tai sita as zinau. svarbiausia sandarumas, o ne sienos storio kilometrazas. o bet taciau, kaip tu cia parduosi kalna vatos ar putplascio, jei visi siltins 10cm
dbartinem technologijom apiputus nama puta 10cm, pasiekiamas toks pat efektyvumas kaip 30cm vatos prigrudus, nes apiputimo sandarumas beveik idealus.. o bet taciau, neisnesa a++ popieriniu reikalavimu, del to pucia25-30cm, ir vietoj 2-3k eu 100kv budelei sitas malonumas atsistoja i 8k eu ...nieko asmenisko, tik biznis

jei trumpai tai apsimoka. geros rekuperacines sistemos keicia tik ora, silumos nuostoliai labai nedideli. o sandariam namui sildymo irgi reikia vos ne kartais maziau nei kiauram

O kiek elektros papildomai sunaudoja sandarus namas?
------------------
P.S Aš B klasės namą šildau malkomis, tai kažkaip primečiau šiandien kad nuo lapkričio 1 dienos iki dabar gal tik 1 erdmetrį malkų sunaudojau. (Pusė lapkričio buvo šilta pakankamai) tai tipo kuro malkų sąnaudos gaunasi apie 50 EUR mėnesiui
Čia pagal malkų kaina kur vasarą buvo 50 eur erdmetris.

Tie 10 cm pavyzdžiui ekstruzinio putplasčio geriau apšildins namą (ypač grindis ir pamatus) negu 20-30cm polistireninio putplasčio.
Kadangi pastarasis prigers drėgmės laikui bėgant ir ji niekur neišeis.
Realiai pirmu variantu ilgalaikėje perspektyvoje tau mažiau reikės šildytis, bet nepriduosi namo, nes neatitinka A++.
Antru variantu tau reikės šildintis daugiau, bet priduosi namą, nes atitinka A++.

kaip tau pasakyt kiek papildomai sunaudoja? kiek ventiliatorius rekuperatoriaus. nereiksminga skaiciu. niekas sandariu namu dabar nesildo pagaliais nes neisipaiso i koncepcija su kiauru kaminu, ir lygint pagaliais neiseina. visur oras-oras arba oras-vanduo.
malkos kaiip buvo taip ir isliko pigiausia alternatyva, nes subrango viskas ir dujos ir elektra ir malkos.
is praktines puses- uosviu namas murinis, uzsipute tik oro tarpa, bet lubom nieko nedare, nors ten siltinta tik slaku, tai tas pats kaip pionieriaus zodziu siluma sulaikyt, ir reliai silumos didziausi nuostoliai paprastai per lubas iseina, nes pagal fizika siluma megsta kilt i virsu. nepaisant to sekancia ziema sunaudojo dvigubai maziau malku ir gyveno zymiai silciau. nes pries tai buvo silta kol pecius dega, o apsiputus siluma nebesulysdavo i sienas, ir uzgesus peciui dar ilgai laikydavosi gana padori temperatura.

Pasyvių namų sienose po kažkiek metų pradės veistis mikroorganizmai, kadangi mūras nekvėpuos. Nebent šiltinta kokia akmens vata ir gerai apsaugota nuo drėgmės, bet dažniausiai putplasčiu.
Mano nuomonė tokia pati dėl sandarumo ir rekuperacijos.

Su oras oras ir/ar oras vanduo nesidomėjau daug. Bet žinau, kad su geoterminiu šildymu irgi gali būti problemų eigoje.
Taip liaudiškai aprašant jei pasitaikys kelios iš eilės šaltos žiemos, toje zonoje po žeme nukris temperatūra. Ko pasekoje gausis, kad šildaisi elektra, nes nėra iš ko šilumos siurbliui paimti šilumos.

Apsimoket neapsimoka, rekuperacija= papildomas nuostolis, bet šviežias oras malonu. Gerai kai lauke ne šalta. Bet jei is lauko siurbi -15 ir nori paduoti bent +17 ar daugiau tai stebūklu nebūna teks elektra pašildyti ir daug.

niekas ir nededa sieninio i grindis del igeriamumo. ir ekstruzinis daug brangiau iseina. ant kainos tai ko gero islostum uzdejes ant sienu ta pati ekvivalenta fasadinio negu ekstruzinio, tai cia losimo kaip ir nera. nesamoniu muziejus gaunasi kai pradedama reikalauti putos lygiai kaip vatos, kuri savo sandarumu nei arti nestovi.

Imam kad ir ekstruzinį ir grindinį polistireninį putplasčius:

https://finnfoam.lt/wp-content/uploads/2022/05/Finnfoam_2017_lt_F200_001-FFL-2017-08-16.pdf
https://www.ukmergesgelzbetonis.lt/wp-content/uploads/2022/07/EPS-100-GEO_2022.pdf

Ir ekstruzinis kaip minėjau yra pranašesnis ilgalaikėje perspektyvoje energetiniu efektyvumu.

