disbalansa pagal mane reik panaikint ir tiek, n kartu kartota, kinai, brazilai, indai ir t.t. turi daugiau vartoti, o amerikieciai, europieciai daugiau taupyti ir sumazinti savo apsukas...

MatasM, kalbant globaliai, nereikia sureikšminti varotojų pinigų kojinėse, nes atviroje ekonomnikoje yra visos galimybės skolintis ir pagal pinigų kiekio teoriją, didžiąją dalį piniginių lėšų, panaudojamų turtui kaupti ir sandoriams sudarinėti, išreiškia ne piniginiai ekvivalentai, o virtualieji pinigai, tai yra vartotojų įsivaizduojama vertė. Dažnai tai būna išreiškiama pinigais, kuriuos vartotojai tikisi gauti ar pasiversti piniginiu ekvivalentu dar ateityje.

Krizės metu šių pinigų kiekis sumažėja pagrinde dėl didėjančio nedarbo ir mažesnių vartotojų lūkesčių gauti ateities pajamas. O išbridimas iš krizės yra toks, koks visada buvo - laikas. Tiesiog visiems reikia jo, kad prisitaikytų prie naujos ekonomikos padėties, vartotojai susikurtų savo naują vartojimo funkciją, gamintojai - savo naują gamybos funkciją, o tuomet, pagal tuos pačius dėsnius (vartojimą finansuojant turtu, sukuriamu gamybos ir finansiniais ryšiais jį tarpusavyje paskirstomu) abi pusės vėl galės didinti savo dalis iki buvusių apimčių, o po to ir didinti, tai vėl pūsdami naujus burbulus ir ruošdami dirvą naujai krizei.

P.S. Ekonomikos ciklai dar niekada nebuvo sutrikę ;)

Prie šių dviejų klausimų tiktu dar vienas -
Kodėl esi užbaigtas pesimistas ir pastoviai gasdini žmones apokaliptinėm prognozėm?
Todėl ir esu kad pačiam baisu...
Išejimai iš situacijos yra du - blogas ir labai blogas.
Blogas - "auksinio miliardo" šalių lideriai pripažista kad gyvena ne pagal pajamas, geranoriškai atsisako dominavimo ir deda pastangas disbalansų likvidacijai. Rezultate - žiauri defliacija išvalanti sistema nuo kredito. Jos pasėkoje labai aukšta bedarbystė, riaušės, valstybių bankrotai ir t.t., tačiau esamos geopolitinės realijos koreguojasi nežymiai.
Labai blogas - visi ir toliau vaidina didvyrius nugalėjusius krizę. Rezultate - priverstinė masinė skolos likvidacija 2-3 metų bėgyje - ta pati defliacinė spiralė (tik nebevaldoma) ir esamos finansinės sistemos defragmentacija. Po ko naturaliai seka ir riaušės, ir karai, ir esamos geopolitinės sistemos drastiški pokyčiai.
Kas tokiose aplinkybėse laukia Lietuvos, įsivaizduoti nėra sunku...
Kolkas panašu kad reikia ruoštis labai blogam variantui.
Ir čia labai svarbu yra suprasti kad jokie bail'outai nepadės. Problema jog ne vien krentančios akcijų kainos. Esmė - skola, didžiulė ir negrąžintina.
Ar įmanoma bus bail'outinti valstybės, jei eilėje į morgą vien EU jau stovi Graikija, Ispanija, Italija, Portugalija ir Rytų Europos didvyriai (nugalėję krizę ). Gal vieną-kitą Briuselis ir ištemps, tačiau tuomet padėti vieniems ir nepadėti kitiems bus blogas tonas. O pagalbos prašys vis daugiau ir daugiau. Ir kiek jus manote vokiečiai tai toleruos?
Problema ne tame kad krito vartojimas ir kad jam stimuliuojant viskas atsigaus. Problema sistemoje, kuri buvo užprogramuota kolapsui nuo pat pradžios. Ir taip jau gaunas kad it happens in our lifetime...

Manyčiau yra ne tik tie du Ashamano paminėti, bet ir trečias (realiausias) variantas, kuris šiuo metu dalinai realizuojamas. Pasauliniu mastu paleistos spausdinimo staklės (tikros ir virtualios), ir jos nebus stabdomos iki tol, kol bent kam nors dar reikės fantikų-niekuo nepadengtų piniginių vienetų. Tokiu atveju tikrai anksčiau ar vėliau, kaip minėjo Mauzeris, tie fantikai bus nukreipti į realią ekonomiką. Pasekmė - (hyper)infliacija su visomis jos grožybėmis.

