Petrai, kas plaukia LT upemis, nelabai tinka plaukti net Baltijos jura. Nebent Klaipedoje persestumet ir perkrautumet krovinius i kita - jurini laiva. O tai neatitinka ekonominio tikslingumo. Todel is Kauno i Ryga ar Talina bus daug patogiau greituoju traukiniu.

Tas pats ir su vizitais i Dunojaus valstybes. Esamais kanalais su sliuzais is Nemuno per Baltarusija i Dnepro ir Vyslos baseinus normalesnis laivas nepraplauks (Sveikos, Lukasenkos vardo hidroelektrine ties Gardinu ir Kauno Hesas). Kur ten Dunojus.

Va tik tokiu laiveliu kaip Bumblauskis plaukioja, galima dar prasisukti, pertempent ji per vandenskyras kaip vikingai dare. O jeigu ant jo pritvirtinti dar kokio 17 a didesne muskieta, tai jau bus ir Petro issvajotas "karo" laivas.

Zemyn upe, zemyn upe, valtis plaukia palengva, zemyn upe.

Jei rimtai tai laivyba upemis buvo itin aktuali viduramziais. Visi senieji ir didieji Europos/Amerikos miestai isikure prie upiu ir juru, ne isimtis ir LT. Tuo metu tai buvo 10 kartu geresne alternatyva nei baladotis ant arklio, ar su kokia bricka, rizikuojant kad pakeleje dar ir banditai prishebalins, reikejo apsaugos etc.

O dabar kai viska israizges asfalto voratinklis, plius gelezinkeliai.. Matyt kad tai jau atgyvena, isskyrus tiktais pramogas.

Smetonos laikai ne pavyzdys, nes tuo metu LT auto parkas buvo dar labai menkas. Todel buvo aktualu.

Mano mielas zyziau!
1) Tuo, pačiu madingiausiu, 50-ųjų stiliaus garlaiviu iki šiol plukdančiu į Valakampius, laisvai galima plaukti iš Kauno ir į Rygą, ir į Gdanską ir į ten, kas šalia jo, jau Vokietijoje. Tą žinau, nes toks plaukiojo Palangoje, nuo tilto.
2) Tokiu pat barškalu esu plaukęs Juodojoje jūroje iš Sočio Rusijoje į Suchumį Gruzijoje ir dar kitus pakrantės uostus. Išmatavus kilometražą, visai solidus susidaro.
3) Dabarties atveju, ten plaukiotų ne sovietinės rūdys, bet modernūs olandiški ir itališki ar dar kokie vakarietiški laivai.

Taigi, aš čia dalinuosi kokybiškiausiomis ir geriausiomis įžvalgomis, paremtomis mano asmenine patirtimi.

Tai kas tau trukdo tuo pačiam užsiimti?

Toks klausimas yra demagogija, propaganda o gal ir provokacija. Prašau tokių neuždavinėti!
Aš geras pilietis, pats susikuriu darbo vietą ir moku mokesčius. Todėl noriu, kad mano šalyje viskas būtų labai gerai, viskas, kaip normalioje šalyje ir 100 kart geriau, nei prie sovieto. Jeigu prie sovieto buvo KAŽKOKIA laivyba, tai dabar, kai mes turim laisvę, turi būti SUPER laivyba.
Aišku tau ar ne?

Jei KAŽKOKIA laivyba, tai geriau jokios. Laisvė, tai kai niekas nieko neprivalo ko nors daryti. Susisiekimas vandeniu tikslingas, kai nėra galimybės sausuma. Verslui, matyt, yra pelningesnių užsiėmimų. Man labiau patiktų jei Lietuvoj atsirastų dronų gamykla, kitos intelektualios įmonės. Prie sovietų kiekvieni pionierių namai turėjo aviamodeliavimo būrelį. Buvo leidžiamas to paties pavadinimo žurnalas. Gabesniam vaikui sukurti radio bangomis valdomą modelį buvo juokų darbas.

Daug kas "galima". Galima ir irkline valtimi į Švediją nuplaukti. Bet kokio velnio tai daryti ?

O dabar gali plaukti keltu iš Klaipėdos į Kylį ar Švediją. Kas negerai ?

Laisvoje Lietuvoje turi būti gera laivyba. Aišku???

Nu ir tada buvo keltas Klaipėda - Mukranas.
Aš čia nekalbu apie jūrinę laivybą, nes ji tokia tragiška, kad jūrinės valstybės kūrėjai vartosi karstuose. Aš apie upių laivybą. O ji buksuoja, nes nėra normalios pramonės krovinių srautui sukurti ir mokių keleivių garlaiviams bei jachtoms.

Nėra paklausos - nereikia pasiūlos. Kam gabenti kažką 2 dienas laivu, kai tą patį galima nuvežti per porą valandų keliu ?

