RSS| Autorius | Žinutė |
| 2009-12-09 22:50 #73653 | |
|
Palaikau Ashaman ir šiaurės vėjo mintis. Tai savotiška protekcionizmo rūšis. Ir ne todėl, kad kažkas taip sugalvoja ir daro, o todėl, kad tam gali iškilti poreikis ar būtinybė.Kiek mes perkame iš jūsų, tiek jūs turite nupirkti iš mūsų. Sutartys trišalės, keturšalės ir t.t. Viena iš šalių - valstybė.Tokiu būdu įmanomos muitų, mokesčių, kainų lengvatos.Bet skola šioje vietoje išlieka nulis.
|
|
2009-12-10 11:10 #73746
 2
|
|
|
gerbiu, Ashaman, tavo nuomone, taciau noreciau papriestarauti. nejau is tikruju manai, kad suksimes atgal ir sugrisime prie mainu – barterio sistemos? negi is tiesu galvoji, kad pinigai – tai velnio ismislas, kaip dazniausiai yra vadinami visi nauji isradimai. paziurekim i istorija – per pastaruosius 100 metu pasaulyje israsta daugiau negu per visa zmonijos istorija, ir pesimistu nuomone mes staiga turime pamirsti savo pazanga ir grizti prie viduramziu? taip sakant vel imsime zeme arti mediniais plugais? toliau – paziurekime i priauganti musu jaunima, jeigu mes dar buvome 2 ar 3 karta nuo zagres, tai musu vaikai jau 4 gal 5 karta, kuri jau nelabai zino is kur atsiranda pienas. ir negi jus manote, kad si karta eis dalgiu sienaut rugiu ir mezti sakem tvartu? kelio atgal nera. tie, kurie laikysis isikande senu paprociu, bus sutrypti jaunu, jau kitaip mastanciu gyventoju, kurie siandien per jauni suprasti sia "ekonomine krize". kaip issikapstysime tikrai nezinau, kaip ir nezinau koks rytoj bus OMXV kursas, bet jis bus. o mes, lietuviai, tokie jau esame – nuo krastutinio pesimizmo iki krastutinio optimizmo..
daug kartų gailėjausi dėl to ką pasakiau, ir nei karto dėl to, kad patylėjau...
|
|
|
2009-12-10 11:48 #73766
2
|
|
|
Mano supratimu, kalbama ne apie barterį ir grįžimą į viduramžius, o apie naują pinigų padengimo būdą- pinigai liks tokie patys kaip iki šiol, tik turės būti padengti realia produkcija- visa esmė eliminuoti prekybinius disbalansus, ir neleisti vienai valstybei gyventi kitų sąskaita- t.y. taip, kaipyra dabar. Ir jei faktiškai tai bus pasiekta, didžiajai žemės daliai tai bus būtent žingsnis pirmyn, o ne atgal
 Apskritai idėja idomi, aš taip pat manyčiau, kad sekantis etapas anksčiau ar vėliau turės būti susijęs su pingų padengimu- ar tai būtų auksas, ar produkcija, ar dar kaip kažkas išsakė mintis apie KWh (nors ji turi nemenką minusą- neįmanomas kaupimas, viena esminių pinigų funkcijų). Bet kokiu atveju, mainų organizavimas būtų valstybės funkcija, ne gyventojų.. Iš kitos pusės- lieka didelė bėda grįžti labai griežtam protekcionizmui- velgi minusas. |
|
| 2009-12-10 11:56 #73772 | |
|
Gal kas jau ir minejo Sterligovo iniciatyva steigti barteriniu mainu birza, kurioje pinigai yra kaip viena is prekiu, o ne tik mainu priemone.
