Turbut pradziai reiketu isgryninti idejas, o veliau ieskoti priemoniu jas igyvendinti.
pamankstinkim protus ir pasiziurekim ka galim. Bent jau suzinosim kokia Lietuva isivaizduojam socialineje srityje, o gal ir iki kokybisko istatymo projekto "pritempsim"

Kadangi mums, Lietuvos akcininkams, rupi jog Bendrove klestetu, pagalvokime kaip galetume optimizuoti nuostolingiausia ir didziausia minusa generuojancia sriti- Sodros sistema.

de facto situacija tokia:
1) pensininkai turi moraline teise i parama, deja imokas mokejo i federalini USSR biudzeta ir atgauti tikimybes nera. Lietuvos Valstybe neturi sukaupusi jokio fondo ir tiktai perskirsto lesas t.y. esami dirbantieji islaiko pensininkus ir kt.
2) kadangi balansas visada minusinis- skolinamasi ateities kartu saskaita t.y. esamus pensininkus jau islaiko ir busimi ju anukai ir proanukiai.
3) paskirstymo sanaudos- per dideles.

kaip iteisinti ir subalansuoti tokia situacija? siulyciau daugmaz tokia ideja:

1) iteisinti istatymu realiai vykdoma perskirstymo funkcija t.y. Sodros vienintelis pajamu saltinis- imokos, o ne "progines" dotacijos:
a) dalis tarifo eina i privatu fonda (esamo dirbanciojo teise kaupti "asmenine" pensija)
b) dalis - kaip socialine pareiga islaikyti ir paremti esamus ismoku gavejus.
2) iteisinti "proficitini" biudzeta t.y. Sodra negali ismoketi daugiau negu surinko (mes neturime moralines teises vogti is ateities kartu)
2) valstybe garantuoja minimalia pensija, motinystes pasalpa ir kt. ismokas atsizvelgiant i esama Sodros biudzeto surinkima ir pvz. kas ketvirti perziuri ismoku dydi. T.y. de facto dirbanti visuomenes dalis daro ka gali ir remia kiek gali, o ne visi gyvena ateities kartu saskaita.
3) iteisinti perskirstymo islaidu (visos Sodros veiklos islaidos) "lubas" pvz. 2-3% nuo surenkamos sumos.
juk jeigu perskirstymui reikia 10-20%- tai gal "outsource'inkim" sia funkcija- administratoriu juk atsiras. Nori nenori teks optimizuoti ir kompiuteriu ir darbuotoju kieki.

Šiuo metu valstybės kontrolė atlieka Valstybinio socialinio draudimo sistemos veiklos auditą.
vkontrole
Kiek žinau projektas jau yra. Kai patvirtins bus jų saite. Va tada bus daugiau informacijos apie pačia SODROS veiklą.
Tik bėda ta, kad į audito išvadas dažniausia nusispjaunama gal nuo čia ir reiktų pradėt?

Sodros leidinyje Skaičiai ir faktai 2004-2008 kazkodel matau pajamas 2004-2007 metais didesnes uz islaidas. Tika va 2008 islaidos padidejo smarkiai, o pajamos daug maziau. 2009 ir 2010 situacija manau bus dar blogesne.



Visais metais veiklos sanaudos atitiko tavo reikalavimus, isskyrus 2006 metus.

aciu vladai11, labai idomus duomenys. Stabiliai didejo tiktai veiklos sanaudos ir "asignavimai is biudzeto".
Bet 2008m. didejancios pensijos ir motinystes pasalpos tikrai riebu minusa sugeneravo.
Populizmas be ilgalaikio finansavimo saltinio pasirodo kainuoja

tipiskas bumo psichologijos pavyzdys- nors imokos ir pajamos didejo kasmet- sukaupti tiktai papildomi isipareigojimai, bet ne rezervas jiems vykdyti.

na ir kita pamokele, kuria visi verslininkai zino- pakeltas atlyginimas (ismokos) motyvuoja labai trumpam, o stai sumazinti- labai sunku.

O ką daryti su dabartiniais pensininkais, mamomis ? Mokėti iš biudžeto ? Sodros biudžetas yra tokio pat dydžio, kaip valstybės, reiškia visas biudžetas būtų atiduodamas pensininkams ir kitosm socialinėms išmokoms.
O gal priimti įstatymą, kad pensinikus turi išlaikyti jų vaikai ir iš valstybės jie daugiau nieko nebegaus ?

