https://www.traders.lt/forums.php?m=posts&p=753723#753723

Čia tau Mariau ir buvo atsakyta. Bet jo, Biblija irgi geras skaitinys.

Perskaičiau žinutę 57 puslapyje
Pritariu tavo mintims. Ir tada ir dabar.
Tačiau kam taip daro su prognozėmis?
Tai galėjo palikti - prognozavo mažėjimą iki 2,8, o gavosi realybė 3,2.
O pakeitė, jog prognozavo iki 3,1 didėjimą. Gaunasi ramesnė rinkų reakcija.
Ji būtu palikę prognozę 2,8 - rinkos būtu nudardėjusios.
Realiai, jei nori rinką pasukti į vieną ar į kitą pusę - reikia pakoreguoti prognozes.
Kodėl taip elgiasi?

Disclaimeris – mano postas nėra rekomendacija.
Nedirbu jokioje NT prekybos, akcijų prekybos ar fondo kompanijoje.
Pasidalinu savo mintimis, kaip sudarinėju savo portfelį žvelgiant 10 metų perspektyvoje.
Mano postas apima ilgą laikmetį, ilgalaikę investavimo strategiją.

ECB pakėlė palūkanų normą, nors infliacija tiek bazinė tiek core (be energijos ir maisto) mažėja.
Kodėl tai vyksta? Ar ECB nariai mato daugiau nei komunikuojama visuomenei?
Manau taip.
Ką matome šiandien?
Naftos kainos 94eur už barelį. Kylančios (vėl) energijos kainos turės nusėsti į visus produktus, pradedant maistu baigiant paslaugomis.
Tai pilstels žibalo į infliaciją ateinančiais mėnesiais.
JAV jau tai matome, nes bendroji infliacija kyla 2 mėnesius iš eilės. Core toliau mažėja, tačiau kaip ir minėjau, brangstanti energetika turės nusėsti į visas kitas kainas.

Kodėl Warenas Bufetas pirko naftos akcijas? Kodėl perka statybos įmonių akcijas?
Aš bandau kapstytis istorijoje.
Per infliacinį laikotarpį 1970-1985 JAV nafta pašoko nuo 3,5usd iki 39 usd už barelį. Ilgainiui stabilizavosi iki 20usd



Kodėl perka statybų bendrovių akcijas?
Vien nuo 1970 iki 1980 vidutinis namas JAV pakilo nuo 25.000usd iki 63.000usd, o 1990 kainavo 123.000usd.



Ką rodo aukso grafikas?
1970m 36usd/uncija, 1980m pike 670usd/uncija ilgainiui stabilizavosi 350usd



Ką rodo sp500 indekso grafikas?
100 punktų 1970 ir panašiame lygmenyje 1980m. SP500 šovė tik po naftos, aukso ir NT.



Dow Jones, kaip nekeista, elgėsi taip pat – 1970-1980 su pabangavimais panašiame lygmenyje.




Nekeičiu savo nuomonės kad galime turėti 5-10 metų padidintos infliacijos laikotarpį. Manau infliacija link 2024m rodys didėjimą. Iki kiek? Galime tik fantazuoti. Kaip apsisaugoti?
Diversifikacija. NT, žaliavos (auksas) ir galbūt kažkiek sp500 indekse. Ar akcijos gali elgtis kitaip nei 1970-1980? Manau gali, nes daugiau visuomenės įsitraukę į šį procesą, yra pensijų fondai, daug perteklinių pinigų kurie turi kažkur nusėsti. Ar gali žaliavos elgtis kitaip nei 1970-1980? Sakyčiau gali būti didesnės amplitudės dėl didesnio pinigų kiekio pasaulyje, tačiau yra didesnis reguliavimas.
Ar gali NT elgtis kitaip? Vėlgi, daugiau pinigų – didesnės amplitudės. Tik NT kainų grafikas, nors ir su mažesne grąža, - stabilesnis.
Be kita ko, NT duos ir nuomos pajamas visą infliacinį laikotarpį, kurios jei imti 1970-1985JAV infliacijos laikotarpį – kilo 3 kartus

