Statybos darbus atliekantys darbuotojai nuo lapkričio 1d. 2021 m galės atgauti neišmokėtus atlyginimus iš pagrindinio rangovo, jeigu jų darbdavys subrangovas neatsiskaitys. Rangovo atsakomybė dėl neišmokėtų atlyginimų bus taikoma ir tais atvejais, kai subrangovas yra LT įmonė, o statybos darbus atlieka LT darbuotojai (subsidiari atsakomybė).
Nustato pakeistas Darbo kodekso 139 straipsnis.

VMI komentaras

VMI pakeistė GPMĮ komentarą dėl vertybinių popierių perleidimo lengvatos taikymo; atnaujino ir paskelbė naujos redakcijos GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkto komentarą dėl 500 Eur lengvatos, parduodant vertybinius popierius ir išvestines finansines priemones (atnaujinti pavyzdžiai, aiškiau suformuluotos taikytinos nuostatos).

Esminės 500 Eur lengvatos taikymo sąlygos:
– GPM lengvata nesiejama su finansinių priemonių išlaikymu, taip pat nėra svarbu, kada parduodamos finansinės priemonės buvo įsigytos;
– ši lengvata taikoma ne pagal kiekvieną sandorį atskirai, bet visoms pajamoms, gautoms per mokestinį laikotarpį, bendrai;
– parduodant finansines priemones, iš pardavimo kainos atimama įsigijimo vertė ir su pardavimu susiję privalomieji mokėjimai (GPMĮ 19 str.). Taip apskaičiuojamas pelnas, kuris mažinamas 500 Eur, pritaikant lengvatą;
– jeigu finansinės priemonės priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise lygiomis dalis, jos dalijamos per pusę ir 500 Eur lengvata taikoma kiekvienam sutuoktiniui atskirai.
Išimtys, kai 500 Eur lengvata netaikoma:
– tuo atveju, kai akcininkas akcijas parduoda arba kitaip perleidžia nuosavybėn šias akcijas išleidusiam vienetui. Tačiau toks apribojimas taikomas tik akcijų perleidimui ir netaikomas kitokios rūšies vertybiniams popieriams, pavyzdžiui, pajamoms ar dalims, taip pat kitoms finansinėms priemonėms. Šis apribojimas netaikomas ir tais atvejais, kai gyventojas perleidžia investicinių kintamo kapitalo bendrovių akcijas tas akcijas išleidusiai bendrovei;
– kai akcininkas parduoda akcijas, gautas padidinus įstatinį kapitalą iš įmonės pelno (GPMĮ 2 str. 14 d. 1 p.);
– kai vertybiniai popieriai (akcijos, dalys, pajai) laikomi parduotais įmonės likvidavimo atveju (GPMĮ 11 str.). Tokios pačios nuostatos taikomos ir likvidavus investicinį fondą;
– kai parduodamos finansinės priemonės, kurias išleido tikslinėse teritorijose įsteigti vienetai;
– kai pajamos, parduodant finansines priemones, yra gaunamos iš tikslinėse teritorijose įsikūrusių užsienio vienetų ar gyventojų.

Prireiks dar kokių 10m kol bus išaiškinta kaip ten su maržine prekyba, kas pajamos, kas išlaidos ypač bankams tokiems kaip Luminor ir nerašomas 12 kodas pagal nutylėjimą. Ir kokių 100m prireiks kol bet kokia virtuali prekyba bus pripažinta nusikaltimu ir manipuliavimu.

"Marža" LT VMI yra aprašyta susijusi su dėvėtų auto prekyba. P.s: p Gerai, jūs tiksliau formuluokite klausimus, nes "marža" LT įstatymuose yra nustatyta dėvėtų daiktų pardavimui.



Ir nebus rašomas. Kodėl VMI turi aiškintis, kokią lengvatą turi individas - ar 500, ar su žmona 500, ar su vaiko sąskaita 500, ar su anūko sąskaita 500. Visiems įrašoma 15%, toliau Jūsų intelekto ir turimų žinių pagalba galite SUMAŽINTI STANDARTINIUS mokesčius. Valstybė neprivalo už jus ieškoti jums priklausančias lengvatas.



Kaip suprantu 100m yra šimtas metų (b..lt, TAI TAIP NERAŠYKITE nes visuotinai pripažinta sutrumpinimų taisyklėse "m" reiškia METRUS),kai chavesas mus užims, tada negalėsit prekiauti. Bet kas bet kur virtuali prekyba yra LEGALI (išskyrus nelegalius produktus).

