Lorpak

Stebedamas kaip keiciasi man artimi zmones, darausi vis optimistiskesnis ir kitu atzvilgiu. Bet pokyciams isprovokuoti kartais butinos ir tam tikros salygos. Jei mokytojo atsiradimui salyga yra - pasiruoses mokinys, tai vadinamiesiems pretendentams i mokinius, butina salyga tapti mokiniais - intencijos (noro) atsiradimas. Norui atsirasti, smalsumui prabusti vadinamieji "stebuklai" pasitarnautu kaip masinio poveikio priemonė. Kad ir NSO. Tai yra "tai", apie ka zino ar bent jau kazka kazkur girdejo visi. Siuo atzvilgiu pokyciai su sia info turetu masini poveiki. Velgi zinojimas, tai dar nesuvokimas. O suvokimui pazadinti kaip priemones kartais reikia ir "salto vandens ciurksles ant apsiblaususio veido". NSO viesas pripazinimas - butu tas saltas vanduo, kurio saltuma daugelis jau istvertu be didesnio soko. Jau laikas.

pamastymams:

frazes, vertos 100% demesio:

1.mes nemirtingos butybes, pasirinkusios si zaidima (gyvenima) kuriame zaidzia musu projekcijos.
2.kiekviena mirtis, neisskiriant pobudzio ir priezasciu, yra ne kas kita kaip - savizudybe!

Lorpak

Antrasis praktiskai "isplaukia" is pirmojo teiginio. Tai taip paprasta, kad net zavu!

Tas tavo - "gali buti taikomas tik" kvepia kazkokiomis taisyklemis Jei manai, kad fizinis kunas yra "fizinis" tai tada atsiranda ir tokios frazes kaip "gali buti tik". Jei turi omeny, kad fizinis kunas tik pirminė tavo ekspresija, paklustanti tavo emocinei ekspresijai, tai supranti, kad fizine mirtis visu pirma reiskia emocine mirti. O emocine mirtis - tai savizudybe arba, jei nori, noras pakeisti savo ekspresija.

Jauciu, kad sitas - "aisku, kad visai neaisku" kyla is tavo realybes, kurioje galioja karmos desnis. Mano realybeje (suvokime) karmos desnis negalioja.

Hmm.. tu tikrai ziurejai tuning in?

lorpak

atsiprasau, bet jei neimanoma pasakyti paprastai, tai reiskia NERA KO PASAKYTI

Tikrai atsiprasau, bet neiskenciau...

lorpak

tuning in part 4 - pradek nuo 6:24 min ir isiklausyk prie 7:20 min.

Lorpak

Na, ... tada mes skirtingai klausome

Mes nesuplanuojame "jos" is anksto, o "ji" nei legali nei nelegai ir jau tikrai - isvengiama. Mirtis, musu pasaulyje tokia - "lengvai pasiekiama", kad jos is anksto planuoti net nereikia. Kas mintute kyla tukstanciai pasirinkimu, kurie gali baigtis sugryzimu atgal i realybe is sio zaidimo ......ir ...... atgal. Beje taip daznai ir buna: zmones po sunkiu auto avariju nesupranta kaip jie isgyveno, nors jie is tikro ir neisgyveno, o palike si pasauli (zaidima) ir prisimine visa tiesa gali pasirinkti - testi ji kitur, ar pradeti nuo ten kur buvo pabaige.

Sia tema butina pletoti butent del to, kad Lietuva pirmauja pagal sia sriti. Juk jei dauguma isisamonins sia tiesa, tai tas pasitraukimo is zaidimo budas su etikete "savizudybe" tarp kitu savizudybiu (eilines "naturalios" mirtys, visos imanomos katastrofos, gamtos stichijos, ligos ir t.t.) galu gale uzims tik maza dali ir galop visai isnyks is pasirinkimo "meniu".

Vienintelis TIKRAS dalykas siame pasaulyje yra musu patirtys - visa kita, iliuzija. Patirties nepasigaminsi, nenusipirksi ir neismintysi, todel mes ir esame cia (zaidime). Ir net tada, kai supranti, kad tai tik zaidimas, kartais buna labai sunku ta supratima "islaikyti", nes jis toks realus ir jauciamas taip aiskiai ir tiesiogiai, kad net uzgniauzia kvapa.

Turint tai omeny gyventi darosi dar idomiau ir... lengviau, nes zinant "tai" gali su palengvejimu atsiduoti patyrimams (kokie jie bebutu). Taigi... mintis nutraukti zaidima savanoriskai kyla tada, kai zaidimas pernelyg itraukia ir "savanoriskaamnezija" neleidzia atsikvepti bei vis priminti sau, kad TAI TIK ZAIDIMAS.