Ar kurioje nors šalyje taikomas yra toks soc. draudimo modelis? Ar pasiteisina? Manau kad būtina analizuoti kitų šalių patirtį, kad patiems nereikėtų eksperimentuoti su savo valstybe, kol bus surastas tinkamas variantas.

Pasiūlytas modelis, nors ir turi gana problemiškų niuansų, turi vieną privalumą: didesnį socialinį spaudimą gaunantiems vokelius. Jei pensijų išmokama tiek, kiek surenkama mokesčių, atsiranda tiesioginis sąryšis tarp mokesčių slėpimo ir pensijų dydžio, ir toks pensininkų apvaginėjimas tampa akivaizdesnis. Pensininkai gali paklausti savo vaikų ir anūkų, ar tie sąžiningai moka mokesčius. Nes pagal dabartinę tvarką tai pensijas moka Kubilius (mažina, blogas) arba Blinkevičiūtė (didina prieš rinkimus, labai gera).

Reformuoti yra būtina ne vien Sodrą, bet ir visą sodrinių mokesčių sistemą.
Visus Sodros įgaliojimus perduočiau vienai institucijai kuri ir administruotu mokesčius - t.y.VMI.
Prievolę mokėti mokesčius perkelčiau nuo darbdavio pečių dirbančiajam. Tuomet visuomenė aiškiai žinotu kad kiekvienas dirbantisis į rankas gauna viso labo ~55 proc. darbo vietos išlaikimo kainos, o likusius ~45 proc. pasiima valstybė (ir naturaliai kiltu klausimas - o kodėl tiek daug ir ar adekvačiai tuo pinigus panaudoja). Tuomet nebutų priešpriešos tarp dirbančiųjų pagal darbo sutartį ir honorarų gavėjų.
Visi privalėtu sumokėti valstybei lygiai.
Dar geriau būtų, jei valstybė galėtu metus pratraukti be darbuotojų mokamų mokesčių (ar taip ar taip didina įsiskolinimą) ir įvestu sistemą, kai žmonės moka mokesčius vieną kartą per metus nuo visų savo pajamų.
Įvesti pereinamajį ~ 20 metų laikotarpį, kai kasmet iš tų pvz.45proc. sumokamų mokesčių nuo 1 proc. pirmaisiais metais iki 20 proc. paskutiniais privalomai keliautu į privatų pensinį fondą. Reformos pasekoje, per 20 metų laipsniškai baigsis valstybės garantijos visai vyresniajai (Sodrinei) kartai, o jaunesnioji bus aprūpinta iš privačios pensijos. Likusių 25 proc. mokestinės naštos (išskiriant iš tos sumos sveikatos apsauga) valstybei, manau, pilnai užtektu kad finansuoti neįgaliujų pensijas, bei praradusių darbą pašalpas.
Be jokios abėjonės toks planas pareikalaus valstybės skolinimo. Tačiau tai bent jau būtų ilgalaikis ir strategiškai apgalvotas planas kaip sukurti veikiančią socialinę sistemą, kai žmogus pats rūpinasi savo senatve, priešingai nuo dabartinio skolinimosi, kuri eina pravalgimui, be jokio perspektyvos.

Švytury,
gal Pavliko Morozovo žygdarbiu vaikystėje žavėjaisi? Tik čia atvirkščiai.
Ir iš kur toks noras žmonėse problemas spręsti per priešpriešą?Jau tai,kiek jos matome dabar, gan nemaloniai nuteikia, o čia dar ir tarp artimų žmonių...Net teismas atleidžia nuo parodymų prieš artimą žmogų.
Šitoje vietoje tu man taip pat atrodai skaičiuojančiu kalkuliatoriumi.
Bet tik čia Kitur gerai

O ar toks įstatymas išvis kur nors egzistuoja? Man rodos, kad net musulmoniškuose kraštuose tai ne įstatymu paremta, o religija ir tradicijomis.
Iš moralinės pusės man tai nepatiktų. Senas žmogus jaustųsi išlaikytiniu.Nors ir visą gyvenimą dirbęs.O ir kuris tėvas skriaustų savo vaiko šeimą, jei ji skurdokai gyvena? Greičiau jau pats pusbadžiu gyvens. Bent man taip atrodo.