VMI komentaras: GPMĮ 37 str.: dvigubo apmokestinimo išvengimas
Dvigubo apmokestinimo panaikinimas
VMI papildė GPM įstatymo 37 straipsnio komentare lentelę, kurioje nurodyti mokesčio tarifai, taikomi dividendams, palūkanoms ir honorarams pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis (DAIS). Naujos trys valstybės: Marokas, Kosovas ir Lichtenšteinas.
GPMĮ 37 str. aprašo, kaip taikomas GPM (kokiu tarifu), kai pajamos gaunamos iš užsienio valstybių. Pateikiami pavyzdžiai, kaip veikia DAIS, kaip apmokestinamos pajamos kai gaunami dividendai, palūkanos ir honorarai.
Pateikta suvestinė lentelė, kurioje nurodyti pagal DAIS taikomi mokesčių tarifai. Su naujomis trimis valstybėmis: Maroku (sutartis bus pradėta taikyti nuo 2023-01-01), Kosovu (sutartis taikoma nuo 2022-01-01) ir Lichtenšteinu (sutartis taikoma nuo 2021-01-01).

Na, tai dar reikės 100 metų, kol buhalteriai ir VMI terminą maržinė prekyba (angl. margin trading) pradės naudoti pagal paskirtį

https://lt.wikipedia.org/wiki/Mar%C5%BEin%C4%97_prekyba

"Ir nebus rašomas. Kodėl VMI turi aiškintis, kokią lengvatą turi individas - ar 500, ar su žmona 500, ar su vaiko sąskaita 500, ar su anūko sąskaita 500. Visiems įrašoma 15%, toliau Jūsų intelekto ir turimų žinių pagalba galite SUMAŽINTI STANDARTINIUS mokesčius. Valstybė neprivalo už jus ieškoti jums priklausančias lengvatas."

Na, iki šiol jis buvo rašomas. Valstybė neprivalo ieškoti man priklausančių lengvatų, nei manęs klaidinti. Reikiamą kodą galiu įsirašyti ir pats.

"Kaip suprantu 100m yra šimtas metų"

Teisingai supranti, iš konteksto tai visiškai aišku.

Turbūt Lietuvoje ilgai nebuvot (15 metų).Tai vadinama lietuviškai "svertinė prekyba".
https://savadai.savadai.lt/document.php?id=3385

Iš jos gaunamos pajamos tiksliai aprašytos, yra aišku, kaip kada apmokestinama, kada ne.
P.s; mūsų pokalbis "lost in translation".

Pakeistas PVM įstatymo 62 straipsnis, apribojantis lengvųjų automobilių PVM atskaitą.
Nuo 2023.01.01 bus galima susigrąžinti pirkimo PVM, perkant elektromobilius, jeigu automobilio vertė, įskaitant PVM, ne didesnė kaip 50 000 Eur (taikoma TIK ĮMONĖMS). Ši nuostata taikoma nuo 2023.01.01 įsigytiems automobiliams. Elektromobiliai gali būti ir nenauji, tačiau tai turėtų būti "grynieji" elektromobiliai.

Pagaliau "užrišo" visokius hibridus.

VMI komentaras dėl elektromobilių nuomos. PVM irgi gali būti atskaitomas.

5. Įmonė A išsinuomoja elektromobilį (M1 kategorija) iš įmonės B, kuri verčiasi automobilių nuoma. Įmonė A automobilį naudoja darbo tikslais – vykti pas klientus. Įmonė vykdo tik PVM apmokestinamą veiklą. Iš įmonės B kas mėnesį ji gauna PVM sąskaitą faktūrą už elektromobilio nuomą. Ar įmonė A gali atskaityti elektromobilio nuomos PVM? Jeigu atskaita galima, ar įmonė A turi gauti įrodymus iš įmonės B, kad nuomojasi elektromobilį, kurio įsigijimo kaina ne didesnė kaip 50 000 Eur?

Pateiktu atveju elektromobilio nuomos PVM atskaita būtų galima, jei įmonė A gautų įrodymus iš įmonės B, kad nuomojasi elektromobilį, kurio įsigijimo kaina ne didesnė kaip 50 000 Eur.

PVM įstatyme nėra nustatyta, kokius konkrečius dokumentus turi turėti PVM mokėtojas, svarbu, kad iš tokių dokumentų būtų galima nustatyti išsinuomoto elektromobilio kainą. Norėdami tai patvirtinti, PVM mokėtojai galėtų turėti įmonės, išnuomojusios elektromobilį, patvirtinimą (raštu, el. paštu), įsigijimo PVM sąskaitą faktūrą ar kitus dokumentus, nuomos sutartyje galėtų būti nurodyta elektromobilio kaina.

