kopenhagoj nera kalvu (p[riesingai nei vilniuj), o ne del klimato salygu dviraciai populiarus

Nevisai taip.

Jeigu įdėmiai pažiūrėtumėt, tai pamatytumėt, kad centras kaip tik sovietmečiu buvo "projektuojamas" taip, kad atlaikyti dešimteriopai didesnį automobilių srautą. Aišku, sumanymas 5 gatves sukišti į vieną tiltą per Nerį buvo kvailas, bet aplamai buvo palikta vietos gatvėms platinti. Dabar tos gatvės, kuriomis buvo numatytas 2 ar net 3 ( Kalvarijų g. ) eilių eismas (į vieną pusę ) susiaurintos arba užstatytos namais.

Viešasis transportas Vilniuje labai silpnai išvystytas. Ir vėlgi - susiaurinus ir/arba užstačius gatves, nėra galimybės jomis važiuoti ne tik kad autobusams, bet net ir gaisrinėms ar šiukšliavežėms. Vykdant automobilių infrastruktūros naikinimą užkertamas kelias ateityje vystyti autobusų eismą.

Tokiu būdu paliekama vienintelė galimybė - dviračiai. Jie labai gerai kompaktiškame mieste. Kaip Kopenhaga ar pan. Tačiau tokiame išdrabstytame mieste kaip Vilnius dviratis žiemą .....

Sakote "nėra pasiūlymų". Yra jų, tik niekam jie netinka. Pasiūlymas akivaizdus - nenaikinti, o plėsti gatvių tinklą, nesiaurinti, o platinti gatves. O padarius normalų gatvių tinklą, atitinkamai išplėsti ir viešojo transporto tinklą. Paraleliai branginti parkavimą mieste, kad labjau apsimokėtų keliauti autobusais. Tai problemos neišpręstų bet sumažintų ją 3-5 kartus. Ir labai pagerintų gyvenimo kokybę mieste.

Ir aš ikišiu savo trigrašį. Jau šešti metai gyvenu Olandijoj, tai situaciją daugmaž žinau. Tiesa nevisai Amsterdamas, bet netoli.

Infrastruktūra Olandijoj daroma taip, kad paskutinė mylia (tiek iki centro tiek iki miegamų rajonų) automobiliu pasiekti būtų labai nepatogu. Didžioji dalis dviračių takų (centre ir miegamuosiuose rajonuose) - atskiros juostos arba zonos, kur dviračiai turi pirmumą. Jei važiuoji auto, prasilenkti su priešais atvažiuojančia mašina galima tik išvažiavus į dviračių juostą.. Kol judėjimas nedidelis - viskas kaip ir normaliai. Bet jei reikia važiuoti piko metu (pvz prieš/po mokyklos) tai kai kurios gatvės tampa automobiliams sunkiai pravažiuojamos. Plius problemos su parkavimu: link centro parkavimo vietų mažai, jos brangios, ir dažnai galima stovėti tik ribotą laiką (kai kur tik pusvalandi.. net ir susimokėjus). Plius viešas transportas brangus ir paskutinios mylios autobusai važinėja retai.

Realiai žmonės priversti važinėti dviratėmis transporto priemonėmis, nes kitų alternatuvų arba nėra, arba jos labai nepatogios. Pora kaimynų specialiai važinėja apsipikrti į prekybcentrį esanti už 12 km, nes tas, kur už 900m neturi normalaus parkingo, o ant dviračio maisto savaitei neprisidėsi.

Žmones galima priversti važinėti dviračiais net ir Vilniuje (tiesa, Vilniaus kalvos, sniegas, plikledis, daro tai truputi sudėtingiau nei Olandijoje), bet konforto prasme tai gerokai prastesnis variantas (ir laiko dažnai prarandi gerokai daugiau) O jei dar kokius vaikus į mokyklas/darželius/būrelius suvežioti - net ir su krovininiu dviračiu gaunasi jau darbas beveik pilnu etatu.

Plius dviračiams reikia infrastruktūros. Ne tik kelių. Pvz. dengtos saugios aikštelės dviračiams tiek namie tiek darbe (ir pageidautina kad laiptais nereikėtų tasyti). Dušo darbe taip pat reikėtų.