Daugiau info: http://www.artc-alisa.ru/ |
|
|
2009-12-10 12:18 #73781
18
|
|
|
Esminė vieta, paaiškinanti Ashaman pranešimų turinį
: "Kodėl esi užbaigtas pesimistas ir pastoviai gasdini žmones apokaliptinėm prognozėm? Todėl ir esu kad pačiam baisu..." Hičkokas irgi labai bijodavo, užtai sukūrė puikių siaubo filmų. Gerai, kad jis nebuvo nei ekonomistas, nei politikas . Esminius Ashamano pasisakymus sudėjus į krūvą irgi išeitų neblogas scenarijus apokaliptiniam filmui.ir negi jus manote, kad si karta eis dalgiu sienaut rugiu ir mezti sakem tvartu?: Ši karta eis (jau eina) į darbo biržą arba emigruos. Didelių sukrėtimų (jų kol kas nėra, tikėkimės ir nebus) metu grįžtama į pradžią. Galima būti ir labai toli nuo žagrės, bet jei gamybos apimtys nukrenta drastiškai, daugelis tampa tiesiog nereikalingi. Ekonominės krizės labiausiai ir paveikia miestų gyventojus, nes jie netenka darbo, pajamų, susiduria su išgyvenimo klausimu. O tiems, kurie prie žemės, paprasčiau - jie ir patys prasimaitina ir kitus gali pamaitinti. Daug kur rašoma, kad tai ne ciklinė, bet sisteminė krizė. Kažin, ką žmonės galvojo per didžiąją depresiją? O juk nuo to laiko praėjo vos ne šimtmetis. Esminiai dalykai nepasikeitė: žmonės (vartotojai) neišnyko, žemės ištekliai nesibaigė, joks meteoritas pusės žemės nenunešė. Problemos kilo vien dėl užsižaidimo su žmogaus proto kūriniu - popierėliais. Reikia nustoti su jais žaisti, keisti žaidimo taisykles, galbūt ir pačius popierėlius. Tai nėra paprasta, nes visi prie jų labai prisirišę ir bet kokie pakeitimai gali būti skausmingi. Vieni nori gaminti, bet neturi popierėlių ir todėl negali, kiti norėtų dirbti, kad gautų popierėlių ir galėtų pirkti, bet neturi darbo. Esminiai poreikiai gaminti, parduoti, pirkti yra, bet pinigai tiek sujaukė šitą sistemą, kad ji stringa. Per kitus metus turėtų padaugėti aiškumo, ko tikėtis toliau. |
|
|
2009-12-10 19:00 #73993
5
|
|
|
nepatingėjau susirast sena postą
blusa [2009-10-04 20:44]: Reikėjo uždrausti arba apriboti skolinimąsi užsienio valiuta. Tą manau galėjo inicijuoti ir Šarkinas . Bet problema kita- daug kas matė kur link viskas eina, bet per daug žaidėjų iš valstybę valdančių žmonių tarpo buvo NT versle. Lietuvos ekonomika buvo paaukota vardant asmeninio pelno. Šios dienos straipsnio VŽ santraupa: „Smukimas regione (Baltijos šalių – red. past.) yra daug gilesnis nei kitose ES priklausančiose Vidurio ir Rytų Europos šalyse, kurios leidžia savo valiutoms svyruoti laisvai“, - rašoma dokumente. Ir pažymima, kad dėl griežto valiutų susiejimo su euru Baltijos šalys prarado konkurencingumą kitoms kaimyninėms šalims... ECB vertinimu, Baltijos šalių pavyzdys rodo, kad šalims, pasirinkusioms griežtą valiutų susiejimą su bazine valiuta, kyla itin didelė rizika, kad mažos palūkanų normos dirbtinai išpūs skolinimo apimtis ir leis susiformuoti kainų burbulams... ECB pažymi, kad trims Baltijos šalims reikia pagerinti reguliavimą bankiniame sektoriuje, kuriame dabar dominuoja bankai „Swedbank“ ir SEB. Kaip vieną iš tokių priemonių bankas nurodo draudimą leisti skolintis užsienio valiuta... Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, dominuoja skolinimasis eurais, mat palūkanos šia valiuta mažesnės nei vietinėmis valiutomis. Tačiau yra šalių, pavyzdžiui, Čekija, kur skolintis ne vietine valiuta yra uždrausta... Na ir pabaigai- nereiktu nei pensijų mąžinti nei algų - nes BŪTU GALIMA 30 % devalvuoti litą. Kaip sakoma užlipom ant to paties grėblio kaip Argentina - išsipūtus burbului nėra svertų kaip jį sprogdint , belieka tik žiūrėt ir melstis: "tuoj bus geriau" Svarbu ne ūgis , o smūgis .