Pažymėtina, kad nėra privaloma turėti visus išvardytus dokumentus, svarbu, kad PVM mokėtojo turimi dokumentai aiškiai įrodytų, kokia buvo įsigyto elektromobilio kaina.

Aktualu, bet ne visiems (kas turi turto (NT, VP ir kiti) virš 40 mln).

https://www.vmi.lt/evmi/en/-/turtingiems-asmenims-daugiau-vmi-prie-c5-bei-c5-abros?redirect=%2Fevmi%2F
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, jog Didžiųjų mokesčių mokėtojų (DMM) stebėsenos ir konsultavimo departamente įsteigtas padalinys, atsakingas už didelės vertės turtu disponuojančių gyventojų mokestinių prievolių priežiūrą. Planuojama, jog didesnis VMI dėmesys minėtai klientų grupei ir jai pritaikytos paslaugos padės užtikrinti, jog mokesčiai būtų sumokėti laiku ir teisingai.
Naujai sukurtame VMI padalinyje dirba 7 VMI ekspertai, kurių tikslas – užtikrinti abipusiu bendradarbiavimu pagrįstą didelės vertės turtu disponuojančių asmenų mokestinių pareigų laikymąsi.

Sveiki,noriu paklausti,yra uždirbtas pelnas prekiaujant akcijomis,taip pat gauta palūkanų iš sutelktinio finansavimo platformų.Ar 500 eurų lengvata taikoma viską sudėjus,ar nuo gautų palūkanų GPM reikia mokėti bet kuriuo atveju ir jų negalima pripliusuoti,t.y.jiems 500 eurų lengvata netaikoma?

Atskirai.

Žinutė per trumpa! Turi būti ne mažiau 3 žodžių.

VMI skelbia išaiškinimus dėl NT pardavimo pajamų apmokestinimo. Šis skirtas per 2022 metus gautoms NT perleidimo pajamoms.
Mokestinis reglamentavimas nesikeitė. VMI priminė, kokiais atvejais NT pardavimo (ar kitokio perleidimo) pajamos yra apmokestinamos ir neapmokestinamos, kas įvairiais atvejais yra laikoma turto įsigijimo kaina, kokias išlaidas GPM apskaičiavimo tikslais galima atimti iš NT pardavimo (ar kitokio perleidimo) pajamų.

Šiame rašte nauja yra tai, kad prie paaiškinimo, kaip apskaičiuojama turto įsigijimo kaina, kai gyventojas perleidžia paties pasistatytą NT, VMI nurodė, kad į ją įtraukiamos statybinių medžiagų bei žaliavų atsivežimo, statybinių atliekų išvežimo iš statybos aikštelės išlaidos. Jos, kaip ir bet kurios kitos išlaidos, įtraukiamos į NT įsigijimo kainą ir pagrindžiamos išlaidas patvirtinančiais dokumentais.

VMI komentaras (raštas)

VMI informuoja, kad netvirtins užsienio valstybių išduotų pažymų dėl jose nurodomų perteklinių duomenų apie fizinius asmenis, pavyzdžiui, Vokietijos ir Nyderlandų mokesčių administratoriaus parengtų pažymų apie pajamas, pvz EU/EWR, EU/EER-form ir kitas (bet ne visas). Tačiau gyventojams išduos dvigubo apmokestinimo išvengimo tikslais reikalingas pažymas (DAS formas), taip pat užpildys ir patvirtins užsienio mokesčių administratorių parengtą formą, skirtą gyventojo rezidavimo statusui patvirtinti.

Ši informacija aktuali, kai LT rezidentas gavęs pajamų užsienio valstybėje, siekia šioje valstybėje prisitaikyti mokesčių lengvatas ar išvengti dvigubo apmokestinimo.

Kodėl netvirtins: dėl BDAR ES reglamento dėl duomenų apsaugos(LT VMI, negali tvirtinti šiose pažymose nurodomų perteklinių duomenų, kurių pati neadministruoja). T.y pažymoje reikia tik asmens kodo ir vardo pavardės. Nei gyvenamosios vietos nei kitų rekvizitų NEREIKIA.