Jau nekalbant apie investicijas: keičiau žmonai (krovininio) dviračio padangas. Prasuko 8000km. Kaina kaip ir R15 kur prieš pora metų ant Fiestos dėjom.

Aš nieko prieš dviračius. Kai geras oras ir atstumas iki kokiu 5km - dviratis super transporto priemonė. Ypač kai niekur neskubi (beke, Olandijoj nemaža dalis kaimynų arba dirba 3-4 dienas per savaitę arba iš viso, dirba tik 1 asmuo šeimoje, bet čia jau kita tema).

Iš miestų kuriuose gyvenau - labiausiai Viena patiko. Už lango plytėjo kopūstų laukai, bet autobusas 2-3 stotelės iki metro ir už gero pusvalandžio - centre.

P.S. Palyginus su Olandija.. Lietuvoje kamščių praktiškai nėra.

Dabar jau aš paprieštarausiu, o jūs galėsite sutikti.

Kalvarijų g. "3 juostų į vieną pusę".


Pagal STR, C kategorijos gatvės minimalus plotis yra 3 m. Pagal jūsų suprojektavimus, pirma eismo juosta turėtų eiti per žmonių svetainę, o šaligatvis per WC.
Paprastai kalbant, tai ten vos dvi juostos telpa, o apie jokias tris juostas negali būti nei kalbos. Jeigu paveiksliukais netikite, galite gyvai pasižiūrėti. Be to, šie namai yra statyti sovietmečiu.

Na jei prieštaraujate dėl prieštaravimo, tai gal ir tinka.

Bet mano tekste parašyta "sovietmečiu", o tamsta rodai gabaliuką gatvės, užstatytą dar lenkų laikais.

Gi jei pažiūrėtum toliau, kur buvo statomi namai būtent sovietmečiu, tai visi jie smarkiai atitraukti nuo gatvės, tiek, kad turbūt ir 4 eilės puikiai tilptų. Nugriovus "baisuokliukus" ir medines trobeles prie turgaus, ten irgi jei ne 4, tai 3 eilės puikiai būtų tilpę. Dabar - jau viskas, šaukštai po pietų. Ne tik kad 3 eilių, bet ir dviračių takų ten turbūt nebus - viskas bus užstatyta.

... specialiai pažiūrėjau, kur buvo naujų namų linija prie rusų - iki 20m nuo Kalvarijų g. Kiek eilių tilptų 40 m. pločio ruože ? Dar geriau ta linija matosi Apkasų g. kur 2 eilės ir šiandien dar įmanomos. Ir nors toje teritorijoje daugybė gyvenamųjų namų, - viešojo transporto ten nėra.

Kaip nebus, paliks po 1 juosta Kalvarkiu gatveje ir atsiras dviraciu juostos


Seiminyksciu gatve - pastovus kamstis, Konstitucijos g. tesinys. Dabar ziuriu kur ta atkarpa kelinta menesi 500 metru tvarko - siaurina, bus divraciu takas.. Tai nesuprantu paliks po 1 juosta? Kaip ten pravaziuoti reikes..

Eismo prasme visiškai nėra aktualu kiek automobilių telpa plačiausioje vietoje.
Svarbiausia vieta yra siauriausia, pagal ją ir skaičiuojamas pralaidumas. Plačiau: https://en.wikipedia.org/wiki/Traffic_bottleneck

O siaurų vietų Kalvarijų g. yra daugiau nei pakankamai, todėl jokios trys juostos ten nesišviečia ir niekada nesišvietė.

Kad gatves platinti tai pirma reikia jas turėti kur platinti. Tą bepigu daryti ir netgi reikia daryti užmiestyje (kaip via Baltica neturi iki pat dabar bent dviejų juostų į vieną pusę tai man iki dabar sunku suvokti, bet čia kita tema) ir priemiesčiuose kur srautas daugiau mažiau juda viena kryptimi, praktiškai nėra sankryžų kur stabdyti eismą ir t.t. Jeigu gatvės bus išplatintos miesto centre ir aplink jį tai tik sudarys papildomą paskatą naudotis automobiliais, galiausiai vis tiek užkimš tas gatves ir tiek žinių. Jeigu norime, kad tam tikromis gatvėmis važiuotų tik autobusai tai tą nesunku padaryti jau dabar. Uždarom gatvę lengvoms mašinoms ir paliekam tik autobusams, dviračiams, mopedams ir pan.