Nenoriu būti blogą karkiančia varna, bet manau, kad tie fantikai jau senokai nukreipinėjami ne į "realią" ekonomiką, o į realią ginkluotės didinimo programą. Per karą pinigų briketais nepasimėtysi.

apie vartojima:
1) pilieciai jau suvartojo ko neuzdirbe- nusipirko namus uz busimu 20metu atlyginima (neskaitant palukanu), automobilius (dar 5metai), dar kredito kortele isnaudojo kiek galejo.
2) bankai suvartojo (paskolino) ko netureje ir nezino kaip is skolininku susigrazinti. O atiduoti kreditoriams reikes po 1,2, daugiausiai triju metu. Ir ne visi jie refinansuos.
3) valstybes suvartojo ko nesurinkusios (dar net papildomai pastimuliavo) ir galvoja kaip surinkti is "finansiskai mirstancio valstiecio".

Tai kaip toliau vartosime? tvarus "vartojimas" reiskia kazka pagaminau (suteikiau paslauga), pardaviau ir uz savo atlikta darba "suvartojau" kita man reikalinga dalyka...toks beveik "zero-sum" barteris.

o nebus paklausos- nebus ir gamybos.
Atsigavimas imanomas tiktai kai sumine paklausa prades virsyti esamas skolas t.y. ne tiktai kad atidirbsime uz "praeities nuodemes", bet ir atsiras noro vartoti pirmuosius "kruvinu prakaitu" uzdirbtus naujus vaisius.

apie stimulus ir krize nugalejusius "dydvyrius":
is ko juokiames, ponai? ka pastimuliavome?- statybas ir privacius automobilius. Deja nei didesnis privatus bustas, nei privatus automobilis (atskirai ir sumoje) nera pajamas uzdirbsiantys gamybiniai pajegumai- "puota maro metu" ir ne daugiau.
Grazu ziureti i Taivani, Singapura, Kalifornija, kur salys masto- is ko gyvensime toliau ir remia tas sritis, kurios ateityje uzdirbs pajamas. Galime suprasti vokiecius, kurie palaike savo kokybiska autopramone nuo kolapso-ji irgi ateityje uzdirbs pajamas. Dauguma gi dar nesurinktus mokescius ispyle i bala (atsiprasau, i betona )

apie diena nakti "duzgiancias stakles":
tai kad nieko naujo- ir DD metu, ir Japonai bande- lasas juroje, ir tas pats valstieciams ant galvu is malunsparniu niekada nenukrito kol prie stakliu ir prie vairo stovi didziausi kreditoriai- tol "Zimbabves" nebus. Juk net "valdiska skola" administruojantys atstovai dazniausiai yra privatus kreditoriai, suinteresuoti esamos sistemos palaikymu. Liudniau bus kai/jei valdzia perims "darbo liaudis" (skolininkai).

apie fantikus:
pagalvokime apie juos ne kaip apie "niekuo nepadengtus skolos rastelius", bet kaip apie "indulgencijos rasteli, dovanojanti maza skolos dali" (leidzianti atsiskaityti su savo kreditoriais). Tai va kol visi skolininkai tokiais "rasteliais" neapsirupins- nelabai ir bus kam lietis laisvai i "realia ekonomika". Pirmi eileje prie "klausyklos" siuo metu stovi bankai- meldziames uz mirstancius ligonius- gal ivyks stebuklas- pasveiks

Ashaman [2009-12-09 07:52]:

"Ashman, o kodel nemanai, kad per artimiausius, tarkim, 7 metus negaletu buti isaugintas ,dar vienas, eilinis tik dar didesnis ekonominis burbulas, negi tik todel kad skolos dideles? Kodel valstybiu skolos negaletu padideti dar tris kartus
jau geriau atsisakyti skolu, kai tik pastebes realia gresme sistemai...

Maža skola yra skolininko problema, didelė - skolintojo. Todėl dabar labiau galvą skauda Kinijai, nei JAV. Tuo labiau, kad jei JAV nebevartos, kinams taip pat nebus smagu.

O tos Kinijos kontaktus turite? man 400 K LTL didele suma

paskaicius postus susidariau nuomone, kad kuo blogesne ateiti nupies tuo daugiau gaus pliusu.
nieko nepadarysi, turbut zmonems patinka girdet, kaip ateiti viskas bus blogai.

