Ir vėl pralinksminai. Na, nereikia pagal savo kurpalių visų lygiuoti. Nesijaudink, ir į tavo gatvę ateis šventė.

Pirmas sakinys teisingas, bet antras - klaidingas. Yra valstybės kurios gina savo vartotojus ir gamintojus ir yra valstybės kurios gal ir norėtų, bet negali to daryti.

as nepramiegojau, ir ka? labai toli nuo tos kainos nuvaziavo per tiek laiko? mires reikalas

50 proc pabrango - nesakyčiau kad mažai per 2 metus, nors per paskutines 2 savaites 10 proc brango eurais. Daugiau nei NT.
Nesakyčiau, kad dar kur kas nors moka tokius procentus.

tai parduok ir pasiimk skaitmeninius eurus kuriems siuo metu gresia arba busima infliacija arba ekonominis griuvimas. As taupau sidabra.

Nusipirkau dar truputį kažkokių armėniškų sidabrinių dramų už atliekamus, pagal svorį vieni iš pigiausių goldsilver.be.

Kainų nematau pas juos. Nebuvo jokių problemų?

jau tada sakei gresia, kai po16eu buvo, ir vis tebegresia

AIPT pinigų senai nebėra, nes neteko pagrindinio punkto apbibrėžime (vertės išsaugojimas), dabar mes turime valiutą bet ne pinigus.

Infliacija - puikus irankis vogti valdziai is zmoniu kisenes, todel jis buvo naudojamas jau antikoje. Pasekit pvz Romos piniginu vienetu raida. Ar viduramzius. Monetose laikui begant nuolatos buvo mazinamas tauriuju metalu kiekis. O prekiu kainos bet kuriuo ilgesniu laikotarpiu visada turejo tendencija brangti
Todel savokos vertes issaugojimas ir pinigai - turejo rysi tik labai trumpais stabilesniais istorijos periodais.

Nepyk, bro, bet labai riebiai nusišnekėjai. Įrodymas:
1. Jie yra tavo kišenėje ir tavo banko sąskaitoje.
2. "Pagrindinį" punktą - vertės išsaugojimas - sugalvojai pats. Nėra tokio punkto. Čia galiu klysti. Kuriame ekonomikos vadovėlyje toks punktas yra nurodytas? Parodai - atsiprašau iš karto.
3. Pinigai apibrėžimo neturi. Jie turi funkcijas:
Mainų priemonė;
Apskaitos vienetas arba vertės matas;
Teisėta mokėjimo priemonė;
Taupymo priemonė;
Kapitalo judėjimo tarpininkas.
Kaip matome, į pinigų funkcijas neįeina vertės saugojimas. Todėl žmonės ir perka auksą, NT, akcijas etc. kad tą vertę išsaugotų. Kitais žodžiais tariant, vertės matas pats negali būti verte.
Ir šiaip, pinigai yra priemonė vertei sukurti.

Aš čia ne kartą sakiau, kad pinigai negali turėti vertės. Jie turi kainą. Tai čia būtų galima visiems laikams pabaigti ginčą apie pinigų vertę.

Galima konkrečiai tuos periodus įvardinti? Iš mano varpinės žiūrint, 1945-dabar planetoje pakankamai stabili situacija.

Gal adminai nesupyks ir neištrins posto, nes čia nuoroda į mano straipsnį, kur aprašyta, kaip čia taip atsitiko su žmonija, kad įsiviešpatavo popieriniai pinigai.

Nuo kokiu 1992 iki dabar dar stabilesne, o nuo 2015 iki dabar Lt pats stabilumas.

Kelios desimtys metu pries daug maz istyrinetu kelis tukstancius metu civilizacijos, yra akimirka. O trumpos stabilumo akimirkos paprastai susijusios su didesniu karu nebuvimu nors keliolika metu. Kai valdziai nereikia didziules dalies ekonominio pyrago deginti karo islaidoms.