|
|
| 2009-12-12 23:17 #74468 | |
|
Ashaman [2009-12-09 07:52]: MatasM [2009-12-09 01:05]: Kaip matai isejima is visos susidariusios situacijos? Visi nori zinoti, kada galetu visas sis nuosmukis baigtis, kokie budai yra, kad islipti is sios duobes? Prie šių dviejų klausimų tiktu dar vienas - Kodėl esi užbaigtas pesimistas ir pastoviai gasdini žmones apokaliptinėm prognozėm? Todėl ir esu kad pačiam baisu... Išejimai iš situacijos yra du - blogas ir labai blogas. Blogas - "auksinio miliardo" šalių lideriai pripažista kad gyvena ne pagal pajamas, geranoriškai atsisako dominavimo ir deda pastangas disbalansų likvidacijai. Rezultate - žiauri defliacija išvalanti sistema nuo kredito. Jos pasėkoje labai aukšta bedarbystė, riaušės, valstybių bankrotai ir t.t., tačiau esamos geopolitinės realijos koreguojasi nežymiai. Labai blogas - visi ir toliau vaidina didvyrius nugalėjusius krizę. Rezultate - priverstinė masinė skolos likvidacija 2-3 metų bėgyje - ta pati defliacinė spiralė (tik nebevaldoma) ir esamos finansinės sistemos defragmentacija. Po ko naturaliai seka ir riaušės, ir karai, ir esamos geopolitinės sistemos drastiški pokyčiai. Kas tokiose aplinkybėse laukia Lietuvos, įsivaizduoti nėra sunku... Kolkas panašu kad reikia ruoštis labai blogam variantui. Ir čia labai svarbu yra suprasti kad jokie bail'outai nepadės. Problema jog ne vien krentančios akcijų kainos. Esmė - skola, didžiulė ir negrąžintina. Ar įmanoma bus bail'outinti valstybės, jei eilėje į morgą vien EU jau stovi Graikija, Ispanija, Italija, Portugalija ir Rytų Europos didvyriai (nugalėję krizę ). Gal vieną-kitą Briuselis ir ištemps, tačiau tuomet padėti vieniems ir nepadėti kitiems bus blogas tonas. O pagalbos prašys vis daugiau ir daugiau. Ir kiek jus manote vokiečiai tai toleruos?Problema ne tame kad krito vartojimas ir kad jam stimuliuojant viskas atsigaus. Problema sistemoje, kuri buvo užprogramuota kolapsui nuo pat pradžios. Ir taip jau gaunas kad it happens in our lifetime... "...aukšta bedarbystė, riaušės, valstybių bankrotai.." kaip pirstu i dangu
|
|
2009-12-12 23:18 #74469
2 
|
|
|
siaures vejas [2009-12-09 10:53]: apie vartojima: 1) pilieciai jau suvartojo ko neuzdirbe - nusipirko namus uz busimu 20 metu atlyginima (neskaitant palukanu), automobilius (dar 5metai), dar kredito kortele isnaudojo kiek galejo. 2) bankai suvartojo (paskolino) ko netureje ir nezino kaip is skolininku susigrazinti. O atiduoti kreditoriams reikes po 1,2, daugiausiai triju metu. Ir ne visi jie refinansuos. 3) valstybes suvartojo ko nesurinkusios (dar net papildomai pastimuliavo) ir galvoja kaip surinkti is "finansiskai mirstancio valstiecio". Tai kaip toliau vartosime? tvarus "vartojimas" reiskia kazka pagaminau (suteikiau paslauga), pardaviau ir uz savo atlikta darba "suvartojau" kita man reikalinga dalyka...toks beveik "zero-sum" barteris. o nebus paklausos- nebus ir gamybos. Atsigavimas imanomas tiktai kai sumine paklausa prades virsyti esamas skolas t.y. ne tiktai kad atidirbsime uz "praeities nuodemes", bet ir atsiras noro vartoti pirmuosius "kruvinu prakaitu" uzdirbtus naujus vaisius. apie stimulus ir krize nugalejusius "dydvyrius": is ko juokiames, ponai? ka pastimuliavome?