Sarkazmas gerai, supratau ir uzskaitau. Atsakymas ne,nepazystu. Bet jeigu tau pavyks priversti koki nors banka, tau paskolinti tarkim 100x daugiau , nei tu uzstatai, arba aplamai uz koki garantini rasta, tai tu pats pazinsi toki asmeniskai.Jau nekalbant apie tai, jei tavo UAB butu strateginis, banko partneris, ir paskolintos sumos nurasymas reikstu bankui, bankrota ar stagnacija. Pranesk kreditoriui, kad tavo ribotos atsakomybes UAB bankrutuos, nebent.. tarkim, paskola bus atideta ,iki, tavo padetis pageres.Tai yra n- metu, su teise atideti dar, jeigu padetis nepageres .Pamatysi ,kaip noriai deresis.Jeigu reikes pavyks sudereti net del naujos paskolos ,tarkim restrukturizacijai. O tau nesutikus, net su tokiom, tau palankiom salygom, tu susibankrotinsi, taip atsikratydamas skolu, po to atsidarysi nauja imone ir vel bendradarbiausi su tuo paciu banku. Ir tai dar cia per svelnus palyginimas. Teisingai Virgism pasake, didele skola (pridurciau dar neapskaiciuotos rizikos) jau skolintojo problema.

Greičiausiai panašiai ir atrodis nauja multipoliarinio pasaulio paradigma.
T.y.visi svarūs geopolitiniai žaidėjai po dabartinės defliacijos, priverstinio skolos likvidvimo ir paskui sekančios hiperinfliacijos, norėdami išlaikyti nuosavų sistemų stabilumą bus priversti susitarti dėl tam tikros formos barterinių mainų, išreikštų nuosavom valiutom, kai tarpusavio prekybinis balansas stengsis priartėti prie "nuliaus".
Na pvz.: Vokietija nori nupirkti iš Rusijos dujų už 1 mlrd. RUB. Tačiau tam kad gauti tuos RUB, ji privalės parduoti rusams ką nors už adekvačią sumą - na pvz. kruva Bumerių.
Galimas ir kelių žaidėjų variantas. Pvz.: Lietuva turi puikų rūginių kultūrų derlių, kurį nori parduoti, o nori nusipirkti pvz. tas pačias dujas ir Rusijos. Tačiau rusams rūgių nereikia. Tuomet ieškomas 3 kontragentas - pvz. Afganistanas - kuris sutinka už lietuviškus rūgius sumokėti rusams aukštos klasės heroinų Gaunasi barterio analogija su vietinių valiutų naudojimu, kai visos šalis siekia tarpusavio "nulinių" prekybos balansų.

Ashaman - paprastas klausimas - o kaip bus atsiskaitoma su darbuotojais Vokietijoje, kurie rinko bumerius? Duju balionais is Rusijos? O paskui tie eis i kazkoki mega marketa, kur keis juos i maista, drabuzius ir t.t. Jooo... Colapsas totalus.

Yra kita mintis - valiutos vienetas - kilovatvalandės - t.y. tiesioginis surišimas su energija, analogiška surišimui su auksu, tik čia netiesiogiai materiali žaliava.

Visų valstybių vidaus atsiskaitymai kaip vyko taip ir vyks nacionalinėmis valiutomis.
Kalba eina tik apie tarpvalstybinių disbalansų panaikinimą. Tuomet vartotojai nustos pirkti visokius importuojamus "šildomus pašiknius", o pirks vietines prekes. Ir tik produkcija, resursai, know-how, kurių šalis neturi/nepajėgi gaminti bus prekybinis tarpvalstybinis objektas. Ir tai tik tokiu atvėju, jei turės už ką...

Nemanau, kad zengsime zingsni atgal, kaip gerb. Ashaman raso. Piniginis vienetas ir buvo sugalvotas, kad supaprastinti mainus. kol buvo pvz. auksas - gerai, taciau kazkas uzsimane gyventi geriau - "atsiriso" nuo aukso. ir... tikriausiai po kazkiek metu ir auksas nebebus vertybe (pvz. kazkuriame amziuje aliuminiai indai buvo prabanga )
kazkas liks nuskriaustas, kazkas liks patenkintas... svarbiausia butu gerai, kad iki karinio konflikto neprieitu...
tobulos ir visiskai teisingos sistemos, nemanau, kad kadanors zmonija atras. chaosas uzprogramuotas, taciau siekti turime...

Palaikau,o tai prisirisa zmones prie metalo, plastmases..

o kodel ne?
jau stovejo neseniai. o uztruktu tai ilgiau tai stovetu dar ir tiuninguotais pagal ruseliu skoni