Senas mūrinis namas dvigubom sienom, tarpas užpildytas keramzitu ar kuo ten. Stogo perdanga medinė su, spėju, pjuvenų izoliacija. Kol buvo seni mediniai langai, nors ir dvigubi, galėjai kūrenti kiek nori. Vakare, užgesus katilui iki ryto atšaldavo, kad iš po antklodės nesinorėdavo išlįsti. Po to, kai pakeista buvo į plastikinius su stiklo paketais, net ir žiemą nuvažiavus nesunkiai galima prišildyti nuo -5 iki kokių 18 laipsnių su keliasi glėbiais malkų ir iki ryto nukrenta iki kokių 15 laipsnių. Tiesa, sienos lieka šaltokos, nes ilgai nekūrenta. Pagal dabartinę klasifikaciją tai G klasė. Tai čia tiek apie sandarumą.

as to ir neneigiu. ir mano asmenine nuomone, grindinis turetu prasideti nuo 150, plokstuminiam pamatam as naudojau sau 200, nes tas 100, tai neatsakingom grindim visai. per minkstas, man jis fasadinis labiau. o kai zmones pataupytami fasadini 70 susideda i grindis(esu mates tokiu bajeriu) tai norisi kuo greiciau iseiti is tokio objekto

https://m.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/article.php?id=91956229&=1

“Lūžio taškas NT rinkoje: stebimos nuolaidos, kai kuriuose projektuose – dešimtimis tūkstančių sumažėjusi kaina”

“Viename projekte Vilniuje per 3 mėnesius butų kainos krito dramatiškai – fiksavome atvejį, kai buto kaina nukrito 88 000 eurų. Buvo ir tokių vystytojų, kurie pirkėjams siūlė dar nematytas akcijas, pavyzdžiui, patiems pasiūlyti priimtiną kainą.”


“Jei pasižiūrėti Rekvizituose grandiozinę statybos bendrovę, kurios pavadinimas prasideda ta pačia raide kaip hantelis, tai jos pelningumas pernai siekė 50 proc (3000 eur nuo kvadrato atnešė 1500 eur pelną, jei neklystu).
Kita, subgrandiozinė, kurios pavadinimas prasideda raide kaip žodis "eik tu", turi 92 proc pelningumą
Vidinis balsas sako, kad kainos gali kristi 50 proc ir dar nebus tragedijos 😁😁
O bet tačiau, reikia paskatinti pardavimus ir pranešti apie pasauliui dar nematytas nuolaidas - neva, imkit greičiau, nes jau dalinam į minusą, net 15 proc nuolaidos!”


Duomenis iš rekvizitai.lt H” ir “E” pelningumus 2021m.:
“H…..” Pardavimo pajamos 2021: 13 627 569 €
Grynasis pelnas 2021: 7 115 425 € (Pelningumas apie 50%)
“E…..” - Pardavimo pajamos 2021: 9 058 697 €
Grynasis pelnas 2021: 8415 097 (pelningumas apie 90%)

Tik problema, kad pajamos, pelnas ir kt. rodikliai pateikiami ne grupės, o įmonės, kuri pati nevysto projektų.

Nu taip, H turi centrine būstinę registruota Estijoje kur pelno mokescio beveik nėra… kiek pamenu bendras H pelnas 2021m buvo apie 70mln.

Ne dėl centrinės būstinės... O dėl dukterinių įmonių, kurios įgyvendina projektus. Ten reikėtų ieškoti pelningumo rodiklių.
Jeigu pasižiūrėsite į tą E, tai ji pelno uždirbo daugiau nei gavo pajamų. Paprastai kalbant, statybininkai susimokėjo, kad galėtų pas juos dirbti.

Plačiau: https://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2022/12/12/statistikos-departamentas-busto-kainos-lietuvoje-per-metus-augo-193#ixzz7nFNH0AC5



Lėtokai surenkama statistika. Jau beveik beldžiasi I ketv., o skelbiama kas buvo III ketv.

Lenkijoje dabar energetinė klasė WT 2021 priimta kas realiai pas mus atitinka B klasę.

Jei kam įdomu jų standartai

Prikabintos bylos

Nu jūs statybiorai tai mane biškį gąsdinate savo diskusijoms apie šiltinimus.
Taip gaunasi, kad anksčiau kas 5 metus reikėdavo dažyti "švediškas lentukes", tipo medinio namo apkalimą lentomis, o dabar kas 5 metus reikia lupti tas namo vatas ar tai polistirolius ir keisti naujais.
Nes visi šie apšiltinimai reikalauja preciziškos darbų kokybės, kokia beveik neįmanoma. O atlikus įprastai, kaip normalius statybos darbus vis kokis paibelis užpuola - tai dėl lietaus atidrėksta, tai grybas, tai vata ima pūti, tai dar kokis pelėsis įsiveisia. O kas 5 metus perdarinėti nuosavo namo apšiltinimą - ir per brangu, ir kvailai atrodo tarp reguliariai tarp pastolių gyventi.

Petrai, matei pūvantį akmenį?