Lorpak

Palengvejimas zaidime, kai "vaikas narkomanas, vyras/zmona alkoholikas, pedofilai" pasiekiamas tada, kai nuo saves padarai viska ka galejei, kad tai pakeisti. Jei nenori nieko keisti, tai nera reikalo ir ko nors lengvinti. O jei nori atsiduoti gyvenimui, tai reikia zinoti ir zaidimo principus. Pats pagrindinis principas - jokiu taisykliu ir jokio tikslo - tik buvimas, tik zaidimas - TIK PATIRTIS.

Deja, ta patirtis turi buti (atrodyti) tokia reali, nes kitaip mes nepriimtiumem jos rimtai ir daug vertingos patirties tiesiog vengtumem.

BET. Man visada padeda isivaizdavimas musu kelio siame gyvenyme:

mes, kaip aukstai kalnuose uzgimstantis upelis, susidarantis is kazin kur atnesto ruko, daugybes jame tvyranciu laseliu, krentanciu ant zemes ir besijungianciu i viena tvarini. Tas upelis pradeda teketi nuo kalno igydamas vis didesni pagreiti. Pakeliui jis sutinka daug uztvaru ir kliuviniu ir neisvengiamai susiduria su jais. Bet pabaiga visada susijusi su pradzia ir... ten, kur upelis prasidejo visada pasilieka jo paties dalis, zvelgianti aukstai nuo kalno ir nukreipianti upelio tekme maziausio pasipriesinimo keliu, bet taip, kad jo "charakteris" tekant nuo kalno labiausiai atsiskleistu iki tol, kol jis galop pasieks jura ar vandenyna ir susilies su vieniu.

Pastaruoju metu vis labiau pastebiu, kaip plinta samoningumas, kaip jis kyla. Tiek tv laidose, tiek tarp pazystamu ir artimuju tiek darbe (net marketingo strategijoje fraze - pardavimo didinimas, jau pakeite - samoningumo didinimas) Puiku!

Fox


Jau kuris laikas pastebėjau visuotinio samoningumo pakilimą, bet kol tu Fox to neparašiai galvojau, kad man taip atrodo nes to tiesiog norėčiau. Paskutiniu postu tarsi nuskanavai mano mintis. Tiesą sakant seniai pastebėjau, kad tavo išsakytos mintys būna tarsi mano mintys,o atpažįstu, kad tai ne mano mintys tik kairėje ekrano pusėje perskaitęs: Fox - Senbuvis - Lithuania - Klaipėda

flas

Anksciau mintydavau mitis - koki cia versla pradejus? Ir vardindavau variantus: tas butu gerai, to ir ano dar niekas nedare, tai galima padaryti, bet kazin ar "prigis" ir t.t. O po kurio laiko lyg atsitiktinai pamatydavau lygiai tai, apie ka kalbejau, realybeje.
Dabar tai turedamas omenyje, pries koki pusmeti savo artimiesiems sakiau, kad pamatysit, neuzilgo tv laidose prades placiai kalbeti apie maista, maitinimasi, jo poveiki savijautai ir panasiai. Se tau - tokiu laidu pasipyle apsciai, net tos laidos kurios rodos neturejo nieko bendra su ta tema, pradejo apie tai rengti reportazus.
O paskutinis maloniai nustebino "stilius" per tv.

Tai rezonuojam toliau

Gerbiama (gerbiamas) Fox, nesiverskite per galva del nauju ideju (versle). Ar nepakaks atsiriekti gabaliuka is esancio pyrago? Manau, pilnai... Rekomendacija is praktikos. Israsdinejanciu kazka naujo - pilna, o stai i esama konkurencine aplinka daznai lysti bijo. Ir be reikalo Sekmes

SKAY

Aciu uz patarimus Kaip ir rasiau, tai buvo - anksciau. Isradinejanciu pilna, na ir kas? Juk ir isradimu del to daugeja. Ar tai, kad ju pilna juos padaro kokiais antrarusiais pries tuos, kurie "lenda" i esama konkurencine aplinka? Nemanau. Svarbu ne tai, ka darai, o tai, kas tau labiausiai tinka. Ir nera reikalo atsisakyti saves del to, kad kazko jau pilna. Kas ta pasake? Nieko negirdejau

p.s. gerbiamas Fox

Lorpak

Ar nepadzius liezuvelis taip daznai kaisiojamas?

Taip, ziuriu. Na mano "arkliukas" kolkas nenusistovejusio charakterio. Laksto per daug nereguliuojamas ir nesa mane pati tai sen tai ten. Kartais kai kazkur "nujoji" net pagalvoji: ar cia man kazko reikejo? ar cia "arkliukas" koki troskuli pajutes mane atsityso?