Žmonės įsivaizduoja, kad infliacijos sumažėjimas iki pavyzdžiui 2 proc. reiškia, kad mažės kainos.
O realybėja yra 2022m infliacija 20 proc, šiemet sakykime 6 proc, kitąmet 5 proc. Tai bendra infliacija bus kokie 32 proc per 3 metus. Čia yra esmė, kad nauja infliacija skaičiuojama nuo naujo lygio. O palūkanų kėlimas nemažina infliacijos, nes visos įmonės prisiskolino daug ir įkalkuliuoja į prekės kainą padidėjusias kredito išlaidas.
Pavyzdžiui. Rokiškio sūris skolingas tiek tai milijonų bankams, palūkanos sakykime 1 milijonas, apyvarta 500 milijonų, vadinasi brangins savo pieno produktus 2 proc, o jei mokėtų palūkanas 2 milijonus per metus prie apyvartos 500 milijonų, tai savo gaminius brangintų jau 4 procentais.
(Tkslių Rokiškio sūrio skaičių nežinau, čia tik kaip pavizdys)
Čia yra infliacijos esmė.

Dar į tą pačią temą, kaip palūkanos veikia infliaciją:
Turkijoje palūkanos apie 20 proc. Bet ir infliacija apie 20 proc. gal net ir daugiau.
Europoje dabar palūkanos 4,25, o ECB vienos nakties palūkanos mokamos bankams 3,75 proc. Galima padėti terminuotą indėlį 3 mėnesiams už 3,5 proc.
Iš ko bankas sumoka žmogui tuos 3,5 proc. ? Jis padeda indėlį ECB ir gauna 3,75 proc, 3,5 proc sumoka indėlininkams, 0,25 proc jam lieka nieko neveikiant.
(Tai neliečia LT švedų bankų, už einamą sąskaitą jie nemoka, tačiau visame kitame pasaulyje palūkanos mokamos ir už einamas sąskaitas)

O iš kur ECB gauna pinigų sumokėti bankams 3,75 proc? Jis paprasčiausiai atspausdina tuos pinigus. Todėl absoliučiai DZIN , kokios palūkanos, jos neturi jokios reikšmės infliacijai, nes pinigai atspausdinami ir persiskirsto per grandinę nuo bankų iki indėlininkų ir papuola iki ekonomikos.
Infliacija mažėja tik tiek, kiek fiziniai asmenys yra skolingi bankams ir atiduoda savo uždarbį palūkanomis, kartais jiems krizė, praranda pajamas, turi parduoti turtą pigiai (krenta NT kainos). Kitiems fiziniams asmenims su dideliais indėliai nesijaučia jokia infliacija.
--------------------
LT problema tik tokia , kad švedų bankai pasiima tuos 3,75 proc iš ECB , o indėlininkams špyga taukuota, todėl pernai jie uždirbo milijardą, arba 3,75 proc nuo kiekvienos einamosios sąskaitos. Ir tą milijardą išveš motininiams bankams į Švediją. LT turi sumažėti pinigų kiekis ir truputi sumažėti infliacija dėl išvežtų pinigų.
Tačiau Europoje su europietiškais bankais pinigai lieka viduje bendrijos ir infliacija neturi mažėti. Gal net turi didėti. O kodėl? Todėl kad Afrikos ar Azijos šalys turi kreditų eurais arba doleriais ir jos turi sumokėti daugiau pinigų EU ir JAV bankams. Pinigai išvežami iš tų šalių ir mažėja jų kiekis ten . (Tai ir Lietuvos atvejis, kai LT pinigai išvežami į Švediją dėl nacionalinių bankų nebuvimo)
Apie 1980m jau buvo toks atvejis, kai USD palūkanos pakilo iki 20 proc ir visa Afrika turėjo mokėti skolas, nes kreditai buvo suinvestuoti į visokias prabangos prekes, o ne į gamybos priemones. Tada JAV , Europos šalys kai kada nurašydavo nepakeliamas skolas Afrikos šalims.
Kas gaunasi tokiose vargingose šalyse? Gaunasi ne infliacija, bet stagfliacija. Nes importas iš ES ir JAV šalių brangsta dėl ten esančios infliacijos, todėl didėja ir kainos, o visokie maži vietiniai bizniukai pradeda mirti, nes prasiskolinęs jaunimas taupo pinigus ir nieko neleidžia, jis dirba tik dėl bankų savininkų.
-------------------------------
Kokia reziume?
Maistas nepigs, nauji gaminiai iš ES irgi brangs. Pigs tik turtas antrinėje rinkoje, kai prasiskolinę turės parduoti NT, žemę ar dar kažką.
---------------------
Jei LT būtų nacionalinė valiuta ir nacionaliniai bankai - tai infliacija ir palūkanos būtų absoliučiai DZIN, kaip Lenkijoje arba Vengrijoje. Tačiau mes esame EURO zonoje ir mums galioja didžiųjų šalių primetamos taisyklės.

