daliux nepriimk į kepenis -> skaitau ataskaitas ir pranešimus + tarp eilučių info
Kiekvienas perskaito, ką nori ir akcentuoja ką suprato.

Skolinimosi kaštai einant toliau prpastai tik dėl euribor bus kartais didesni (pasiskolinti 100m EUR IGN kainavo 1-2% prieš pora metų dabar ~5-6% => +4-5m EUR each year.
tas glaioja ir ENF ->bet esminė vieta su IGN rinkimų "šėšėlis" + kabantys dabartiniai IGN pažadai iš esamos vyriausbės dėl dotacijų, kad leido kainas kompensuoti per IGN apyvartinį kapitalą.

Rinkos neracionalios = investuotojai jose matyt taip pat išeina.
kantrybės, kitų nuomonės išklausymo, nebūtina visko imti už gryną pinigą juk

ABC, jūs visiškai teisus, žiūrint atgal geresnė investicija (pagal akcijos kainos pokytį plius dividendus) buvo Enefit Green. Tik pagal Tradingview įvertinant dividendus, EGR per metus kilo 18.9%, o IGN 12,1% . Tad skirtumas kiek virš 50%, bet tikrai ne keturių ar juo labiau aštuonių kartų.

Bet žiūrint į veiklos rezultatus ir plėtrą - tai ženkliai labiau augo IGN. Tai suprantate, žirklės tik dar labiau prasiplėtė. Palyginus pvz P/E, PB, EV/EBITDA net nejauku darosi - nes skiriasi įmonės jau dvigubais dydžiais IGN naudai.

O žiūrint į ateitį, tai pripažinkim jog ji bent šiais metais nebus tokia šviesi pelno/EBITDA atžvilgiu. Nors IGN dar prognozuoja tikrai neblogą koreguotą EBITDA (vidurkis 455mln eur vs 469 per 2022metus), toks rezultatas gali būti ir nepasiektas. Reikšmingai kris EBITDA žaliojoje generacijoje dėl krintačių kainų. Fiksuota kaina kiek pamenu virš 70% vėjo pajėgumų, bet beveik 30proc atviri biržos kainų pokyčiams. Be to - mažiau uždirbs ir Kauno HE bei Kruonis.

Laimei, pvz reikšmingos galios Pomerania veikia Lenkijoje, kur biržos kainos toliau laikosi aukštesnės. Dalinai kritimą atsvers paleisti nauji pajėgumai (jau paleisti bandymui VKJ 73MW elektros + 169MW šilumos ir veikiantys Mažeikiai 63MW, bei galbūt metų pabaigoje pirmoji energija iš 50MW Silezijos vėjo bei 21MW saulės), bei tikėtina pagaliau per šiuos metus įvyksiantis turto rotavimas. Tikėčiausias dalies Pomeranios pardavimas, uždirbant pelno iš to, bei vėliau seks ir VKJ dalies pardavimas. Taip pat didesnė Ebitda bus iš tinklų (ESO), bei elektros/dujų tiekimo veiklos, kuri per 2022 buvo inkaras. Rezultate per 2023 gauname nedidelį EBITDA sumažėjimą, bet čia lyginant na su tikrai išskirtiniais 2022 metais. Lyginant su 20-21 metais, rezultatas vis tiek bus labai geras.

O Enefit atveju, jie kitų sektorių (tinklų ir sprendimų klientams) kaip IGN atveju, amortizuosiančių elektros kainų kritimą neturi. Tad jiems lieka tik kilimas iš naujų projektų paleidimo. Planai paleisti Purtse 21MW ir Akmenė 75MW per 23m Q2, bei Šilalė 43MW per 23m Q3. Viso prisidės jiems 139MW, bet veiks tik pusę metų, bei dar žemos generacijos sezonu. Galbūt bus taip pat pelno iš panašios turto rotacijos (bet apie tokį EGR siekį negirdėjau - jei kas ką žinot papildykit). Bet lauks ir reikšmingas kritimas dėl kainų biržoje kritimo. Kiek pamenu, EGR fiksavę net mažesnę pajėgumų dalį per PPA (kažkiek virš 50%?), bei gerokai žemesne kaina (pataisykit, jei klystu). Tad jie elektros biržos pokyčiams labiau atviri ir skaudės žymiai labiau bet koks kainos važiavimas žemyn. Be to - dalis pajėgumų vystoma pvz Suomijoje, kur neseniai paleistas naujas 1600MW atominis blokas, o ir šiaip iki tol kainos vyravo reikšmingai žemesnės. O dar ir FIP besibaigiantys jiems aktualu. Tad pažiūrėsim - labai įdomu bus pirmiausia dabar sulaukti 1Q duomenų ir juos palyginti

P.S. Jaronimai, atsiprašau, kartais tikrai užsidegu per daug.