Seime priimtas LR valstybės socialinių fondų biudžetų 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas, kuris patvirtino nuo 2024.01.01 taikomus VSD įmokų tarifus.
Nuo 2024 metų 0,08 proc. mažėja II grupei (rizikingi darbdaviai pvz. statybininkai, logistai, kurjeriai ir kt) priskiriamų darbdavių įmokos. Kitos įmokos ir jų tarifai nesikeičia. Nuo 2024.01.01 bazė VDU 1902,70 Eur; „Sodros“ „lubos“ (IDV vykdantiems aktualu) didėja iki 114162 Eur. Nuo 2024.01.01 didėja MMA (minimali mėnesinė alga) ir„Sodros“ „grindys“ – 924 EUR.

Atnaujintas VMI leidinys apie individualią veiklą.


Svarbu:
... individualiąją veiklą vykdantys gyventojai, išskyrus tuos, kurie yra PVM mokėtojai arba individualiajai veiklai priskiria ir naudoja ilgalaikį turtą, pajamų pripažinimui gali pasirinkti taikyti kaupimo arba pinigų apskaitos principą;.

Priminimas:
- jeigu individualiąją veiklą vykdantis gyventojas nustoja joje naudoti veiklai priskirtą ilgalaikį turtą (apie kurio naudojimo pradžią turėjo būti pranešta), jis turi VMI pateikti individualiojoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto pranešimą (FR0457 forma), nurodydamas šio turto naudojimo pabaigos datą.


Pataisytas A klasės individualiosios veiklos pajamų sąrašas. Kito individualiąją veiklą vykdančio nuolatinio LT gyventojo už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuomą gautos pajamosyra priskiriamos A klasei, tačiau nėra laikomos individualiosios veiklos pajamomis.


Leidinys čia:

Toks įdomus teismo sprendimas dėl išlaidų (šiuo atveju) palūkanų priskyrimo išlaidoms, parduodant turtą. VMI pralaimėjo bylą ir teismas leido fiziniam asmeniui atimti iš apmokestinamųjų pajamų paskolos, skirtos VP (obligacijas) pirkti, palūkanas.

Kelios citatos iš bylos:

BYLA EA-1007-556/2018
Dėl sprendimų panaikinimo

49. GPMĮ 19 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas buvo numatęs teisinę galimybę, kad pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą iš gautų pajamų gali būti atimta turto įsigijimo kaina, taip pat su šiuo turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn susiję teisės aktuose nustatyti privalomieji mokėjimai.

50. Kas gali būti priskiriama turto įsigijimo kainai pasisakyta GPMĮ 19 straipsnio 2 dalyje – turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant su šiuo turto įsigijimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomuosius mokėjimus.

51. GPMĮ išlaidų sąvoka nepateikta. VPĮ pastaroji definicija taip pat neatskleista. Finansinių priemonių rinkų
įstatyme taip pat nieko nepasisakyta, kas patenka į išlaidų apibrėžimą, tačiau Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ; redakcija, galiojusi aktualiu ginčui spręsti laikotarpiu) 2 straipsnio 13 dalyje buvo nurodyta, kad sąnaudos – visos išlaidos, patirtos uždirbant pajamas, o palūkanos – atlyginimas už pinigų skolinimą (PMĮ 2 str. 28 d.). Todėl iškeltą klausimą būtų galima formuluoti, kaip klausimą, ar pareiškėjo (apelianto) sumokėtos palūkanos, t. y. sumokėtas atlyginimas už pinigų skolinimą obligacijoms įsigyti yra išlaidos, kaip sudėtinė sąnaudų dalis pajamoms uždirbti.

52. Reikėtų pastebėti ir tai, kad išlaidos yra sietinos su pinigų išmokėjimu/sumokėjimu/netekimu, todėl išdėstytų nuostatų pagrindu yra visiškai pakankamas pagrindas teiginiui, kad pareiškėjas (apeliantas), įsigydamas ginčo obligacijas (turtą) už jas atsiskaitė skolintais pinigais už kurių pasiskolinimą privalėjo sumokėti ir palūkanas. Tokia faktinė situacija suponuoja išvadą, jog įsigyjant obligacijas pastarųjų įsigijimo sąnaudas sudarė gauta paskola bei už suteiktą paslaugą bankui sumokėtos palūkanos, t. y. obligacijų įsigijimo sąnaudos turėjo dvi sudėtines dalis – pačią paskolą ir sumokėtą atlyginimą (išleistus pinigus) už pinigų paskolinimą. Tai visos išlaidos, kurias patyrė pareiškėjas (apeliantas), įsigydamas vertybinius popierius (obligacijas). Pastarąjį
turtą pardavus, turint omenyje išdėstytas nuostatas, mokesčių mokėtojas turėjo teisinį pagrindą prie turto (obligacijų) įsigijimo kainos priskirti ir ginčo palūkanas, kaip išlaidas patirtas įsigyjant turtą. Daroma išvada lemia tvirtinimą, kad mokesčių administratorius neturėjo teisinio pagrindo papildomai apskaičiuoti ginčo GPM bei su juo susijusias sumas.

