronas jau analogišką variantą siūlo Europai. Bet kadangi nesame federacija, tai tik vizija. Smulkesni paklodžių tampytojų interesai palaidos.

dabar pagal jav duomenis 10 metų popierių pajamingumas varo į kalną , o infliacija panašiu greičiu mažėja. tokio judesio išsiskyrimo niekada nebuvo. kame šaknys??

Ray Dalio sake kad 18 menesiu begyje tikisi baisulines krizes aka 2008-ieji, arba dar blogiau. Tai jeigu viskas pagal plana, inplecine spirale greitai pavirs triuksminga defliacija, kas irgi nera taip jau blogai.

Ar Kauno duona ir vėl kainuos po 2,99 lito (nepilnas euras) už 2 kg kepalą?

-


Kinai ir naftos eksportuotojai sutartinai pardavinėja obligacijas metu, kai karpomos naftos gavybos apimtys ir JAV iždas planuoją pasiūla būtent ilgame kreivės gale. Čia jau net neminint, kad JAV rinkimų karuselė prasidėjusi. Nu tai komentarų manau nereikia. O ką daryti patys spreskit. fwiwi, aš pasipildžiau.

Dabar taip, dėl krizių, istoriškai, per visas super krizes visada pakakdavo 500 punktų pagalvės intervalo palūkanų normų skirtumo išplėtimui tarp 3mėnesių ir longendo, ty 10-30 metų pajamingumo. Trumpas galas tai viskas kas iki metų. Priklauso nuo FED sprendimo. Tai 500 punktų pagalvė jau kaip ir yra. Tik krizės nematyti... Todėl Dalio tyčia arba netyčia klysta.

Na ka, tipinis "infliacijos sumazejimo" pavyzdys - sildymo saskaitu palyginimas.

Veiksmas Vilniuje.
Nuomojami butai centre, tipiniai, plytiniai, nerenovuoti.

Jei pernai uz spalio men dvieju kmb butui vidutine sildymo saskaita buvo 14-16 Eur (idomumo delei paziurekite).
Tai, siais metais, uz spalio men sildyma , saskaitos nuo 23-25 Eur (su centais).

Siaip, duju kaina, per metus - krito.
Siaip, atsinaujinančio kuro (medienos) kaina, per metus - krito.

Sildymo kaina pakilo , nors spalis, sutikite, buvo siltas.

Apie tai, kad dideja maisto kainos (apart atskiru poziciju) jau esame kalbeje...

Pernai mėnuo šiltesnis buvo, mačiau kažkur sinoptikų duomenis. Negalima taip 1:1 lyginti. Nežinai kiek tau šilumos kilovatvalandės buvo patiekta

O ko jus tikitės?
Kokia valdžia, tokie ir mokesčiai.
Edukuoti išsirenka į valdžią neomarksistus, ir paskui stebisi kad jiems kelnes taikosi numauti.
Vilniaus savivaldybė, ten kaip kokia juodoji skylė.
Pedo homo dedules uztupe ten visus bent kiek svarbesnius postus.

Pirstelėjo Faraonas, net neišsiaiškinęs dėl ko.

Eurostat sako, kad maisto kainos Lietuvoje jau viršijo ES vidurkį:
https://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/maisto-kainos-lietuvoje-virsijo-es-vidurki/

tamsta nesupranti tokių paprastų dalykų ir dar svaigsti apie investavimus....

iš eilės , po sakinį:

-infliacijos sumažėjimas reiškia, kad kainos didėja lėčiau. jei kainos mažėtų būtų defliacija. kad būti objektyviam , o ne pixdabolu , turėjot parašyti esamo pokyčio ir prieš tai buvusio laikotarpio pokyčių reikšmes. tik tada galima spresti apie infliacijos pokytį.
-infliacija skaičiuojama kažkomiam krepšeliui, energija ten sudaro mažą dalį. ne picdabolas parašytų arba krepšelį arba kiek procentų krepšelyje užima šildymas
- toliau , pirmu dalyku ne pivdabolas parašytų lyginamų mėnesių vid. temperatūra ir perskaičiuotų į mW , kuriais metais kiek daugiau reikėjo šilumos ir eliminuotų arba pridėtų pokyčio sumą prie mėn. mokėjimo.
-dujų kaina krito rinkoje ir daug , bet lietuva tai užsifiksavo kainą ilgam netoli viršūnės , tai tiek ir moka...
-biokuro kaina krito ir ne pibdabolas dar parašytų kiek procentų to kuro sukurena vilniaus katilinės..
-dar trūksta info apie tai , kad algos didėjo per laikotarpį ir ne pindabolas parašytų kiek , plius su darbo užmokesčiu kilo ir visų paslaugų savikaina ir visų perkamų patarnavimų kainos...
- na ir pabaigai ne pimdabolas nerašytų apie maisto kainas, nes jos su šildymo kainomis kaip ir mažiausiai susiįjusios...

čia buvo įžanga, atsakymas toks. kainos didėjimą veikė vyriausybė sprendimai didinti minimalų atlyginimą , kainos mažėjimą galėjo lemti dujų kainos kritimas, bet valstybinės įmonės sprendimas fiksuoti dujų kainą neleido mažinti kainos. čia galiu tik pakartoti, kad valstybė į rinką įeina visada trendo pabaigoje, šiuo klausimu rekordas, į rinką įėjo jau trendui pasikeitus...

todėl klaustuk nereikia ieškoti infliacijos tokiuose sudėtinguose klausimuose, kur nieko neišmanai. daug paprasčiau taip:
aliejaus butelis , pigiausas plastikinis su turiniu prieš metus kainavo 1,79-1,99 eur dabar 0,99-1,39 eur ir gali šaukti defiacija , arba ,va šviežiai , žemės mokestis padidėjo - infliaciją , bet konjakas kaip kainavo 180 svarų , tiek ir kainuoja reiškia stabilumas.... įkerti kam reikalingas "krepšelis" ir kas yra infliacija??

Cia su tavimi, ir su straipsniu, deja, sutinku.
Pries 10 ar 5 metus, kai visi klykdavo, kad Vokietijoj pigiau, tai objektyviai matydavau, kad ten pigiau budavo kava, sokoladukai, traskuciai, vynai ir kitos ne pagrindines maisto prekes. Sviezia mesa, darzoves, pieno gaminiai cia buvo pigesni.
Taciau dabar jau tikrai ten daug kas kainuoja tiek pat, ir pigiau.
Tik pajamos 2-3 kartus skiriasi...

Iki nekonkurencingumo dar toli, bet vieną dieną taip gali atsitikti. Boeing dabar pagamina per metus apie 500 lektuvu ir turi 4500 užsakymų. Tai 10 metų į priekį.