- statybas ir privacius automobilius. Deja nei didesnis privatus bustas, nei privatus automobilis (atskirai ir sumoje) nera pajamas uzdirbsiantys gamybiniai pajegumai- "puota maro metu" ir ne daugiau. Grazu ziureti i Taivani, Singapura, Kalifornija, kur salys masto- is ko gyvensime toliau ir remia tas sritis, kurios ateityje uzdirbs pajamas. Galime suprasti vokiecius, kurie palaike savo kokybiska autopramone nuo kolapso-ji irgi ateityje uzdirbs pajamas. Dauguma gi dar nesurinktus mokescius ispyle i bala (atsiprasau, i betona )apie diena nakti "duzgiancias stakles": tai kad nieko naujo- ir DD metu, ir Japonai bande- lasas juroje, ir tas pats valstieciams ant galvu is malunsparniu niekada nenukrito kol prie stakliu ir prie vairo stovi didziausi kreditoriai- tol "Zimbabves" nebus. Juk net "valdiska skola" administruojantys atstovai dazniausiai yra privatus kreditoriai, suinteresuoti esamos sistemos palaikymu. Liudniau bus kai/jei valdzia perims "darbo liaudis" (skolininkai).apie fantikus: pagalvokime apie juos ne kaip apie "niekuo nepadengtus skolos rastelius", bet kaip apie "indulgencijos rasteli, dovanojanti maza skolos dali" (leidzianti atsiskaityti su savo kreditoriais). Tai va kol visi skolininkai tokiais "rasteliais" neapsirupins- nelabai ir bus kam lietis laisvai i "realia ekonomika". Pirmi eileje prie "klausyklos" siuo metu stovi bankai- meldziames uz mirstancius ligonius- gal ivyks stebuklas- pasveiks ".. nusipirko namus uz busimu 20 metu atlyginima (neskaitant palukanu), .." 
|
|
|
2009-12-14 01:55 #74626
10
|
|
|
paskutiniais desimtmeciais ispustas kreditas kartu sukure ir salutine problema- palukanas, kurias reikia moketi atitraukiant is realios ekonomikos. Kai reali ekonomika auga 2-4% per metus, o kreditas 10-30% anksciau ar veliau pasiekia riba kai visa augima suryja tiktai senos skolos aptarnavimas. Ir atsiduriame tokioje situacijoje, kai visus namu ukius, visa versla yra "nupirke" bankai ir visi darbo vaisiai atiduodami uz palukanas pagrindinei skolai nemazejant. O bankams susidurus su problemomis- valstieciai "kaimais" parduodami vyriausybems (jiems patiems uz tai susimokant), nes jeigu is banko vergijos gal ir istruksi paskelbes default'a, tai nuo mokesciu mokejimo-ne. Ka ten kaimai- visos salys parsiduoda "frakcines bankininkystes genijams".
Realiai niekas nesikeicia, tiktai "seimininkas" grieztesnis. Esamos apimties kreditas- neaptarnaujamas ir restrukturizuodami ar keldami mokescius kad "sukrapstytume" palukanoms nieko nepakeisim. Negana to gaivinti ekonomika bandome valstybiniu vartojimu imant nauja kredita o visos sumoketos palukanos ir toliau eksponentiskai augina pacia problema - kredita. p.s. 2009m. bankams skolingu lietuviu skaicius sumazejo 12 tukstanciu- sveikinam. Tuoj suzinosim kiek papildomai esame skolingi Kubiliui- ne uz mokytoju, gydytoju ir kitas viesasias paslaugas- tiktai "tarptautiniu kreditoriu palukanoms" surinkti. |
|
|
2009-12-15 12:45 #74961 |
|
Zaliam isvis darosi karsta......... http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=26869203&rsslink=true
|
|
| 2009-12-15 14:20 #74984 | |
|
Ryte per žinias girdėjau, kad Obama pasiūlė bankams "atleisti" paskolas išduotas smulkiam verslui. Tai praktiškai dovana... įdomu kaip rinka reaguos...
|
|
|
2009-12-15 15:04 #74993 |
|
Smulkus verslas Amerikoje ~ 80 proc. Tai idomu...
|
|
| 2009-12-15 17:16 #75032 | |
|
krize tik prasidejo. kas gali papriestarauti? argumentais prasytume.