53. Tikrinamoje administracinėje byloje priimtiną sprendimą (bendrine prasme) įtvirtina ir apmokestinimo aiškumo principas, kuris reikalauja, jog mokestinės prievolės turinys, jos atsiradimo, vykdymo ir pasibaigimo tvarka ir pagrindai Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktuose būtų aiškiai apibrėžti.

54. Pirmiausia paminėtina, kad mokesčių administratorius turi pareigą priimti mokesčių mokėtojui jam realiai suvokiamą sprendimą. Taip yra paisoma teisių bei pareigų vienovės principo, o taip pat ir apmokestinimo aiškumo
principo, įtvirtinto Mokesčių administravimo įstatymo 9 straipsnyje, bei iš čia kylančių pasekmių (Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556302/2010; taip pat žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575934/2010).

55. Vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pripažinęs, jog apmokestinimo aiškumo principas tai komas ir aiškinant mokesčių įstatymus. Mokesčių administravimo įstatymo 9 straipsnio nuostata iš esmės yra siekiama užtikrinti mokesčių mokėtojų teises bei teisėtus interesus, todėl šio principo realizavimui yra svarbus įstatymo leidėjo nustatytas reikalavimas, jog visi mokesčių įstatymų neaiškumai turi būti aiškinami mokesčių mokėtojo naudai (Mokesčių administravimo įstatymo 3 str. 5 d.). Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog šioje nuostatoje kalbama būtent apie mokesčių įstatymų neaiškumą. Pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. A5561105/2011 teisėjų kolegija nurodė, kad mokesčio mokėtojo ir mokesčių administratoriaus pozicijų išsiskyrimas dėl atlikto mokestinio patikrinimo bei kilusių padarinių akivaizdžiai nepatenka į mokesčių teisės aktų prieštaravimų ar neaiškumų sąvoką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5561105/2011).

56. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos jurisprudencijos matyti, kad Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalis, be kita ko, taikoma atvejams, kai mokesčių įstatymuose (juos lydinčiuose teisės aktuose) mokestiniams teisiniams santykiams reikšmingi klausimai yra nesureguliuoti, kai mokesčių teisės aktuose vartojamos neaiškiai apibrėžtos (neapibrėžtos) sąvokos, turinčios įtakos mokesčių mokėtojo teisėms ir pareigoms (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A289/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005, p. 77–82).

57. Asmens pareiga mokėti mokesčius – konstitucinė pareiga, tačiau turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris būtų aiškus ir galėtų užtikrinti tinkamą mokesčių sumokėjimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų; teisės aktuose nustatyti reikalavimai turi būti grindžiami bendro pobūdžio nuostatomis (teisės normomis ir principais), kurias įmanoma taikyti visiems numatytiems atitinkamų teisinių santykių subjektams; diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais; kad teisinių santykių subjektai galėtų žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, teisės normos turi būti nustatomos iš anksto, teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami, jie turi būti vieši ir prieinami; įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius; kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, teisinis reguliavimas turi būti santykinai stabilus; teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia); teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit).

58. Dėl visų pirmiau išdėstytų priežasčių, atsižvelgiant į šios bylos konkrečias faktines aplinkybes, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu mokesčių administratoriaus bei Komisijos priimtų ir pareiškėjo (apelianto) apskųstų sprendimų vertinimu. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują
sprendimą – skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. (4.65)-
FR0682, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. lapkričio 17 d.
sprendimą Nr. 68-196 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio
5 d. sprendimą Nr. S-68(7-298/2015).
Sprendimas neskundžiamas.

Pagal tai reiškia, kad net lizingu pirktas ir pabrangęs auto, parduodant galima lizingo palūkanas traktuoti kaip išlaidas įskaitomas į automobilio pirkimo kainą?

Negaliu patvirtinti. Yra yra KONKREČIAI apibrėžta, apie FINANSINIO turto pardavimą ir neapmokestinimo sąlygas. Reikia suprasti, kad auto nemasiniai pardavimai per asmenį yra KITO turto pardavimai.