Kolega iš Olandijos labai teisingai kostatavo faktą, kurį aš jau minėjau anksčiau, kad viskas daroma tam, kad būtų kuo mažiau paskatų naudotis mašina mieste. Mes dabar gyvename amžiuje kai nusipirkti mašiną gali vos ne bet kas ir jeigu nebūtų daroma visiškai nieko tai tas srautas tiesiog prarytų miestą. Amsterdame gyventojų tankumas siekia 4500 žmonių/km2 tai dabar įsiviazduokim jeigu visi su mašinom važiuot.. Kituose didimesčiuose situacija panaši, o augant žmonių skaičiui jame transporto situacija tikrai negerės.

Kas liečia įvairias paslaugas ir patogumus pvz. apsipirkimą, tai alternatyva yra maisto prduktų užsisakymas į namus, kuri tikėtina, kad ateity tik plėsis. Su vaikais aišku jau sudėtingesnė situacija ir kaip bežiūrėsi mieste turėtų veikti adekvati ir prieinama transporto sistema. Beje, visai neseniai Amazon Londone atidarė microbility hub'ą ir jau dabar dalis siuntinių bus pristatoma e-cargo divračiais taip atsisakant tradicinių mikruškių. Aš pagalvojau, kad gal jau netolimoj ateity (sakykim 5 metų) atsiras kažkas panašaus prieinamo ir asmeniniam naudojimui, kas bent jau miesto zonoje pakeistų automobilius, kurių viena iš problemų, kad per keletą paskutinių kartų smarkiai išaugo savo dydžiu, svoriu (kas reiškia reikia daugiau energijos norint keliauti) ir užimamu plotu.

Vienos pavyzdys čia labai geras, bet turbūt galioja praktiškai bet kokiam miestui turinčiam adekvatų metro/geležinkelio tinklą. Autobusojai pagrinde kursuoja vietiniam rajone, kur išvežioja žmones tarp namų ir stoties. Bėginio transporto didžiausiais privalumas, kad jisai visada juda todėl aš ir galvoju, kad Vilniuj kažkoks lengvojo geležinkelio (tik ne tramvajaus) variantas ir būtų pats tinkamiausias. Pavyzdžiai yra Londono DLR, Dubajus ar kažkas panašaus, nes super sudėtingų ir įmantrių projektų prie tokio gyventojų skaičiaus nereikia nei dėl praktiškumo, nei dėl ekonominio kriterijaus.

Kadangi Vilniuje vykdoma gatvių tinklo naikinimo ir gatvių siaurinimo strategija, tai apie platinimą kalbėti beprasmiška išvis.


Kažkas panašaus ir daroma, tik autobusams irgi vietos nepaliekama. Tik dviračiai ir mopedai. Na dar prekėms išvežioti maži sunkvežimukai ar busikai.

O Vilniuje tankumas turbūt 450/km2 ir be to Vilnius lyginant su Amsterdamu tai kaip Ukmergė su Vilniumi.


Vilnius tokio tinklo neturi ir neturės. Ir be to vėlgi - Vieną lyginti su Vilniumi tai kaip Ukmergę ir Vilnių.



Tai gal dar Vilnių lyginkim su Tokijumi ar Niujorku ? Ką jau čia kažkoks Londonas, kuris tik 20 kartų didesnis ?

... iš kur vis tas "pasipūtimas" ar kaip čia pavadinsi ? Gal vis tik pažiūrėkime į Vilniaus dydžio miestus ? Leipcigą, Antverpeną ??

Dariau, niekas neužsiminėja kažkokiais lyginimais, o tiesiog diskutuoja apie jau puikiai veikiančius sprendimus kituose miestuose, kuriuos galima būti sąlyginai nebrangiai pritaikyti ir sostinėje.