1945 - 2021 - taip tai yra isskirtinis stabilumo laikotarpis Europoje, kai buvo isvengta didesniu kariniu konfliktu. Taciau net siuo laikotarpiu visos valdzios buvo gerai ivalde infliacija, kaip lesu nusavinima is pilieciu kiseniu. Todel kad valdant popieriniu ar elektroniniu pinigu emisijas labai paprasta tuos pinigus dauginti, taip mazinant ju verte. Na nereikia kiekviena kart surinktu i izda brangmetalio monetu perkalti imaisant vis didesni vario kieki, ar mazinant monetu svori. Aisku yra deklaruojama daug "geru" visuomenei infliacijos tikslu. Taciau konkreciam Zanui, Hansui ar Janui nuo to negeriau, kai visa gyvenima kauptos santaupos banko saskaitoje, ar grynu slaptavieteje patalynes lentynoje, tampa menkavertemis.

Tikėtina, kad ateityje liks viena valiuta visoje planetoje, kaip ją bepavadinsi - doleriu, euru ar CBDC. Tiesiog skaitmenizacija panaikina daug fizinių apribojimų. Artimiausiu metu, matyt, turėsime regioninius skaitmeninius pinigus. Ir kai valstybės išleis savo e-pinigus, labai įdomu bus pamatyti, kaip ten yra su dabartinių kriptovaliutų verte.

Kalbanta pie vertės išsaugojimą, tai pačiame Investopedia puslapyje yra naudojamas terminas "store of value", kaip viena iš pinigų funkcijų. Gal, AIPT, galėtum plačiau pakomentuoti?

Nepasiginčysi... Bet kodėl mes savęs nepriskiriame tiems hansams? Todėl, kad mes pasinaudojame rinkos (ekonomikos, valstybės teikiamomis) galimybėmis investuoti pinigus su didesniu nei infliacija pajamingumu.
Beje, eilinis hansas turi lygiai tokias pačias galimybes, kaip ir mes. Tai čia labiau jis pats kaltas, o ne valstybė.

Taip, yra žmonių, kurie neturi tokios galimybės dėl įvairių priežasčių. Todėl mes (bent jau aš) mokam mokesčius, kad valstybė tokius žmones galėtų išlaikyti ir padidintų jų gerovę. Per 30 metų Lietuva čia padarė didelį progresą.

Ne, negali. Jis nesupranta zodzio pinigas reiskmes, nes vienintelius pinigus kuriuos jis zino yra FIAT valiutos. Kaip zinia visos jos patampa bevertemis. Visos.

Infliacija yra puikus budas vogti. Daugiau ji niekam nereikalinga.

Jau braška mano įrodymai... Bet tai netiesa...

Paskaityk, ką ten toliau rašo. Šioje vietoje suignoruota infliacija. Ten rašo, kad tau nereikia pirkti pieno visai savaitei ar mėnesiui, nes jis surūgs. Tau užtenka atidėti pinigus tam laikotarpiui, kai tau reikės pirkti pieną. T.y. tu nusipirkai litrą pieno šiandien, o kitą litrą pirksi rytoj. Ir labai didelė tikimybė, kad mokėsi tą pačią sumą. Tai atsidedi eurą rytdienos pienui. Euras pienui šiandien ir euras pienui rytui - ta pati vertė. Ji išsaugota.
Ten ir kalbama apie greitai gendančius produktus, kurių kaina per kelias dienas nepasikeičia ženkliai. Tai pinigų perkamoji galia išlieka ta pati.
O mes kalbame apie infliaciją, matuojamą "per metus". Targetas - 2%. Pokytis per dieną nereikšmingas, todėl galimas sakyti, kad store of value.
Bet kol nepraėjo 365 dienos. D

Būsiu ponui labai dėkingas, jei kalbėsite tik pats už save.

2% per metus? Cia kas taip? Gal norejai pasakyti 12%?