Šiaip lyginant Enefit su Ignitis, tai jog Enefit yra atskirta žalioji dalis nuo Eesti Energia yra ir pliusas, ir minusas.
Ignitis atveju, visas pelnas lieka grupėje, kurios akcijomis prekiaujama viešai. Enefit atveju, galimai dalis pelno nukeliauja ir susijusioms šalims.
Bent jau man, tai būtų labai smalsu sužinoti iš kur Enefit Lietuva grynasis pelningumas beveik 60 proc. (https://rekvizitai.vz.lt/imone/enefit/apyvarta/)

Tomy, būtent. O atsakymas labai paprastas, jau aprašytas mano komentare - Enefit Green pardavinėja elektrą Eesti Energia geroookai žemesne ne rinkos kaina. Taip pelnas perkeliamas iš Enefit Green (ir smulkiųjų investuotojų) į motininę valstybinę įmonę. Iki šiol Enefit laimėjo iš to, jog fiksuotomis kainomis per PPA pardavinėjo mažesnę dalį nei Ignitis. Taip jie biržoje esant aukštoms kainoms gavo vis tiek neblogą rezultatą, net fiksuotiems PPA su Eesti Energia einant su tokia nuolaida. Bet 2023 metai parodys visą to grožį, dar ir FIP baiginėjantis

At 31 December 2022, Enefit Green AS had signed long-term physical
electricity sales contracts of 9,315 GWh with Eesti Energia AS for the supply
of electricity in the Lithuanian, Estonian, Finnish and Polish electricity networks
in the period 2023–2033. The contracts are for the supply of both annual
and monthly baseload energy. The weighted average price of the physical
electricity sales contracts signed with the related party is 69.5 €/MWh. The counterparty to most of the signed long-term fixed electricity sales contracts is Eesti Energia AS (88.5% of the total volume of PPAs signed
at 31 December 2022).


Kai Ignitis : 2023 m. elektros energijos pardavimo (pagal ilgalaikes elektros energijos prekybos sutartis, tarifus, ir apsidraudimo sandorius) kainos svertinis vidurkis – 140,2 Eur/MWh, o sutarčių galiojimo svertinis vidurkis – 7,6 metai (svyruoja nuo 1 iki 13 metų).

Bet jeigu, tai yra tiesa, kaip tokie skaičiai nedegina "didelių dėdžių" akių?

Pirma, tai Enefit Green turi labai daug smulkiųjų investuotojų, kurie toks jausmas žiūri tik į praeities rezultatus - ir labiausiai ne į finansinius, o į akcijos kainos pokyčių rezą . Apie prognozavimą į priekį finansų labai nedaug kas kalba. Tiesą sakant, nekalba apie prognozę pz EBITDA net pats Enefit Green savo metinėje ataskitoje, tai ką čia bekalbėti apie investuotojus. Antra - freefloat akcijų Enefit biržoje mažesnis, o pati Estijos rinka aktyvesnė, tai daug lengviau palaikyti išpūstą kainą. Na ir svarbiausia - akcijų rinka tikrai ilgai gali išsilaikyti irracionli - kaip rodo tas pats rodiklių pavyzdys IGN ir EGR, kur IGN net pagal dabarties rezultatus yra dvigubai pigesnis tam pačiam pvz pelno vienetui.

O dėl stambiųjų - tai iš dalies (pvz fondai, sekantys indeksą) net priversti turėti akcijų, pagal indekso svorį. Be to - kiek ir tie stambieji investuotojai skiriasi nuo smulkiųjų ? Visur gi žmonės dirba, kurie lygiai taip pat klysta. Tuo labiau - kiek kaži jie giliai kaip mes čia kapstosi ? Jei fonde kelios dešimtys akcijų - tai manot kažkas ten skiria daug
laiko nepagrindinei pozicijai?

