Karvutė, ar tavęs nepamilzo laiku, kad toks piktas.
Menki juokai.
Na, bet gali savo ukininka ant ragų pamauti, jei ką.
Vargas mums dėl tų karvių, bezda jos nesvietiskai, klimato kaita ant tavo sąžinės, karviau.
Ar negalėtum tu ta savo sika suspausti, ką?
Nes mes subankrutuisim su ta zaliaja ekonomika.

As tau pribezdesiu tiek kad gyvas sudegsi, mulki.

Varyk skiepintis, kaimieti. Nes kai pasigaus tavo antys korona, kai paleis tau turbo modifikacija, tai atras aukstyn kanopomis, anciu garde.

Gal ir neturi? Ir kam jis reikalingas?
Čia sako, kad turi. https://databank.worldbank.org/reports.aspx?source=2&series=FI.RES.TOTL.CD&country=LTU

Ai, bet gi čia bankininkų sąmokslas, kas tuo tiki, ar ne?

Serlokai tu serlokai.
Individas kodiniu pavadinimu Profesorius. Ataskaita: kolkas jokio progreso.

Geras tas mokinys, kuris mokytoją aplenkia. Parodyk, kad Lietuva neturi aukso. Slabo?

Žinoma, kad neturi. Jau neturi. Atidavė ES už euro įvedimą. O vadinamasis blokados auksas - nesiskaito! Įrodyta!!!

Va kurmis zino iskur idomu?

Aktyviai domėjausi euro įvedimu. Buvau pirma šalininkas po to aršus skeptikas. 2007 labai pykau kad briuselio kopūstai neleido euro, tvirtinau kad su euru LT būt geriau atlaikius 2008 krizę. 2014 euro jau nenorėjau, nes jei nedavė tada dėl juokingos priežasties, tai dabar ir nereikia.

Skyrelyje "Euro įvedimas Baltijos šalyse" rašiau visokiuus negražius dalykus apie eurą, buvau gruežtas euro heiteris.

As ir daba sutinku kai saukstai po pietu, kad bendra valiuta sudaro salygas piknaudziavimui.

2022m pirmo ketvirčio duomenys jav rodys 0-0,1% infliaciją. tačiau ne rinkos šalyse infliacija toliau didės. pagal tai galėsit pasitikrinti ant kiek lietuva tapo rinkos šalimi....

JAV gali taip sakyti, bet ar taip bus, kai jau per 2021 metų pirmą pusmetį infliacija pasiekė 5 procentus. https://www.vz.lt/rinkos/2021/06/10/infliacija-jav-augo-5-sparciausiai-per-beveik-13-metu

Bugaga klausimas. Kas yra rinkos ir ne rinkos šalys ?

Tai net statistiškai (t.y. grynai matematiškai) infliacija (core, jei ką) mažės. Bet tai nebūtinai. Infliacinis spaudimas iš žaliavų sumenko, kalbama, kad ir tiekimo grandinė atsigauna. Bet čia gali būti trumpam, nes pandemija niekur nesitraukia.
Šiaip didelė tikimybė, kad kitais metais infliacija (bent jau JAV) bus mažesnė.

Prikabintos bylos

Infliacija gali reguliuoti centrinis bankas, tačiau, kad sumažinti iki tiek ? Kokių tai reikės pastangų ir kiek paaukoti ?

Centrinio banko funkcijos (ne visi bankai atlieka visas šias funkcijas):

Įgyvendinti monetarinę politiką;
Nustatyti oficialias palūkanų normas, įtakojant infliaciją ir šalies valiutos kursą. Užtikrinti šių normų įgyvendinimą;
Kontroliuoti pinigų tiekimą valstybei;
Būti vyriausybės bankininku, būti bankininkų banku ("paskutiniu skolinimosi šaltiniu");
Kontroliuoti šalies valiutų keitimą, aukso atsargas ir vyriausybės vertybinių popierių registrą;
Reglamentuoti ir prižiūrėti bankų sektorių.