Krosneles,
ar manai Turkijos piliečiui dzin 25% palūkanos?
Ar manai Vengrijos piliečiui lengviau mokėti 13% nei Lietuvos piliečiui 4.5%?

Kodėl sakai kad vengrui ar turkui dzin?

Kitas dalykas, pažiūrėk kaip nuvertėjo tų šalių valiutos per pastaruosius 5 metus, vadinasi visos importuojamos prekės/žaliavos šiems piliečiams pabrango.
Tokia pati situacija su visomis Skandinavijos šalių valiutomis - grįžtantys emigrantai dejuoja, kad mažiau eurų nuperka.
Atitinkamai ir į Skandinavijos šalis importuojamos prekės pabrango. Tik gal ne taip akivaizdu pvz. 2x pabrangęs aliejus, kaip akivaizdu kai už 1000 nok nupirkdavai 100eur, o dabar tik 85 eurus.
Vadinasi de fakto tų piliečių santaupos degė dar labiau.

Kokios palūkanos buvo Lietuvoje, kai turėjo savo valiutą? 2008-2009 metais? Turėjome nacionalinę valiutą, todėl ir mokėjome už pinigus brangiau nei didžiosios šalys. Ačiū, aš to tikrai nebenoriu.
Tik Euro dėka šiandien mokame 4% euriboro palūkanas o ne pvz. 13 kaip Vengrija.

Jūsų teorija neturi jokio pagrindimo. Vienintelis teisingas dalykas visoje rašliavoje, jog pelnosi bankai, todėl ir įvedė nacionalinį bankų mokestį.
Bankai pirmoje eilėje išskolina surinktus indėlius verslui bei kitiems piliečiams, iš to jie ir uždirba. Kuo didesnis euribor - tuo jie daugiau uždirba greitu momentu nes turi pigių rezervų.
Kaip pvz. apple turi išleidę daug daug obligacijų su mažomis palūkanomis, ir kol terminai nesibaigs jiems bus dzin kas aplinkui su palūkanomis.

Jei tikėti konspiracijos teorijomis, tai dabartinė situacija sąmoningai degina visų valstybių skolas, degina pinigus.
Nes greičiau nuvertėjantys pinigai, greičiau kylančios kainos bei darbo užmokesčiai surinks didesnius mokesčius, atitinkamai mažėja valstybės skola procentais nuo BVP.

Kas už tai moka? Visi šalių piliečiai kurie turi santaupas. Didžiausias valstybės skolintojas jų pačių piliečiai.

Tačiau nemanau, kad tokia infliacija yra sąmoninga. Tiesiog buvo persistengta su covido pinigais, su valstybių išlaidomis. Ir dabar visą procesą yra suvaldyti be galo sunku.

Nes iš vienos pusės kylančios palūkanos mažina piliečių išlaidas, iš kitos pusės kylančios palūkanos didina įmonių kaštus, o kaštai vis tiek galiausiai perkeliami į galutinę kainą. O jei kažkurie verslai neatlaikys - likusiems bus lengviau kelti kainas esant mažesnei konkurencijai.

Todėl visas šis procesas ne kas kitas, kaip INFLIACINĖ SPIRALĖ.

Marius,
Pilnai sutinku su tavimi.
Skiriasi tik mūsų požiūrio kampas.
Tu žiūri iš eilinio žmogaus , taupančio pinigus pozicijų.
Taip, jų santaupos nuvertėjo. Infliacija yra mokestis visiems.
---------------------
Aš žiūriu iš verslo ar investuotojų pozicijų.
Prieš 4-5 metus auksinė uncijos moneta kainavo 900 EUR - dabar 1800 EUR. Nėra jokių problemų jokiems investuotojams.
Gal ir Grand nesiskundžia sėdėdamas ant sidabro krūvos.
Nesiskundžia ir spekuliantai už grynus prisipirkę NT dar iki burbolo.
Aplamai visi verslų savininkai dabar taip atsigavo per infliacijos laikotarpį, išsivalė visas nelikvidžias prekes ir t.t.
Jiems jokių problemų.
Pabrango importas, nu ir kas ? Procentinė marža pavyzdžiui 50 proc, tai ir vėl dedami tie patys 50 proc, o užsistovėjusios prekės irgi išsivalė tik jau su 100 proc marža.
Infliacija yra gerai visiems gyvenantiems iš apyvartos. Infliacija yra blogai tik taupantiems ir dirbantiems už fiksuotą algą.
--------------
Kažkas uždirba iš jos, kažkas pradirba.
Norint diskutuoti , reikia apsibrėžti iš kieno pozicijų žiūrima: eilinio taupančio piliečio, verslininko, ar dar kieno pozicijų.
Valstybės mastu infliacija gerai, nes surenkama daugiau mokesčių.
----------------
Kas liečia vengrus, turkus su jų 13-20 proc palūkanomis, tai 100 proc garantuoju, kad jei paklaustum kokio jų verslininko, tai jie sakytų kad laikai SUPER, uždirba jie daugiau, moka mažiau žmonėms, žmonės nori dirbti labiau, nes kreditai juos užspaudė ir t.t.
---------------------------------
Norint testi diskusijas reikia apsibrėžti iš kieno pozicijų žiūrima. Nes yra savi pliusai ir savi minusai.
----------
Šiaip yra tokia taisyklė:
Infliacija pradžioje visus džiūgina, o vėliau ji visus jau užknisa.