Bet čia užtenka vieno gero sprogimo (pvz staigaus fin rezultato kritimo) ir gali kai kurie atsibusti. Pažiūrėsim. O gal visgi čia aš klystu ir rezultatai EGR augs net labiau, nei IGN (nors nematau, kaip galėtų, nebent turtą perkainuotų, ar parduotų dalį, dalinai dar padės FIT atsisakymas Lietuvoje, bet Estijos rezai turės kristi)

NU neblogai dabar atrodo paklausa, pažiūrėjus rinkos gylį

tai nieko stogas uždėtas 20,5 taigi be šansų smulkiems paimti

Prades krapstyt , nukapštys.., Jei londonas nemetys, ryt tikrai nuneš stoga..

Čia ilga Ignitis diskusija/prisistatymas Latvijos Investuotojų Klubui. Pusantros valandos. Dar pats neperžiūrėjau iki galo, tad apžvalgą vėliau pateiksiu kažkokią.


https://vimeo.com/814279564

Sorry iš kart už teksto ilgumą, bet tiesiog 1,5 val sutraukti į "trumpiau" sudėtinga. Pradžioje prisistatymas :

Ignitis didžiausia listinguojama Baltijos šalyse kompanija. IPO darytas numatant, jog reikės kapitalo didelėms ateinančioms investicijoms. Alternatyvos buvo biudžeto lėšos - mažai įmanoma. Kita - stateginis investuotojas, bet jis norėtų ir dalies valdymo bei sprendimo priėmimų galimybės, o vyriausybės tikslas buvo išlaikyti kontrolę valstybės rankose. Tad IPO tapo natūraliausiu keliu. Be to buvimas tokios didelės įmonės Baltijos biržose yra ir pliusas Baltijos kapitalo rinkoms.

Stategija ir noras dabar - išlaikyti EBITDA iš žaliosios generacijos virš 50 %, turint ir tinklų dalį, kaip pagalvę sunkiems laikams, bei toliau regione teikiant sistemos patikimumo paslaugas per lanksčiąją gamybą. Tuo pačiu ieškoti ir naujų galimybių - kaip pvz EV krovimo tinklo išplėtimas Baltijos šalyse iki kelių tūkstančių taškų.

Investicijos per 22-25 metus sieks ~2mlrd eur, dauguma jų į žaliąja generaciją (~+1GW), o mažiau nei pusė į tinklus. Pagal dabartinę strategiją numatyta, jog 2030m žaliosos gamybos portfelis turi siekti 4GW. Tačiau panašu, jog šis žymuo bus viršytas, nes jau dabar numatyti 5.3GW, bei projektų portfelis ir toliau plečiasi. Iš jau planuojamų projektų, ~2GW numatyta vėjo jėgainėms, ~1.2GW saulės, bei papildmai 0,7GW jūrinio vėjo. Kadangi susitikimas Latvijoje - tai atskirai vertinant ją, apie trečdalis naujos galios 2030metais, arba >0.7mlrd eur investicijų bus atliekama Latvijoje (~+1.3GW), maždaug vienodai skiriant vėjui ir saulei.

Klausimai:

Dėl akcijos kainos, bei kaip atrodo "kelionė" po IPO.

Esminis žodis fundamentai. Po IPO koreguotas EBITDA kilo jau daugiau nei x2, pasiektos rekordinės investicijos, mokami planuoti dividendai, reikšmingai iki 5.3 GW išaugintas portfelis. Tad pati veikla, jos rodikliai augo reikšmingai. Ilgu laikotarpiu akcijos kaina dažniausiai vis tiek seka fundamentalius rodiklius. Trumpu - būna visaip, kaip ir yra dabar.

Dėl 2022 net 4 kartus keistą didinimo linkme EBITDA prognozę. Ar galima kažko toliau tikėtis.

Šie metai tikėtina bus kitokie. Nebesitikima tokių svyravymų išteklių kainose. Dabar bus iššūkis vėl pasiekti tokį aukštą kaip 2022 metais rezultatą, bet tuo pačiu metai bus stabilesni. Spaudimo pridės kylančios palūkanų normos, infliacija (medžiagų, darbų). Bet viskas suvaldoma.

Tolimesnė ateitis ir planai.