Nelabai įsivaizduoju, kaip mano mamos kaimynė, kuri kartais ateina "pasiskolinti" kiaušinių ar miltų, iškeitusi vidurinį išsilavinimą į du vaikus ir turinti virš 7000 Lt skolą už šildymą, sugebės kas mėnesį atsidėt beveik pusę atlyginimo, kad metų pabaigoje galėtų jį vėl sumokėt mokesčių pavidalu...

gal radikaliai nuskambes, bet man visada kyla mintis- kodel Vakaruose isvis mokamos bedarbio pasalpos? ar Konstitucijoje garantuojama "teise i darba" arba bedarbio pasalpa?

jei tokiu pasalpu nebutu- dirbantis zmogus pirmiausia stengtusi sukaupti rezerva ir daug atsakingiau prisiimtu naujus isipareigojimus (skolas). Butu daugiau paskatu ieskoti darbo.

ta prasme realiai dirbantysis mokedamas didesnius Sodros mokescius perka "draudima", kad prarades darba 6men. gales gauti darbo uzmokescio ismoka. Kaip visada atsitinka su smulkiais draudimais- laimi draudikas ir administratoriai.
Ar butina?

tokia pasalpa visada bus mokama recesiju metu augant bedarbystei kai valstybes biudzetas ir taip patiria didesnes apkrovas t.y. realiai ji visada gilins biudzeto disbalansa.

Visam postui uždėjau pliusą, tačiau šioje vietoje aš galvoju panašiai, kaip Karolina. Lietuvos gyventojai, ne tik valdžia, nėra prie to pribrendę. Ir realūs pavyzdžiai tai rodo, ir per TV mačiau laidą, kai šeima kreipėsi pagalbos į šeimos finansų tvarkymo patarėją. Efektingos pajamos už vaikus, vyras neblogai uždirba, būstas gan ankštokas šeimai (t.y. išlaidos jo išlaikymui nėra labai didelės), bet šeimoje kilusi panika, kaip reikės išgyventi, kai sumažės pajamos už vaikus. Visi pinigai iššvaistomi mėnesio bėgyje.Keistas man pasirodė ir patarėjos patarimas - parduoti turimą sodybą už juokingai mažą kainą...siekiančią daugmaž dviejų mėnesių tos šeimos išlaidas. Kai šeima kenčia nuo ploto trūkumo savo būste, iš ko kyla nesutarimai, psichologinės problemos,nebuvimas galimybės atskiriems šeimos nariams bent šiek tiek vystytis individualiai.

Pagalvojus apie LT gyventojų nebrandumo tam priežastis, galvoju, kad jos yra tokios:

-per sovietmetį išsivystęs ir, deja, nešnykęs mąstymo būdas, jog valdžia privalo pasirūpinti visomis žmogaus problemomis. Tik ne jis pats.

-po ilgai trukusio sovietinio "deficito" kalėjimo nėra pasotintas poreikis blizgučiams. Pamačiau kažką, taip užsinorėjau, kad negalėjau to neįsigyti, nes piniginėje dar buvo tokia pinigų suma. O lengvai pasiekiamas kreditavimas tokios psichologijos žmonėms yra ypač pavojingas.

-didelė gyventojų dalis gyvena dar per skurdžiai.Didelę mokesčių sumą sumokėti vienu metu yra labai sunku tokiu atveju. Na nusipirks žmogus mėsos, nes labai jos norės, jei piniginėje bus tuo metu atliekamas litas, o jei nebus - nepirks.

Taigi esu iš tos kartos, kuri mokėsi mokslinio komunizmo
"iš kiekvieno pagal sugebėjimus, kiekvienam pagal poreikius'
Ir valdžia stengiasi dalinti pagal 'teisėtus lūkesčius' ir pagal tai kiek norima uždirbti (valdžios įstaigose)

O man va tokiu pamastymu kilo:
1. Minimali pencija visos Lietuvos mastu yra nelabai sazininga, nes tarkim palyginus Vilniaus ir kokio nors kaimo pragyvenimo lygi, jis smarkiai skiriasi. Vilnietis pencininkas uz tuos 650Lt vos isgyvena, o kaimietis ir pats isgyvena ir dar ziurek vaikams ar anukams sutaupo, arba kojinej laiko .
2. Per tokias krizes kaip dabar kazkodel labiausiai nukencia tie pencininkai kurie daug dirbo ir daug uzdirbo, nes ju pencija yra didesne, tai nuo jos daugiau ir nurezti galima. Tuo tarpu zmogus kuris gyvenime nieko nesieke ir visa gyvenima dirbo uz minimuma, kaip gavo ta pacia minimalia pencija taip ir gauna.