O siaip megstu tirstas sriubas. Jos socios ir, karts nuo karto, krminui numarinti pakanka nedideliu jos kiekiu. Na o gabumu tam tikrai nereikia. Kaip ir visur, siame reikale dideli vaidmeni vaidina prieskoniai, kuriu labai nedaug, bet poveikis zymus.

Pakontempliavimui

http://www.liveinternet.ru/users/1415502/post112230028/play

Lorpak

tikiuosi tas zmogelis su keletu persedimu atvaziuos i Lietuva

O su laimingaisiais ir sekmingaisiais ir as turiu patirties. Is sono atrodo taip, kad tu lendi jiems "ten" ir be muilo bet kai darai tai nuosirdziai tiesiog dar bekalbant ir begiriant pradedi jausti plustancios energijos srauta ir nenori sustot.

Del nelaiminguju: manau uztenka jiems priminti, kad jie ne vieni ir dar vienas "tirukas" paprasyti ju isvardinti bent tris gerus dalykus apie save. Garantuotas reikalas - jums isejus po kurio laiko tas zmogus pasijaus zyyymiai geriau.

lorpak

Žmonių galvose gimsta daug dalykų. Iš ten pat gimė ir krizė. Bet vieną kartą pagimdytas ir paleistas į platujį pasaulį krizės mechanizmas (pinigai, kurių vertė paremta tik žmonių ilgalaikiu įsipareigojimu gražinti pasiskolintą sumą, kurios skolintojas niekada pats neturėjo, o pasiskolinusio asmens uždirbami pinigai, sutaupomi juodai dienai bei iš likusiųjų atiduodami tam paciam skolintojui jau yra tik kitų asmenų skola kitiems skolintojams, kurie jų patys niekada neturėjo) "siautėja" visoje planetoje kaip virusas, pasiglemždamas žmonių optimizmą, kūrybiškumą, pasitikėjimą savimi ir kitais. Tokiu būdu energija kaupiasi daugiausia pas tuos, kurie nenusipelnė tokios atsakomybės bei naudoja sutelktą energiją daugiausia tik asmeniniams interesams tenkinti.

Tokiu būdu dar labiau įtvirtinama vergovinė santvarka, kuri, nuo jos kažkadaise įvykusio užgimimo žmogaus galvoje, niekur nebuvo pasitraukusi tik vis keitė savo formą.

Ar tai gali baigtis? - TAIP. Kur turi prasidėti krizės pabaigos pradžia? - ŽMONIŲ GALVOSE. Kaip tai turi persikelti į "realybę"? - turi būti pradėtas kurti naujas mechanizmas, pakeisiantis energijos (pinigų) atsiradimo ir paleidimo į pasaulį principus. Ar turi būti vienas piniginis vienetas visoms šalims - TAIP, tai neišvengama. Klausimas tik ar su mažesniais ar su didesniais sukrėtimais tai ivyks ir kada ivyks, bet kad ivyks - NEABEJOTINA.

Pagrindiniai du klausimai:
1.ar spės pasikeisti žmonių samoningumas iki to laiko, kai įsigalios vienas piniginis vienetas visoje planetoje?
2.ar spės iki to laiko žmonės pakeisti to piniginio vieneto atsiradimo mechanizmą?

Lorpak

Tu teisi. "Įpyliau" čia jausmų.

Taip ... patys mušam - patys rėkiam, norim daugiau negu uždirbam ... BET uždirbimo salygos jau absurdiškai skirtingos. Vienas žmogelis dirba fizinį darbą, kurį jis labai mėgsta ir už tai gauna pinigus, kuriuos kitas žmogelis sukūrė iš oro (tiesiogine to žodžio prasme) vieno mygtuko paspaudimu (bankai).

Na ir kas, pasakysi tu: Žmogelis dirba tai kas jam patinka - tai svarbiausia ir koks skirtumas iš kur tie pinigai. Pinigai neutralūs ir t.t.

Man atrodo, kad svarbu iš kur tie pinigai, nes jei žmogelis dirbo dirbo, užsidirbo ir po kiek laiko sužinojo, kad jo uždirbtieji patapo nieko verti, tai "muša" jo vibracijas, o to reikalo (krizės) suplanuotojui dėl to nei šilta nei šalta.

Lorpak

arba aš nepagaunu, arba tu

Aš nekalbu apie tai, "kiek ir už ką gauna žmogelis". Kalbu apie tai, ką jis gauna. Jis, manydamas kad gauna kažką vertingo, gauna nieko nevertą popierių.

Ar yra blogų pinigų? - atsakysiu klausimu į klausimą - Ar duoti žinant, kad nieko neduodi rimta?

Va tame ir reikalas, kad to reikalo suplanuotoja NĖRA kolektyvinė samonė, o samone grupelės žmonių su siaurais interesais.