Šiaurės Europa (įskaitant mus) taps energijos ekportuotojais į centrinę Europą, pagrinde Vokietiją. Didžiausios galimybės Baltijos šalims ir Suomijai, tiek vystant onshore tiek offshore pajėgumus. Mes galime išvystyti pajėgumus kelis kart didesnius, nei mums patiems reikia. Pvz Latvija sunaudoja per metus apie 7TWh, o vien du Lietuvos jūriniai po 700MW vėjo parkai per metus pagamins apie 6TWh. Lietuvoje galima pastatyti apie 4.5 GW jūrinio vėjo jėgainių, dar 14.5 GW Latvijoje bei 7.5GW Estijoje. Viso gaunasi virš 25GW vėjo - žymiai daugiau nei mums patiems reikia. O dar panašiai tiek gali būti ir žemyninių pajėgumų. Tad galime turėti žymius perteklinius pajėgumus. Dalis jų tektų vandenilio gamybai. Bet čia tolima projekcija. Pirmiausiai (iki ~2030m) sieksime patenkinti savo pačių poreikius. Pvz apie 2/3 elektros Lietuva importuoja, o Estijai reikės pakeisti savo turimą skalūnų gamybą žaliąja energetika (dabar apie 80% generacijos iš skalūnų). Po to tikėtina jūrinė plėtra skirta vakarų Europai. Tad kol norvegai turi ir naudoja savo juodąjį auksą (naftą, dujas), mes tapsime žaliojo aukso (elektros ir h2) gamintojais.

Didelė žaliaja generacija paremta gamyba kels ir iššūkių - kaip dideli kainų svyravimai. Bet tai ir galimybė. Tad Ignitis investuoja ne tik į gamybos, bet ir "vartojimo" pajėgumus. Pvz bus išplėstas Kruonis lanksčiu 110 MW bloku, o tai suteiks lankstumą tiek vartojimui, tiek gamybai iki 1GW ribose. Dar tolimesnėje ateityje - galimas žengimas į elektrolizės pajėgumus. Tad tikėtina, jog Ignitis taps gan didelis ir svarbus žaidėjas tiek balansavime, tiek vandenilio tiekime. Be to - pačioje Lietuvoje yra galimybė naudoti didžiulius kiekius vandenilio Achemoje trąšų gamyboje, bei kitoje chemijos pramonėje (pvz Orlen Lietuva)


Atominiai reaktoriai, ar matoma ateitis.

Bent iki 2035 tikrai ne. Maži reaktoriai kol kas tik powerpoint skaidrėse. Be to - klausimas išlieka jų galimos gamybos savikaina, ar LCOE (ilgalaikiai gamybos kaštai) bus žemesni nei 40 eur/MWh. Galbūt kažkada dalis rinkos jiems bus Centrinėje Europoje. Pas mus geriausias kelias atrodo plėsti būtent pigią žaliąją generaciją iki gerokai didesnių, nei mus patiems reikia, lygių, pasiekiant taip masto ekonomiką ir žemesnes sąnaudas. O tada tą energiją per tinklus ar vandenilio pavidalu eksportuoti. Ypač logiška tai daryti turint geras finansavimosi galimybes, bei kaupimo ir lankstumo pajėgumus.

Dėl politinių rizikų, kokios jos

Geriausias pavyzdys buvo išskirtiniai 2022 metai, kai net esant sudėtingoms sąlygoms, populistiniai sprendimai nebuvo daromi, nebuvo kišamasi į pačią veiklą. Kainos jau normalizavosi. Investuoti kuo greičiau plečiant gamybos pajėgumus yra visų interesas mūsų regione, tam reikalingi ir stiprūs įmonių finansai. Investicijos yra kelias, mus galiausiai nuvesintis link mažiausių energijos kainų visoje Europoje, tuo pačiu tampant ir svarbiais eksportuotojais, bei suteikiant konkurencinį pranašumą čia esančiai pramonei.

Palyginimas su Enefit Green

Ignitis naujos kartos Enefit Green. Naujos kartos todėl, jog Enefit Green modelis yra investuoti tik į generaciją, parduoti energiją (arba pačius projektus), o uždirbtus pinigus vėl investuoti. Tokia taktika buvo sėkminga pirmos fazės investuotojų, kaip pvz Orsted. Ji veikė, kol buvo garantuotos supirkimo kainos, subsidijos, bei buvo garantuotas pats supirkimas. Dabar, kai sąnaudos statybos ir eksploatavimo parkų gerokai nukritusios, valstybės naikina subsidijas. Bankai, norint vystyti projektus, prašo užtikrinimo, jog pagaminta energija bus nupirkta, bei garantijos kokia kaina ji bus perkama. Ignitis modelis toks, jog viduje turi ne tik generacijos, bet ir apie 7TWh vartojimo portfelį. Vien jam patenkinti reikia papildomų ~1.5GW vėjo. Be to - nėra "vertės nutekėjimo", nes grupės viduje gaunama visa vertė, nuo pardavimo klientui, iki gamybos įrenginio. O tolimi planai taip pat eiti iki h2 elektrolizės - t.y., ir ateityje turėti pilną grandinę. Tad tokiu būdu gauname naujos generacijos įmonę.