Krosneles,
gerai parašei.
O bet tačiau.
Eilinio piliečio perkamoji galia mažės dėl didelių palūkanų, padidėjusių kainų.
Taip pat dėl kritusių ateities lūkesčių - pradės taupyti juodai dienai.
Ko pasekoje tas pats verslas gaus mažiau pajamų, parduos mažiau prekių.
Ką ir matome Lietuvos bvp paskutiniuose duomenyse - BVP kilo tik dėl valstybės išlaidų infrastruktūrai (pamoka iš JAV veiksmų 1942 metais), o kiti pardavimai (kiekybine reikšme) mažėjo. Realiai turėtume BVP kritimą jei ne valstybės išlaidos.
Dėl šių priežasčių, o dar ir dėl kylančios pinigų kainos, kai kurie verslai neatlaikys - užsidarys.
Taip, bus kam geriau - kurios prekiauja pirmo būtinumo prekėmis monopolinėje arba oligopolinėje aplinkoje, kitaip sakant gali kelti kainas neprarasdami pardavimų. Bet visumoje, mažėjantis vartojimas, kylančios palūkanos verslui nėra gerai.

Ką ir matome. Kelių dienų straipsnis.
Penktadalis statybų įmonių prie bankroto ribos

pas peciu panevezy salia larioko, visai kitokios ekonomikos taisykles galioja. visai ten kitas pasaulis, ir i jo argumentus atsakinet nera tikslo, nes bus isversta is peciaus stovincio prie larioko panevezy poziurio kampo, kuris niekaip nekoreliuoja su likusiu pasauliu. na su ruskij mir kazkokiu paraleliu yra, bet irgi nedaug

Teisingai, monopolistai nesuka sau galvos. Ypatingai kas liečia maisto produktus.
Visokie verslai vietinei rinkai, tai daugelis jų užlinks. Ypatingai visokios nelabai reikalingos paslaugos, be kurių galima apseiti.
Kita problema bus, kad daug kas specialiai naikinama administracinėmis priemonėmis.
Pavyzdžiui Lifosa, dar kirs prekybai brangesnių žaisliukų draudimas rusams atvykti su mašinomis. Turizmui kirs. Dar gal kokius fabrikėlius uždarysime, kurie truputi susiję su Rusija ar Baltarusija. Pavyzdžiui Lietuvos geležinkeliai, Klaipėdos uostas. Gal dar kažką.
----------------------------
Bet Lietuvoje niekas nepigs, tik brangs. Tai vadinasi stagfliacija.
O tos valstybės išlaidos, tai skirtos visokioms negamybinėms reikmėms, gal kokį parką paremontuos kur, gal dar kažką.
Klausimas ir dėl to kiek gausime pinigų iš ES, nes aniems irgi gyvenimas negerėja.
----------------------
Perspektyvos nėra geros Lietuvai, bet kol kas dar vyksta balius, tai baliavojame ir nesukame sau galvos.
---------------
O kas liečia palūkanas ir infliaciją ateityje, tai manau , kad palūkanos bus ir 10 proc, o infliacija dar didės. Ir aplamai neaišku kas bus su tais pinigais.
------------------------------------
Pavyzdžiui dabar Rusijoje yra rublis ir skaitmeninis rublis nuo praeito mėnesio. Bendrai rublių padaugėjo, nors dar niekas neverčia specialiai naudoti skaitmeninio rublio. Tik laisvanoriškai naudoji tą ar aną.
Europoje irgi šiemet dar turi atsirasti skaitmeninis euras šalia normalaus euro. Aš taip suprantu, kad eurų padaugės ir bus infliacija. Todėl ir palūkanos dar augs ir infliacija.

