Nenusikalbek. Paskolino pinigus. Pinigus ir gaus atgal. Turto mat uzsimane

Augiss, sausį kažkas rašė, kad pinigų kiekis mažėa.
Aš tiesiog pažiūrėjau skaičius - nemažėja.
Trendas nepasikeitęs.
Ir Kažin ar keisis.
Ir mano pagrindinė mintis, kad aukšta infliacija, mano nuomone, dar sugrįš.

peciui juk pramone su rukstanciais kaminais galvoj. valstybe be pramones peciaus smegenyse neirasyta

Jo, atveš kelis laivus žalių popieriukų, jei nesugeba nusipirkti nieko ir išleisti, tai bent žiemą pečiuje galės popieriukus kurenti ir bus šilta kokiame mikrorajone žiemą.

Auksta infliacija naikina kapitala. Ji praktiskai nelabai kam naudinga. Jei kazkas mano, kad auksta infliacija naudinga jav del skolos aptarnavimo, tai cia tik jutubej papasakos , kad skola tuoj sudegins per hiperinfliacija. Nuuu, o kas toliau. ?

Įrašyta, ateitis paslaugų ekonomika, tu mane kava vaišini, aš tave kava vaišinu. Ir gyvenimas liuks.

Čia tiesa, didelė infliacija niekam nenaudinga, tik skolų nuinfliavimui.

Aukšta infliacija kapitalo nedegina,
Aukšta infliacija degina skolą.
Ji naudinga jav ir eu bendrai,
nes tai mažina skolos lygį nuo bvp.

Infliacija naudinga tiek,
Kad lėtai degintų skolą, tačiau nekvestionuotų usd ir eu kaip rezervinės valiutos statuso.
Į ką mainomos žaliavos ir darbo jėga su trečiosiom šalim?
Kokiu būdu jav ir eu suvartona xx% (seniau buvo 40%) daugiau pasaulinio bvp nei sukuria?
Eksportuodami eur ir usd.
Jei eur ir usd nedevalvuotų, nebūtų infliacijos - skolos taptų nepakeliamos.

Pats pagalvok. Turejai pries 3 metus depozita 200 k. banke uz 0,2 metiniu. Ruoseisi statyti nama sau ir dar pirkti buteli nuomai. Po triju metu tegali pasistatyti nama. Gal. Tai sudege tavo kapitalas ar ne ? Butas sudege be ugnies.
O skolos aptarnavimo kastai , kaip zinia priklauso nuo palukanu normos. O esant aukstai infliacijai palukanos kaip matai stipriai atsiplese nuo 0 ir net neigiamu reiksmiu. Tai kokia nauda is to pvz. amerikonams ar europieciams. Manau vokieciams ar sveicarams buvo linksmiau kai uz ju skolos popierius investuotojai dar ir primokedavo

Marius.
Jei kapitalas gamybos priemonės ir realus turtas, tai nedegina.
Jei kapitalas finansinis (bankai) tai tada dega.
Bet infliacija valstybėms reikalinga, kad padengti visas susikaupusias skolas.

Turėjai auksinę monetą prieš 3 metus, kainavo 900 EUR. Dabar ta pati moneta kainuoja 1900 EUR. Nori pardavei ir pradėjai statybas, nori gali dar laikyti ir pradėti namo staybas už 5 metų. Px absoliučiai.
P.S. Tik monetų reikia turėti daugiau nei 1-ną, nes vidutinis namas visais laikais kainavo apie 100-150 uncijų.
------------------------
P.S. Pinigai banke nėra kapitalas, nes jie ne gamybos priemonė.

Pries 3 metu tavo gelzgalis kainavo lygiai tiek pat kiek ir siandien. Pasitikrink grafikus ir eik jau miegot.

Teisus esi, prieš 5 metus reikėjo pirkti

O kas 200k usd ar ecb yra 200k eur?
tai tik skaičiai kompiuterio ekrane. tai tik priemonė įvertinti sukuriamą produktą, darbą ar dar kažką.
Ką reiškia sukurti 200k eur ecb bankui? tik įrašyti skaičiukus.
Tačiau viskas nėra taip parasta. Jei visiems duos neribotą kiekį usd ar eur - kas dirbs? kas kurs? kas gamins? kokia bus infliacija?
todėl palaikomas balansas su lengva pinigų devalvacija.

antras momentas - tu galvoji, kad turėdamas 200k eur gali nebedirbti ateinančius 5 metus? bet dėl infliacijos, tave privers dirbti jau po 2 metų.

3 momentas: pasiskolino valstybė/visuomenė ar kaip pavadinsite šią struktūrą 200k, kas išvertus į darbo valandas mokesčių pavidalu, sakykime 1000 valandų, tačiau dėl infliacijos bereikės grąžinti 500 darbo valandų mokesčių.

Mariau, teisingai. Pinigai yra tik apskaitos priemonė, o turtas yra gamybos priemonės , kurios brangsta kartu su infliacija. O infliacija tai yra mokestis visiems.

dar momentas. ar pastebėjote, kaip per pastaruosius 3 metus sumažėjo valstybių skolų lygis?
visa tai dėl infliacijos, visa tai dėl pinigų devalvavimo.
Vadinasi galima dar skolintis. Kieno sąskaita? turinčių santaupų nepriklausomai kurioje pasaulio dalyje tos santaupos kaupiamos.
kad lengviau, paimkime LT pavyzdį.
nuo 46 proc 2020m iki 38 proc 2022

ar mažėjo valstybės išlaidos?
didėjo.


va čia ir yra burtai, kaip devalvuojant mainų priemonę didinamos išlaidos, mažinama skola

Tai cia ne skola sumazejo, o jos santykis su bvp. Jei pas amerikonus sumazetu skola, tai apie jokias lubas ir kalbos nebutu. Paziuresim kaip atrodys Lietuvos santykis po pirmo ketvircio kritimo. Bet cia jau bus veliau matyt. Japonu skola apie 200 proc. nuo bvp ir kas ? Labai gali buti, kad ir jav teks eiti tuo keliu.

yra us debt celing. jis yra išreikštas doleriais.
ir yra skolos lygs, kuris išreikštas procentais nuo bvp.

nesuprantu kam us turi debt celing išreikštą doleriais. jis visiškai nieko neparodo. Jis visada tik didės.

esmė, kad skola išreikšta doleriais visada didės,
tuo tarpu dėl infliacijos, skola išreikšta procentais nuo bvp, pasilaiko stabili.
infliacija lengvina skolos naštą.

Laikinai statistiskai gal ir mazina , bet vyriausybes supranta, kad aukstos infliacijos salygomis zmones ilgai netvers. Tai butent, kad pati skola visada dideja. O santykis su bvp neparodo realios skolos dydzio. Tai realiai infliacinis bvp, atsirades del pakilusiu kainu ir tiketinai surinktu didesniu mokesciu. Bet taip skolos nesumazinsi, o ir tikslo tokio nera. Kol sugebi ja aptarnauti- viskas o.k. Skolos nasta realiai mazina neigiamos palukanos. Sudeginti skolas per hiperinfliacija , tai prarasti valiutos statusa visiems laikams. Kol situacija kontroliuojama niekas to nedarys. Taip man rodos. O kas sake , kad atiduos skolas ?