[Net kintant pelno liekančio gamyboje, ar liekančio tiekime proporcijoms - visas pelnas vis tiek lieka grupėje. Labai geras pavyzdys kaip vertė nuteka Enefit Green akcininkams - Enefit elektros tiekimo pelnas Lietuvoje, kurį gavo Eesti energija, o prarado Enefit Green tiekdama žemesne kaina] - mano paaiškinimas.

Kodėl vandenilis

Jis reikalingas ne dėl kažkokių subsidijų, bet fundamentaliai, dėl esančios realybės. Vandenilis bus naudojams ir balansavimui, bet tuo pačiu ir pakeitimui iškastinio kuro, bei tenkinant pramonės poreikius. Kuo labiau mažinant sąnaudas, tam reikės "large scale" veiklos, nors pradžioje gal bus pirmų mažų bandomųjų įrenginių. Suomija vandenilio gamybai labai rimtai ruošiasi, ateityje matyt tiesiant vandenilio tiekimo vamzdyną iš Suomijos link Vokietijos, Baltijos jūra pro Baltijos šalis. Tad tikėtina, jog ir mes prie jo galėsime prisijungti.

Dėl bandomųjų projektų

Ignitis nėra tyrimų kompanija, didelių sumų investuojama nebus. Jau dabar Ignitis turi Smart Energy fondą, per jį daromos investicijos į įvairius projektus ir start up'us. Jam sekasi labai gerai. Bet Ignitis labiau save pozicionuoja ne kaip išradimų kompaniją, bet kaip tų išradimų naudotoją. Be to - investavimas į start-up'us duoda ir ne tik finansinį pliusą, bet ir leidžia matyti, kur link vystosi technlogijos, bei kur link energetikos ar ta pati vandenilio pramonė eina. Tad toks investavimas yra geras būdas surinkti patirtį ir žinias

Dėl dividendų, gal bus didinami ?

Dividendų politika nesikeičia. Gal kažkada teoriškai koks vienkartinis įvykis ir įmanomas, niekada negali atmesti ką akcininkai nuspręs. Bet kol reikia investuoti, ir tos investicijos didžiulės - prioritetas tenai.

Ar užteks pinigų projektams iki 2030? Gal svarstomas papildomas akcijų platinimas?

Greitu metu neplanuojamas. O ateityje įmanomas, viskas priklausys nuo sąlygų.

Dėl Lenkijos, kiek ten koncentruosis

Lenkijoje potencialas didelis, nes apie 80% generacijos iš anglies, kurią reikės pakeisti. Ten tiek generacijos projektai, tiek tiekimo plėtra vystoma po truputį ir paraleliai, jog viena kitą sudengtų. Bet nesistengia ten būti dideli, tuo labiau jog ir rinka ten labai didelė. Tad stengiasi imti nišas, kurios didiesiems Lenkijos žaidėjams nėra reikšmingos, bet kur Ignitis mato galimybes.

Kaip seksis konkuruoti Latvijoje

Veikia jau ne vienus metus, rinką pažįsta. Tuo pačiu gali pasiūlyti ir patarimus pačiai Latvijai, kurie leis pritraukti investicijas į žaliąją energetiką ir visiems kartu pasiekti, jog Baltijos šalys taptų mažų kainų ir didelio eksporto zona



Viskas, tiek nuo manes sutrumpintos, bet vis tiek ilgos ir mano žodžiais atpasakotos pristatymo apžvalgos. Sorry jei kažkas išsikraipė. Visą pristatymą aukščiau įkeltoje nuorodoje rasite

gražus piaras, tačiau kas ten bus po x metų dabar niekam neįdomu, akivaizdu iš biržoje esančios kainos.

daliux, ar tikrai jūrinio vėjo projektas jau toks perspektyvus? Man kažkaip skaičiuojasi, kad ta jūrinė energija bus labai brangi (įvertinant investicijų dydį ir jų amortizaciją). Tiesiog turėsime labai žalią ir labai brangią energiją