Londono DLR tai aš ne šiaip sau paminėjau todėl, kad tai ir yra lengvojo geležinkelio linija einanti virš kelio, apie kurią aš ir kalbu. Ir dabar fun fact - šita linija aptarnauja tik dalį rytų Londono ir turi porą sustojimų centre. Ikikovidiniais metais naudodavosi ~340k žmonių per dieną. Praktiškai visi kas naudojasi yra labai patenkinti šita linija tai vat ir kyla natūralus klausimas ar įmanoma būtų sostinėje kažką panašaus padaryti tik mažesnio mąsto. Tai būtų labai gerai ir būsto rinkai, nes tokio tipo susisiekimas iš karto atidaro plotus miesto plėtrai ir didesnei gyvenamųjų būstų pasiūlai

Dėl įdomumo pažiūrėjau kas veikia Leipzige tai viešo transporto pagrindą sudaro priemiestinio geležinkelio sistema + tramvajus ir aišku dviračiai

Like most German cities, Leipzig has a traffic layout designed to be bicycle-friendly. There is an extensive cycle network. In most of the one-way central streets, cyclists are explicitly allowed to cycle both ways. A few cycle paths have been built or declared since 1990.

Antverpe panaši situacija, o dėl kelių netgi va tokios istorijos buvo

Daily congestion on the Ring led to a fourth high-volume highway link called the "Oosterweelconnection" being proposed. It would have entailed the construction of a long viaduct and bridge (the Lange Wapper) over the docks on the north side of the city in combination with the widening of the existing motorway into a 14-lane motorway; these plans were eventually rejected in a 2009 public referendum.

In September 2010 the Flemish Government decided to replace the bridge by a series of tunnels. There are ideas to cover the Ring in a similar way as happened around Paris, Hamburg, Madrid and other cities. This would reconnect the city with its suburbs and would provide development opportunities to accommodate part of the foreseen population growth in Antwerp which currently are not possible because of the pollution and noise generated by the traffic on the Ring. An old plan to build an R2 outer ring road outside the built up urban area around the Antwerp agglomeration for port related traffic and transit traffic never materialized

Taip, kad Dariau kryptis aiški atsivalgė jau žmonės mašinų miestuose ir norėtų šiek tiek kitaip gyventi

Žmonės pabuskit iš gilių sapnų. Labai norėtųsi racionalių ir pasaulyje jau įdiegtų naujovių, bet dėl daugybės priežąsčių pas mus tai nerealu. Dabartinės savivaldybės neįgalios įgyvendinti jokių kompleksinių projektų. Jos po 30 metų derina vienos gatvės tiesimo klausimus (Šiaurinės Vilniuje). Tų pačių takų klojimą ištempia laike po 5 metus be jokios idėjos kada baigs darbus. Atskiros atkarpos pavirsta šabakštynais, darbų kultūra kenkėjiška. Kraupu žiūrėt kaip taškomi pinigai ir visur neūkiškumas. Džiaukimės, kad dar pavyksta per vieną šiltą sezoną paremontuoti trumpas kelių ir šaligatvių atkarpas. Tie laikai, kai ekstra darbus buvo galima atlikti trimis pamainomis, tai yra taupant laiką, praėjo negrįžtamai, dėl įkainių, normavimų, darbo jėgos trūkumo ir kitų dalykų.
Savivaldybių klerkai staigiai suprato, kad iš centinės valdžios praktiškai jokios kontrolės ir grėsmės nėra ir nebus. O ant visokių visuomenės grupelių ir organizacijų dar greičiau padėjo skersą. Kokio nors geležinkelio, metro, trmvajaus projektų vykdymas paverstų miestą karo zona dešimtmečiams. Džiaukimės, kad tai nevyksta, nes reikėtų keltis į "tundrą".

Spektras

Iš dalies Tau pritariu.
Kažkada kalbėjau su savivaldybės keliais aukštai sėdinčiais (pareigos) ponais.
Tie net neslėpė, kad po to, kai Dulkys (dabartinis Sveikatos ministras) "padarė reformą Valstybės kontrolėje", žymiai, žymiai lengviau "tapo daryti reikalus" nes neliko kontroliavimo.
Tad, neūkiškumas naudingas nes, juo dengiantis daug nubyra į kišenę...
P.S. "REIKALŲ DARYMAS", NE MANO O JŲ ŽODŽIAI.