Sias problemas galbut galima butu spresti nuimant pencijos minimuma, nes tarkim kaimo ar mazesniu miesteliu zmones dirbdami atitinkamai ir gaudavo mazesni atlyginima (bet ju ir pragyvenimo salygos yra pigesnes), todel atitinkamai galetu ir pencija gauti maziasne nei dabartinis minimumas. Aisku kad isitikinti sitos teorijos teisingumu reiktu giliai knistis po statistinius duomenis.

Galbut yra ir koks kitoks/paprastesnis budas siek tiek "patiesinti" sias socealines neteisybes.

Man rodo kad tas principas tam daugiau tam mažiau ,tas geras o anas geresnis ir pagimdo susipriešinimą ir atskirti
visuomenėje.Šita kryptis irgi labai svarbi,čia irgi reikėtu ilgu diskusijų.

Nieko aš nesupriešinu. Kaip tik dabar yra supriešinimas - liaudies ir valdžios. Pensininkai mitinguos prieš valdžią. Juk ne valdžia jiems tas pensijas moka, o mokesčių mokėtojai. Valdžia kurį laiką gali primokėti papildomai, pasiskolindama milijardus, bet po kelerių metų ir tuos milijardus (su palūkanomis) turės apmokėti tie patys mokesčių mokėtojai. Taigi, aš tenoriu kad tas sąryšis, ta mokesčių mokėtojų atsakomybė būtų akivaizdesnė, nes esant dabartinei sistemai žmonėms tas yra nesuprantama.
Močiutė, išauginusi ir išauklėjusi vaikus ir anūkus taip, kad dabar jie dirba už vokelius, eina protestuoti prieš vyriausybę dėl mažinamos pencijos. Ar pagal tave, Agata, taip yra geriau, ir ar tai ką nors išsprendžia?

Aš galvoju, kad spręsti reikia esmines problemas, kad nebūtų poreikio vokeliams, o ne kovoti su vokeliais, užsiundant močiutes ant savo vaikų ir anūkų.


Atskirtis ir susipriešinimas visuomenėje yra naudingas valdantiesiems ir žalingas valdomiesiems. Šiuo metu ryškiai naudojamas toks būdas man labai nepatinka - žmonės eikvoja savo energiją rietenoms ir pykčiui, užuot susitelkę bendrai naudingiems darbams, kas pagerintų kiekvieno situaciją ir gyvenimą.

Todėl, Švytury, aš niekada nebalsuočiau už tą, kas nori skatinti priešpriešą. O šiuo atveju gaunasi , jog siūloma ne naikinti jau egzistuojančią priešpriešą ir neapykantą, o ją dar padidinti.

Pritarciau Svyturiui, gal net kilsteldamas ta dar auksciau (bendriau). Manau, kad, apskritai, daugelis LT bedu gludi nesusivokime, kas ta musu valstybe yra, kam joje valdzia reikalinga (ir is ko ta valdzia susideda, ir kaip tos dedamosios dera viena su kita), kam tie mokesciai skiriami, is kur tie mokesciai surenkami, ir kaip visa tai vienas su kitu susije... Pagrindine mase zmoniu LT (cia as kalbu ir apie "paprastus", ir "valdzios" zmones) nesuvokia sasaju tarp siu dalyku, nesupranta saves ir savo vaidmens sitose sasajose. O kai nesusivoki visame tame, lengva (be sazines grauzaties)vogti, lengva ant visu pykti, nes visi kiti kalti, ir t.t.

Be to, truksta patriotiskumo, nacionalines savigarbos, kas svarbu tiek vidiniuose, tiek isoriniuose valstybes santykiuose taip pat.

Kadangi čia kuriami kaip ir programos metmenys, tai parašysiu būtent tuo aspektu.
Kas balsuos už tave? Vaikai ir anūkai, kai tu skatini jų močiutes eiti juos skųsti?
Močiutės, kurioms prikišamas blogas savo vaikų ir anūkų išauklėjimas?

O vos ne visa Lietuva sudaryta iš vaikų, anūkų ir močiučių

Politinės patirties, kaip suprantu, visai neturi.