Daliux pliusas iš manęs už pastangas. Tiesa, grįšiu, prie pasiūlymo, rašyto prieš 1.5m. į PM. Daugiau naudos būtų jei tokius postus platintumėte Estijos investuotojų forume. (Jei neturit priėjimo, gal atsiras , kas iš mūsų turi ir perkopins?) Estai sudaro pusę Baltiko investuotojų svorio Lietuvių dalis auga, bet iki estų mums dar toli. Tai jei jau siekiate aukštesnės akcijų kainos, o ne kaip tada "esama situacija tenkina", rekomenduoju savo pastangas nukreipti į užsienio forumus. Teigiamų komentarų spaminimas lietuviškam forume jau seniai tik virimas savo sultyse. Visu kam aktualu žinia pasiekė, o kas skeptiškas kardinaliai ir 100teigiamu postu neperkalbėsi. Na nebent šie pozityvūs postai, tai kaip internetinis blogas. Rašymas tik iš idėjos, kaip poetui eilėraįčius kurti.

LCOE vėjo elektrinių parkų vienas mažiausių lyginant su kitais šaltiniais. Pradinė investicija gerokai didesnė, nei statant antžeminį parką, tačiau vėjo greitis gerokai didesnis ir ne toks stohastiškas, todėl įvertinus visas parko išlaidas per visą jo gyvavimą, jūriniai vėjo parkai šiai dienai vienas geriausių variantų el. energijai generuoti.

Aš tik dėl šito klausiu: Lietuvos banko valdybos narys Raimondas Kuodis yra paskaičiavęs, kad jūros vėjo gaminamos elektros savikaina su aptarnavimo kaštais bus didesnė nei 10 centų už kWh.

„Nėra pigu jūroje vėją gaudyt. Tą sako visos LCOE (bendros išlygintos elektros energijos gamybos sąnaudos – BNS) studijos“, – feisbuke rašė R. Kuodis.

Kuodis visų galų meistras tiesa sako tik A, nepasako B -> off shore vejo jegaines yra capacity investicija ir per planuojamus 30-40m ju naudojimo planuoja duju/elektros kainos pokycius -> tad 1kwh vidurkis gaunasi ~10 ct per 10m o per 20-30y tai ten daug prielaidu gali prisizaisti
Atomine visada LOCE bus maziausia

antzemines vejo jegaines kwh capacity negali pasiulyti, nes vejas ant zemes itin nepatovus musu regione (juroje jis irgi turi sezoniskuma, taciau labiau prognozuojamas ir islaiko didesni m/s greiti vidurki per para)

Daugiau gali kiti forume papasakoti

Juros vejo parkas investicija i kw/h capacity ir uztikrinima kad jegaine duos kwh, vs. antzemine vejo jegaine labiu nepastovi ir salia jos reikia daugiau bateriju investiciju norint ant ju statyti kritines elektros tiekimo saltini tarkime valstybei, ar kritiniams objektams. todel esmine vieta ir MW kuo didesnis capacity investicija -> kuo didesne initial capacity tuo mazesnis LOCE per kwh (neverta metyti pavieniu maluneliu juroje...)

galite pažaisti žemiau
https://www.iea.org/data-and-statistics/data-tools/levelised-cost-of-electricity-calculator

„Nėra pigu jūroje vėją gaudyt. Tą sako visos LCOE (bendros išlygintos elektros energijos gamybos sąnaudos – BNS) studijos“, – feisbuke rašė R. Kuodis. Moderni "Hitachi" elektrinė buvo nerentabili ir brangi, jūrinių vėjo jėgainių parkas brangus. Kodėl kas naudinga, žmogui nedirbusiam energetikoje nė vienos dienos brangu...

IGN šiandien prie dabartinės kainos 9,4proc. divų pajamingumas prieš mokesčius įvertinus jų augimą. Kainos įvertis toks pat kaip praeitais metais kažkada rašiau (buvo 9,375proc.).

labai abejoju dėl tos naudos - daliux, žinoma, stipriai įsigilinęs į temą ir pateikia čia daug įdomios informacijos, bet tikėtis, kad ši info, pateikta Estijos forume, pritrauks Suomijos investuotojus, tikriausiai, pakankamai naivu. Istorinės aplinkybės ir tradicijos taip jau susiklostė, kad suomiai kaimynus estus laiko vos ne savo broliais, o lietuviams - pakankamai abejingi, nors retkarčiais ir užsuka su "mandagumo vizitu".