Mūsų diskusija neteisingai "orientuota"

Aš net minty neturiu "atsisakyti dviračių". Atvirkščiai - dviračiams turėtų būti sudarytos visos sąlygos. Bet Vilnius, skirtingai nei Amsterdamas tam turėjo daug geresnes galimybes. Todėl, kad net centre tuščių erdvių daugybė, o toliau nuo centro pas mus išvis miškai-laukai.

Tačiau pasirinktas visai kitas kelias - ne plėsti gatvių tinklą, taigi ir dviračių takus, o naikinti gatvių tinklą kai kur gatves paverčiant dviračių takais. Jauti skirtumą ???

Čia spektras labai vietoje priminė Šiaurinės gatvės istoriją. Ta gatvė tiesiog būtina. Kartu su dviračių takais abejose pusėse. Bet ir jos vietoje matyt bus pristatyta "ekonominės klasės" daugiabučių.

Mano mintis yra ta, kad reikia vystyti kompleksiškai ir logiškai visą gatvių tinklą, skirtą ir automobiliams ir dviračiams/paspirtukams, o ne taip kaip daroma jau daug metų ir bus daroma ateityje.

... šiaip tai diskusija kvaila kaip reta. Kqai savivaldybė taško milijonus krūmams sodinti ir visokiems "gatvių siaurinimams" - su savo šitomis kalbomis atrodome apgailėtinai. Žmonės "daro reikalus" ir kažkokios miesto vystymo strategijos jiems rūpi tiek pat, kiek man parkų būklė Džakartoje.

Darriusk, ne vieną kartą minėjote centre tuščias vietas? Apie kokias konkrečiai vietas kalbate?



Nuoširdžiai.. Jūs važinėjate dviračiu?
Dviračių takas prie "autostrados" (Šiaurinės g.) yra totali nesąmonė ir žmonių nuodijimas. Prie tokių gatvių nei pėsčiųjų, nei dviračių eismas neturėtų būti planuojamas.

Mano mintis buvo tokia:



"Turėjo" netgi pajuodinta. Centru vadinu centrinę miesto dalį - Paupį, Naujamiestį, Senamiestį, Šnipiškes, Užupį, dalį Žirmūnų.
Šnipiškės išvis buvo teritorija, kurią reikėjo "sulyginti su žeme" ir sukrti XXI amžiaus miesto centrą.
Tuščios erdvės arčiau geležinkelio jau užsatytos ir dar užstatomos namais. Sakydamas "tuščios erdvės" turiu omeny ir visokias medines bakūžes ar lenkų laikų vieno-dviejų aukštų "daržines".


Kadangi ten dar ir dabar tuščias plotas siekia 100-300 metrų plotį, tai jame puikiai tilptų ir plati gatvė (ne autostrada) ir žalioji juosta ir dviračių takai už tos žalios medžių juostos. Pagal Jūsų logiką tai dviračių negali būti nei Konstitucijos pr. nei Kalvarijų g. ar Savanorių pr.

Kartais sunku pagauti mintį, kai tam tikras sąvokas (centras, tuščia) labai laisvai naudojate.

Šiaurinė gatvė nėra nei Konstitucijos pr., nei Kalvarijų g., nei Savanorių pr. Šiaurinę g. reikėtų lyginti su Geležinio vilko g., Vakariniu aplink. ar Tūkstantmečio g.
Kiek žmonių vaikšto/važinėja dviračiais mano įvardintomis gatvėmis? Nebent kažkas iš bėdos, nes neturi kito varianto.

Kalvarijų g. (kalbu apie dalį prie centro, o ne prie Santariškių) irgi nėra tinkama pėsčiųjų ar dviračių eismui, kadangi automobilių eismas yra per daug intensyvus. Jeigu netikite, pasižiūrėkite aplinkines lygiagrečias gatves (pvz., Giedraičių g., Rinktinės g., Apkasų g., Ulonų g.).

Tuščius plotus ir Šiaurinės g. kontekste labai laisvai naudojate.