Bet koks monetarinės politikos veiksmas reikalauja didelių energetinių sąnaudų. Ir laiko. Visada, nuo CB atsiradimo dedamos pastangos ir paaukojama. Čia jų rutina. Tu dar nebuvai gimęs, o CB jau aukojosi.

Ir visa tai kainuoja.

AIPT gal tu tada kartais žinai, kas yra rinkos ir ne rinkos šalis šiais laikais ?

Bankų berniukai jau 30 m seka pasakas apie nematoma laisvos rinkos ranka. Kuri viską su reguliuos.
Cia kaip iš siaubo filmo, kur hanibalas lekteris, beje, grynas lietuvis, emigrantas, jei neklystu, Kauno, griebia savo eilinė auka.
Rinkos salys tai kur klesti demokratija, o ne rinka ten kur pažeidžiamos zmogu teisės, trūksta demokratijos ir apskritai, ten, kur cb ir fed dar nespejo ikelti kojos.
Va, Iranas, pvz.
Beje, Saudo Arabijoje iki siol viešai vykdo mirties bausmės, o neištikimas zmonas uzmeto akmenimis.
Bet ten su demokratija viskas tvarkoje.

Na, aš įtariu, kad čia vaizdžiai taip pavadino. Kad tarp rinkų yra skirtumai, tas tiesa. Mano akimis, EZ rinka yra žiauriai reguliuojama Briuselio biurokratų. JAV rinka, palyginus su EZ, yra laisvų laisviausia rinka. Va joje ta "nematoma ranka" efektyviai ir pasireiškia.
Problemos atsiranda tarptautinėje prekyboje. Prisiminkime JAV-Kinijos Muitų karus. Tokie karai vyksta nuolatos ir visur. Mano akimis, tai toks tarsi būtinas šalies gerovei rinkos suvaržymas.

Nezinau , bet jei litas nebutu priristas prie usd iki 2002,po prie eur, butu ne 3.45 bet 10-20 litu uz eur sitam ci....... . vilibor butu kosmose.
Girdejau per radija,kad yra mazdaug 30000 nelegaliu greziniu. Va tai ir pvz kas cia per c...... . kur savivaldybiu leidimai , kur projektai, kur sutartys,kur greziniam garantijos,kur grezinio pasas,kur pvm mokejimai(jei imone pvm moketojas,kur pelno mokestis.

Ajajai, ar gražu taip meluoti.
Yra tokia imone macdonalds.
Ji eilė dešimtmečių iš USA vyriausybės gauna subsidijas.
Tai kur ta laisvoji rinka?
Jei prieš 10 m aš USA būčiau sugalvojęs kepti kebabus, kokias subsidijas man būtų davė?
Itariu, kad lygiai 0.

Kiekviena valstybė kažką subsidijuoja. Pvz. Žemės ūkis subsidijuojamas (Europos sajungoje, kaip kitur nežinau) ir dar daug kitų dalykų.

Laisvoji rinka – rinkos modelis, kuriame prekių ir paslaugų kainas nustato rinkos dalyviai ir vartotojai. Teoriškai laisvoje rinkoje pasiūlos ir paklausos jėgos turėtų nekliudomai veikti be valdžios įsikišimo. Tobulosios laisvosios rinkos koncepcijos šalininkai ją priešpastato tam tikru mastu reguliuojamai rinkai, kurioje vyriausybė kišasi į pasiūlą ir paklausą įvairiais metodais, pavyzdžiui, muitais, eksporto subsidijomis, naudojamais prekybai apriboti ir vietos ekonomikai apsaugoti. Praktiškai veikiančiose rinkose pasireiškia iškreipta konkurencija, gali susidaryti monopolijos, oligopolijos. Rinkos veiklą tam tikru mastu turi reguliuoti valstybė. Reguliavimas gali būti liberalus arba socialiai orientuotas. Pastarasis būdingas Vokietijai, Prancūzijai, Skandinavijos šalims, pirmasis – JK, JAV