Išvis - tema neverta dėmesio. Būtų LT Lenkijos dydžio, turėtų upių Dniepro ar Dunojaus dydžio - tada ir laivyba jomis būtų. O plukdyti krovinius Merkiu ar Nevėžiu - keista romantika.

Olandijoje kazkodel verta gabenti krovinius upemis, kanalais, nors ji uz LT dar mazesne. Daugelyje miestu yra uostai, lygiagreciai su trukiniais ir puikiais keliais. Ir vistiek verta.

Upių laivyba sukuria didelę ekonominę pridėtinę vertę. Tikriausiai nežinot kaip vokiečiai pergyveno dėl buvusių sausrų, nes upės buvo ant ribos, kai jau nebegalės vežti krovinių. Plius turizmo dėmuo , kurio net normalaus kvapo LT nėra , reikalinga aktyvi agresyvi toliaregė politika šiuom klausimu , bet kolkas kiaušai pernelyg skysti imtis veiksmų.

Ekologinis krovinių gabenimo krovininiais laivais upėmis aspektas irgi svarbus: pigiau/mažiau taršu plukdyti laivu didelį krovininį kiekį, nei varyti daug fūrų, Europos patirtis tame pakankamai didelė, tad pasakų neburkit.

Tik atėję kaizerio vokiečiai ėmėsi tvarkyti laivybą pagal vokišką madą. Įvedė tvarkas, reglamentavimus ir valdybas. Daug nuveikė tuomet vyravusios chaotiškos carinės laivybos sutvarkymui. Jei būtų laimėję pirmą oasaulinį karą, tai laivyba šiame krašte būtų aukščiausiu lygiu.
Laivybos tvarkymas - vienas iš nedaugelio kaizerinės okupacijos atneštų gerų dalykų.

Apie ka jus snekat, kokia laivyba tokioje teritorijoje kaip LT. Visada bus paprasciau sumest krovinius i fura, ir pervezt tuos kelis simtus kilu paprastu keliu. Kokia dar kaizerio Vokietija, LT nebuvo masinu tuo metu, visi su arkliais varinejo.

LT vienintele laivyba kuriai turi but prioritetas yra per Klaipedos uosta. Ir tikrai, sunku gincytis kad valdzia uostu rupinasi - del nesamoniu su rusais prarasta milijonai euru

Jeigu nesugeba Klaipedos krovos vietoje islaikyt, dar apie kazkokias laivybas upe buriat. Visviena reikes kazkam priziuret ta reikala, o kas to imsis.

Laivyba bus Lietuvoje kai gelezinkelius ispjaustys i metalo lauza, ir puse asfaltuotu keliu nueis nx, nes nebus uz ka remontuot. Tai tada galesit laivyba daryt, pagal kaizerio Vokietija

Petras varo čia savo šlapius sapnus, o realybė tokia, kad reikia investuoti nemažai tam, kad tokia laivyba Nemunu galėtų vykti. Nauda, aišku, būtų, jei viskas būtų gerai.
Bet bėda, jei sausėjantis klimatas ir toliau tęsis, tai visos investicijos tiesiai į skylę.

Tai Nemunas bene vienintele upe matyt kuri verta demesio del savo jungties su Klaipeda. Bet velgi, daug kas priklauso ir nuo bendros uosto krovos, reikia turet ka plukdyt vienu zodziu.

Cia greiciausiai dabartinis ekologinis ES tonas isjudino tokius projektus. Visiems cia butu poxui, kol ES duoda bapkes tol dar bezda kazkas.

Rekomenduoju nuvažiuoti kada į uostą ir pažiūrėti, ką ten krauna į tuos laivus.
Anglis , trašas, kitokias sunkias prekes.
Vokietijoje laivyba svarbi buvo anlies ir rudos transportavimui. Tačiau vežioti duoną ir batoną laivu iš Kauno į Klaipėdą nėra jokios logikos. O anglies kasyklų prie Kauno ar Vilniaus aš neprisimenu.

Tačiau vežioti, tiksliau, plukdyti, grūdus labai netgi verta.

Dėl grūdų tai sutinku, bet Pasvalyje nėra Nemuno, ir Panevėžyje tik Nevėžis. Neapsimoka vežti į Kauną, jau geriau tada tiesiai į Klaipėdą. Nebebent būtų tarptauninis projektas su Baltarusija. Jiems aktualiau.

https://www.vz.lt/finansai-apskaita/2021/11/29/infliacija-lietuvoje-lapkriti-pakilo-iki-93


Infliacija Lietuvoje lapkritį pakilo iki 9,3%

Kaip jaučiatės mieli investuotojai? Kaip gyvena jūsų nerizikingos 3% investicijos? Kaip laikosi jūsų portfelio dalis su nebloga 6-8% grąža? O kaip su rizikingomis 15-20% spekuliacijomis?

Kaip dabar su klasikinėmis RR proporcijomis?