Jei ziureti busto iperkamuma, tai Latvijoje galima nupirkti 2 kartus daugiau, Estijoje 3 kart daugiau m2 busto uz vidutini atlyginima, negu Lietuvoje. Manau turetu dar kainos koreguotis ir supanaseti su kaimynu NT kainomis.

Taigi nekalbam apie dovanas, parduoti ir reiškia parduoti už pinigus. Juk išgryninęs einamojo momento nelikvidą savo sąskaitoje, gautus pinigus gali panaudoti žymiai prasmingiau ir gauti geresnį ekonominį efektą nei laikyti tą "neįkainuojamą" turtą dar n metų su gana neaiškiomis perspektyvomis. Atpirkti irgi bus galima bet kada už rinkos kainą, kuri gal net bus geresnė, nei pardavimo momentu. Tik kelis kartus apvertus už sklypą gautus pinigus, piniginė netgi po pirkimo liks storesnė.



Bankams jų balanse pakibęs bet koks NT yra nelikvidas, nepriklausomai nuo situacijos, šalies ir NT parametrų. Jei man kas nors kad ir pigiai įkištų sakykim 100 tonų cukraus, man tai irgi būtų nelikvidas, nes tuo neužsiimu. Tuo tarpu kažkas iš prekybos cukrum galbūt visai neblogai uždirba. Taip ir bankams - anksčiau ar vėliau jie turės apsisręsti, kuo iš tikrųjų užsiima - NT ar bankine veikla.
Vertinant nekilnojamą turtą kaip prekę, nematau didelio skirtumo nuo mobiliako ar dešros - rinkos dėsniai galioja visoms prekėms vienodai. Tik, kaip jau minėjau, lietuvių NT pardavėjų galvose kažkas susipainiojo ir ši prekė kažkodėl traktuojama kaip kažkokia superpuper išskirtinė. Dariusk, jei jau matai kažkokias spec. savybes NT, tai gal ir forexe bandyk pažaisti pagal tas pačias taisykles - prisimeni auksinę Nausėdos mintį "doleris ir Afrikoj doleris"? Reikėjo tuo metu pasiimt EUR/USD porą ir laikyt, kol žalias euro atžvilgiu pakils 20-30%. Juk žalias ir po 100 metų bus žalias... Blem nesuprantu, kas darosi su protingais žmonėm, pradėjus šnekėti apie NT???

Įdomu kam skirtas toks straipsnis?
http://vz.lt/straipsnis/2009/12/07/Gyvenamosios_patalpos__Kokie_butai_geriausi_Kas_geriau

mintis teisinga (toks "off balance vehicle" gaunasi, nezinau kaip su geros apskaitos praktika LT?), bet jei bankas bus kontroliuojantis savininkas ir tures konsoliduoti savo balanse- nieko tai nekeis. Vadinasi neisvengiamai tures pritraukineti kapitalo ir is esmes vistiek pardavineti- ar rinkoje po viena, ar "didmena" investuotojams ar kokiam REIT. Gal net isigudrins supakuoti i koki "subprime"
Beje, Swedbank'o imoniu pavadinimai su banku mazai ka bendro turi.

Cia keletas istrauku kas bresta UK komercinio NT srityje:
A giant overhang of loans, many of them in the hands of two bailed-out British banks, needs refinancing—£35 billion next year alone, and up to £120 billion more by 2013. Few of the usual equity investors, such as real-estate investment trusts and private-equity funds, will come in at today’s prices, given how little is on offer and how hard it is to get credit. So the banks are hanging on, able to do so only because low interest rates mean their funding cost is low. Next year, things could get worse.

Commercial-property values in central London have fallen by as much as 50% since the financial crisis hit. Banks in this situation face a stark choice: foreclose on the loan and trigger a fire sale, or hang on in the hope that the market will improve

Na ir pasiziurim kaip sekasi atskiriems bankams:

1)HSBC- some 85% of the bank debt extended since the start of 2004 and secured against commercial property in Britain has breached loan covenants (requiring a loan-to-value ratio of 75% or less) or debt-service requirements. On another measure, £40 billion is in negative equity—ie, the property is worth less than the outstanding loan.HSBC reckons that about £100 billion of new money is needed to get commercial-property loans back in conformity with their covenants, and another £30 billion to reduce loan-to-value ratios to a more comfortable 65%
2) Royal Bank of Scotland (RBS)- roughly £58 billion of loans on British commercial property, it regards £18 billion as “non-core”, to be disposed of over the next three to five years. So the bank is a seller, but it is waiting for the market to get better first.
(31% visu paskolu- pardavimui per sekancius 3-5metus)
3) HBOS, now part of Lloyds Banking Group (LBG), had what is probably the worst commercial-property portfolio of any British bank. Had it not been taken over by Lloyds TSB its property loans might well have been dumped at rock-bottom prices. LBG, which has around £42 billion of British commercial-property loans, took a £9.7 billion charge for property- and corporate-loan impairments in the first half of 2009.
(>20% viso paskolu portfelio nurasyta per vien per pusmeti- 2010 parduoti gali kad ir uz 1 svara, ir jis kitu metu balanse eis i pelna)
Plenty of boutique firms and investment banks are waiting for the fun to start. But they need sellers and end-buyers.
The most likely providers of this capital are foreign investors, including private-equity firms and sovereign-wealth funds (ar LT tokiu bus?). In central London, where purchases are running at about one-third of their volume two years ago, buyers are coming mainly from overseas, notably from North America, Asia and the Middle East. Lower prices and cheaper sterling have lured them.

Private-equity buyers typically want a minimum return on their investment of around 15-20% a year. But to achieve that, even in good times, they need to gear up their investment with loans—and these may still be scarce next year.

Bill Maxted, whose unit at De Montfort University in Leicester produces a half-yearly survey of property lending, says that a large number of banks are holding property debt which is simply not refinanceable: “Sooner or later something has to give.” The trigger might be a further fall in sterling (atitiktu lito devalvacija), making property look cheap enough to attract more foreign buyers (kur jie Lietuvoje?); or a rise in interest rates, which would increase banks’ financing costs, make the loans more expensive to carry and pitch more borrowers into default- o tai jau “fire sales”

Apibendrinant- judesio is pirkeju puses LT tiketis sunku, o pardavejams arteja "margin call". Ir nesvarbu, kad akcijos geros, kad kaina "tuoj tuoj" atsoks- parduoti reikia dabar.

p.s. atsiprasau uz ilgoka teksta

Va, čia kaip tik apie mane
Pažįstu ne vieną, kur laukia, nes mąsto, kad per brangu. Man irgi kol kas būstas atrodo nevertas už jį prašomų litų. Dabar gi yra žirklės tarp pasiūlos ir paklausos, tai turi arba kilt pajamos pas vartotojus, arba krist produktų kainos. Kaip bus - pamatysim

Naujesni busto iperkamumo indeksai is VZ gerokai skiriasi nuo DNBnordo uz 1 pusmeti, bet nuo Latvijos ir ypac Estijos dar atsiliekma, jau nekalbant apie Norvegija:

Šitą perskaičius, toks įspūdis, kad pirkėjai išsirikiavę laukia, o pardavėjai specialiai neparduoda

Visi nori parduoti dabar, bet kaip tai padaryti???? Dar kartą kartoju, visi nori parduoti, bet ne padovanoti.
Aišku, paprasčiausias variantas būtų bankams tiesiog nurašyti skolas ir butus atiduoti negalintiems paskolos išmokėti žmonėms, arba parduoti jiems už vieną litą. Bet kuo toks sprendimas geresnis už "margin call" ?

Butus bankai parduoda dabar ir parduos ateityje, ne apie tai diskusija. Vieni šios diskusijos dalyviai aiškina, kad bankai neturės išeities ir bus priversti pardavinėti už bet kokią kainą, suprask po kokį 1.000 Lt/m2. O tokia perspektyva labai abejotina, nors nesakau, kad negalima.

Ar kas esat gaves, kaip banko klientas, specialiu pasiulymu isigyti NT?
NT vystymo imones bankrotuoja, bankams pereina objektai... atrodo viena diena turetu baigtis tas NT sandeliavimas ir "perleidinejimas" savo agenturoms.
Klausiu nes idomu, ar jau bent po truputi vyksta judejimas ar dar grieztai laikomasi rinkos negriovimo susitarimo.
Pries pora menesiu pats pasisiuliau pirkti pora swedbank-o perimto, nevisiskai baigto daugiabucio namo objektu, bet negavau jokio atsakymo. Nors ir siuliausi atsiskaityti iskart ir grynaisiais.

Manau, kad įperkamumo rodiklis dar ne viskas. Daugelyje šalių NT išlaikymas kainuoja daug daugiau nei Lietuvoje, todėl įperkamumas dar nerodo išlaikomumo. Lietuvoje nusipirkęs namą, kuris neprijungtas prie dujų ar centrinio šildymo praktiškai gali gyventi nieko nemokėdamas. Užsienyje tau greitai pradės eiti įvairios sąskaitos ir turėsi daug išlaidų. Tad reikėtų kompleksinio požiūrio - įperkamumas ir išlaikymas 25 metus kiek kainuotų? Čoa pavyzdys. Manau, kad Lietuvoje, nuosavybę sunku įsigyti, bet lengva išlaikyti. Todėl ir kainos tokios. Ir aš už tokią sistemą, o ne už pigų turtą ir pastovius mokesčius už jį.