Prie larioko galioja kitokios taisyklės, per dieną reikia būtinai uždirbti ant tiek tai alaus butelių ir cigarečių pakelių.
Pabrango alus ir cigaretės, pabrango ir darbas tada, nes viskas matuojama butelių ir cigarečių kiekiu.

pecius eilini kart uz savo zodzius neatsako, o pagavus meluojant ar nesamones rasant pasakys - o man dzin.

Tai va, peciau, auksas 900 EUR paskutini kart kainavo 2009 metais. Tai kiek laiko bus iki 2023m? (peciaus versija 4-5 metai)

PS Jeigu tamstai viskas dzin, tai velniam cia reikia nesamones rasinet. Ne vaiku zaidimu aikstele.

PPS o per 14 metu viskas nuinfliavo daugiau nei 2 kartus. Taigi siuo atveju AU issaugojo tik dali investuotojo lesu. O jeigu paimsim AU kaina 2011-2012 m 1900-1800 USD, tai investave i AU tais metais iki siol didziuliam nuostoly (+/- 50 proc perkamosios galios) del tos pacios infliacijos (dabar AU - 1950 USD).

zz, sutinku kad normaliu periodu auksas nėra gera investicija, nes jis negeneruoja pajamų o saugojimas kainuoja.
Tačiau žiūriu padidintos infliacijos laikotarpį JAV 1970-1985 kaip elgėsi atskiri assetai.
Ir auksas pakankamai gerai atliko savo darbą. Tik dėl to.

Ponas Mariau, o kaip isanksto nustatyt, kad si konkreti dekada Au bus pelninga lyginant su infliacija? Ilgu laikotarpiu AU brangimas atsilieka nuo infliacijos. Zodziu daugiau tinkamas tik pavojaus kuprines sudeciai papildyti. Kai dideles nelaimes atveju reikia greitai evakuotis ir naudinga turet po ranka kazkiek vertingo spinduno.
AU didesnis kaupimas privaciai labiau budingas primytiviai mastantiems kriminaliniams sluoksniams. Nusipirkt ir paslept.

zz, aš garsiai mąstau ir dalinuosi.
Nededu ženklios sumos į aktyvus kurie man negeneruoja pajamų,
Bet kažkiek gslima.
pateikite savo siūlymus, koks portfelis turėtu būt nuo infliacijos apsaugoti?

Ponas, Mariau, Jusu postai visada vertingi. Ir pastebejimas apie aukstos infliacijos laikotarpiu ypatybes taip pat.
Del brangmetaliu issireiskiau grynai is praktines puses ir is +/- 20 m patirties poziciju. Kad naujokai nepradetu slysti blaiviu protu nepagristu pono Grand keliu.

Del portfelio - negaliu nieko naujo be banalaus - diversifikuokite kuo daugiau protingo dydzio sumomis nuo bendro turto.

Del didziausios patikimos grazos, asmeniui gyvenanciam is algos - tai investuot i savo profesiniu ziniu ir gebejimu vystyma. Turinciam lisnu kapeiku ir noro kazka veikt - susiorganizuot kad ir nedideli savo bizniuka ar net kelis. Tinkamai priziurimi jie duos daugiau grazos nei investicijos birzose.

Infliacija, neinfliacija portfelis turi būti kuo pelningesnis. Didesnę portfelio dalį turi sudaryti patikimi aktyvai, mažesnę galima skirti avantiūroms.

Reiškia kaip sakiau, reikia pirkti aukso ir sidabro monetas, kurias žlugus eurui išsikeisti į naujus pinigus.

Nesaugu, geriau rink tarą (depozitą), žlugus eurui priduosi už naujus pinigus

Gerai,
Labai gerai yra turėti kuo pelningesnį portfelį.
O kaip tai padaryti? Kokia portfelio sudėtis?

Aš #761810 žinutėje bandžiau pateikti, kad infliacinėje aplinkoje geresnius rezultatus rodo auksas ir NT,
tuo tarpu sp500 ar DJI indeksai per tą dešimtmetį stovėjo vietoje o pradėjo performinti tik infliaciniam spaudimui mažėjant.
Taigi, sulysti all in stocks, mano nuomone, bloga mintis dabartinėje situacijoje.
Galima kažkiek Berkshire Hathaway, nes senukai turi labai ilgą patirtį visuose ekonominėse aplinkose ir labiau jaučia kryptį.