|
|
|
2009-12-17 13:07 #75441
6
|
|
|
is siandienines Finastos apzvalgos (dalyje apie US):
Gruodį metinė infliacija turėtų padidėti dėl naftos kainų nuosmukio praėjusių metų pabaigoje, bet nesikeičianti bazinė infliacija rodo, kad menkos vartojimo išlaidų augimo galimybės ir dideli pertekliniai gamybos pajėgumai turėtų užtikrinti disinfliacijos tendencijas dar pakankamai ilgai "kaip pirstu i aki". O tuos "perteklinius gamybos pajegumus" aptarnauja "pertekline darbo jega" (musu mieli vartotojai), kurie persitvarkymo metu gali tapti ir nebepajegus. rezultatas zinoma malonus- pvz. 2GB mp3 grotuvas ~30Lt (Australijoje), bet ar daug is to liks Azijai "pavartoti"? Vakarai vis tikisi, kad Azija tuoj prades beprotiskai vartoti ir visus istrauks. Bet prades letai ir vietines gamybos prekes, o istrauks daugiau patys save, o ne "auksini milijarda". Tikiuosi uzteks proto neparsiduoti "pazangiam uzsienio kapitalui". p.s. lietuviais tikiu, gabus, prisitaikys. Stai Ranga IV, Jungtines pajegos- jau Nigerijoje Ranga iesko norinciu dirbti Afrikoje O dar visa Baltarusija pasoneje kada nors atsivers. |
|
|
2009-12-17 19:56 #75576
1
|
|
JAV valstybės skola perkopė skolos ribą
Straipsnio originalo cbsnews.com., deja, neradau Klausydamas pamokymų, privalai suvokti jų šaltinį. Nematuok jų savo matu
|
|
|
2009-12-17 20:31 #75586
1
|
|
Lietuvos Vyriausybė peržengė grynojo skolinimosi ribą taip pat.
Redaguota: NASA (2009-12-17 23:37 ) _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
2g.lt » Valstybės skola |
|
|
2009-12-17 23:21 #75624
7
|
|
Ivyko keistas dalykas: turi poreikiu - imi paskola ir stai tau viska turi. Tai vadinasi komunizmas. Keista kad pastate ji kapitalistai. O Obama sako kad reikia skolas nurasyti smulkiajam verslui - tiesiog lygybe ir brolyja.
Tik vat mes post komunistiniu saliu pilieciai zinome - komunizmas negivybingas. Manau toliau pamatysime ANTI-GLOBALIZACIJA ir kapitalistinio komunizmo pabaiga. Globalizacija tokiame pavidale kaip dabar niekam nereikalinga. Tai ekonomikos emitacija kai visa ta plasmasini slamsta pagaminta kinijos kaimieciu super-verslininkai vieni veza, kiti reklamuoja, treti parduoda ir visi trina rankas o ekonomistai sneka apie ekonomini augima. Anti-globalizacija - stai koks turi buti atrimiausio desimtmecio lozungas. |
|
| 2009-12-17 23:52 #75633 | |
|
tiesiai sviesiai tai butu jei prisisikai turi atsakyti, bankrutuoti. bet tas kas mus valdo, to nebijo, nes "mes" jiems atidavem pinigus, taigi neleisim bankrutuoti, gelbesim. kazkoks legalus parazitavimas. kaip kad nepilnameciai, gali suspardyt ka nors stotelej, jiem nieko nebus, tokie istatymai, sakys kalta visuomene arba ne ta suvalge augdamas, bus pareiksta. patys norejom "demokratijos". taigi aukso burbulo gal ir nera, nes kai kas supranta koks pulinys bresta.
|
|
|
|
2009-12-18 00:30 #75638 |
|
O juokingiausia tai kad tos skolinimosi ribos gali buti beribes ir ''nieko cia tokio"
|
|
| 2009-12-18 12:50 #75726 | |
|
http://vz.lt/4/straipsnis/2009/12/18/Londone_brangsta_prasmatnus_bustai2
Dar vienas įrodymas, kad krizė visada paveikia tik vargenas, o turtingi dar labaiu pralobsta. |
|