Darriusk, nieks nekalba apie dovanas, tiesiog bandoma tau pasakyti, jog NT taip pat galioja rinkos kainos kaip ir bet kuriai kitai prekei. Gali i buta but sukises nors ir milijona, bet jei uz ji dabar tau gali pasiulyti tik pora simtu tukstanciu, vadinasi jis tiek ir tevertas. Galima svajoti, kad kazkada jis vel kainuos milijona, bet ar taip bus - didelis klausimas. Pavyzdziui, garsusis Japonijos NT burbulas... ten kanos krito 15 metu, o bustas atpigo apie 5 kartus. Kodel negali buti kazko panasaus ir Lietuvoje. Ar tikrai vel kazkada sena dvieju kambariu chrusciovke bus verta triju simtu tukstanciu litu? Labai tuo abejoju...

Darriusk, o tu prekiaudamas akcijomis irgi niekada nieko neparduodi į minusą, su mintim kad "kada nors vistiek atšoks"?

Nt prognozes - Labai ivairios, bet, kad dar ilgai kainos negris ar visai negris i buvusias, daugumos nuomone sutampa:

Taip ir atsiranda gandai Ar esi tikras, Kvazarai, ka rasai? Ar siaip nori pasirodyti kietas?
Siaip Japonijoje kainos nuo 1992 metu iki dabar sumazejo apie nepilnus 40 proc. kas reiskia, kad neatpigo net per puse (t.y nera net dvieju kartu), nekalbant apie mistinius 5 kartus...

As irgi manau, kad negris. Pagrindinis argumentas - tas musu bustas dauguma atveju labai jau nekokybiskas. Sovietine statyba praktiskai istisai reiktu griaut, nes ten jau viskas fiziskai ir moraliskai pasene. Nauja statyba irgi dauguma atveju ne ka geresne, nes statyta buvo pigiai ir greitai. Zmones is NT burbulo pasimoke ir kazin ar begris pardaveju rinka. Manau jog ateityje turetu aiskiai diferencijuotis kainos - naujas kokybiskas bustas brangt, o prastos kokybes pigt. Kai putesi burbulas - zmones pirko visa s..., dabar jau bus linke atsirinkti kas yra kas.

skaiciuok nuo 1990 metu piko ... http://www.burbulas.lt/japonijos_nekilnojamo_turto_rinkos_krize

na tvariu lygiu pasaulyje laikoma daugmaz: 1m2 = vidutinis menesinis atlyginimas (cia kai bankai sveiki, blogu paskolu 1-2%, pirkeju yra ir t.t.)
taip kad 1000Lt/m2 irgi neatmesciau- daug arciau nei pvz. 4000Lt/m2

arvydo007 pateiktoje lenteleje sis lygis yra, kai uz metini atlyginima iperki daugiau nei 12m2.
mano cituotas straipsnis buvo apie UK problemas, o ten pasirodo jau netgi pigiau nei LT

p.s. SEB'as kaip tik vel dengs nuostolius akcininku inasais, o net ir svediskos kisenes juk be begalines.

Tikrai rimtas ir solidus saltinis - burbulas.lt! Beje tas rimtesnis grafikiukas apie zeme, o ne apie butus ar namus. O pas mus zeme irgi daugumoj atveju jau atpigo 5 kartus, tad nieko naujo cia neparasei.

Siaip apie krizes siulau pasiskaityti cia (kazkaip solidziau skamba nei burbulas_lt:
http://www.fig.net/pub/fig2009/papers/ts05e/ts05e_nystrom_3450.pdf

taip, nieko naujo neparasiau, kas domisi NT, tai jau senai zino... tavo pasiulytas straipsnis geras, bet ne apie Japonija

a) Straipsnis apie USA, taciau grafikai apie visa pasauli (gali ten susirasti ir Japonija)
b) Kas domisi NT (pvz. as) is tikro viska jau senai zino ir mato, kad tokie kaip tu rasydami savo pasvarstymus vadovaujasi gandu lygio nepatikrinta informacija, taip neteisingus duomenis platindami tokiems patiems reksniams kaip jie. Svarbu ispudingi skaiciai: 5 kartai, 10 kartu, 100 kartu. O kas pigo, kur pigo, kada pigo - cia jau antraeiliai dalykai... Svarbiausia parasyti ispudinga skaiciu...

mindakas?, na ir... kokios tavo kaip eksperto prognozes? matyt butai nuo siol tik brangs ir jau pult reikia pirkt? Ka manai?