Darriusk: "Šnipiškės išvis buvo teritorija, kurią reikėjo "sulyginti su žeme" ir sukrti XXI amžiaus miesto centrą.
Tuščios erdvės arčiau geležinkelio jau užsatytos ir dar užstatomos namais. Sakydamas "tuščios erdvės" turiu omeny ir visokias medines bakūžes ar lenkų laikų vieno-dviejų aukštų "daržines"".

Buvau liudininkas kaip Pekine per dešimtmetį tai buvo padaryta su ištisais kvartalais. 1989-90 metais teko keletą kartų būti. Užpirkinėjau prekes savo parduotuvėms, tai maliausi po Pekiną neapsiribodamas tik šilko, perlų turgumis ir keliais prekybcentriais. Visas miestas buvo kaip Vilniaus Smolenso, Slucko gatvėse ir Naujininkai. Ir dviračių, karučių bei pedalinių Taxi judėjimas ištisą parą tankiau, nei tuo metu Gariūnuose šeštadienio rytą. Miesto ir miestiečių perspektyva man atrodė katastrofiška. Po keliolikos metų visa tai tapo multi dangoraižių, plačiausių alėjų, nuostabių parkų didmiesčiu. Įdomioji dalis, kad transporto srautai puikiai sureguliuoti, nors transporto priemonių skaičius išaugo kartais ar dešimtimis kartų.
Manau, kad tai įvyko dėl valstybės politinės sąrangos, to paties pas mus pajuokiamo planinio ūkio ir dar keletos išvestinių dalykų, kurių taip vadinamose demokratijose jau neužtiksi net su žiburiu.

Kolegos, nukrypote nuo temos...

Kai perkamas NT, nelabai kas žiūri ar gatvė plati ar siaura.
Kai perkamas NT nuomai, net nebežiūrima ar bus vietos automobiliui, kieme.
Žiurima į būsto vietą mieste (artumas centro) ir viskas.

Pažiūrėkite (tik kaip pvz., jokia reklama), https://www.aruodas.lt/butai-vilniuje-snipiskese-kalvariju-g-parduodamas-2-kambariu-butas-snipiskese-1-3221330/

Blokinis Homosowietikus butas, kuris net ne dažytas, kuriam reikia keisti elektros instaliaciją, remontuoti vonią, WC , virtuvę,- prašoma 2600 uz kv.m.
Po remonto, vien kvadrato savikaina bus, nuo 3000.

Kas žiūri į šio namo gatvės juostų skaičių, ir ar atsižvelgiama , dėl to, į kainą?
Apie tai, koks atsiperkamumas bus, ir pelno marža, - nebekalbu.

Tokių atvejų, aibė pvz šio buto remonto vertė nuo 15K ir daugiau, bet kaina:
Ir tikrai kas nors nupirks...

https://www.aruodas.lt/butai-vilniuje-seskineje-dukstu-g-puikioje-vietoje-parduodamas-tvarkingas-1-3228272/

Apie naujų būstų kainas , nebekalbu... apie atsiperkamumą, - taip pat.

Apie ką aš?
Kad rinkoje atsirado neadekvatumas...

Klaustukas, aš, pavyzdžiui, visada žiūriu, kad būtų gera infrastruktūra aplinkui. Jau net nekalbant apie savo gyvenamąjį plotą. Ir šis klausimas ateityje turės tik dar didesnę reikšmę.

Bet, mano nuomone, dabartinės kainos yra visiškai atskira tema nuo kriterijų, kurie svarbūs perkant NT.

Be to, galima įdėti už bet kokią kainą skelbimą. Klausimas už kiek parduosi. Jau beveik mėnesį stovį skelbimas (pirmas). Niekas nenori pirkti šio buto. Bent jau aš, tai apie pusę metų nerandu man įdomių variantų.

Normalios kainos ir jos sostinėje dar didės, nes daugėja gyventojų, pasiūloj beveik nieko nėra, nauja statyba stoja. Butų trūkumas labai didelis ir tik didės, todėl reikia pirkti šiandien, nes po metų bus dar brangiau. Yra kurie jau daug metų laukia, kada kainos kris, bet deja jos didėja ir didės, tai užprogramuota. Kas šiandien atrodo labai brangu, po 2 metų atrodys kad buvo labai gera kaina.