IGNITIS GRUPE AB GDR
IGNQ.L (EUR)
Vertybinių popierių kainos pateikiamos su 15 minučių uždelsimu.

Paskutinio sandorio kaina
21.20
% pokytis
+2.415%

Jei lygintume su kitomis panašaus profilio įmonėmis, mokamų dividendų dydžiu, perspektyvomis ir pan, greičiausiai sakyčiau kaina turėtų būti 26-28eur/ akciją ribose.

paskutiniu sandoriu aš GDR'ų jau ir po 21,3 pirkau - truputį sukeičiau su kitomis akcijomis

Ar teisingai suprantu, kad nuo GDR dividendų nuskaičiuojama papildomai 2 ct? Darant prielaida, kad Ignitis mokės stabiliai nuolat dividendus 2 kart metuose, per 10m gaunasi 20 išmokų. 20x2ct = 40 ct. Tad mano nuomone GDR visada turėtų būti pigesni 30-40ct, beje toks skirtumas ir konvertavimą nelabai patrauklų darytų. Šiaip tokie pamąstymai iš lempos.

Liko 3000-4000 vnt iki 22,00. Pasistenkime
Visiems neliks

Londone:
Bid / Offer
21.30 / 21.70

Tai gal neveltui ignitis dividendus siandi iskarto atgal suinvestavau po 21 eur.

Zinok as tai buvau itikejas 70,cia labai mazai 26-28

Na dėl fair value IGN visada galite referuotį į ~120 EUR (info žemiau)

https://simplywall.st/stocks/lt/utilities/nsel-ign1l/ab-ignitis-grupe-shares

Kur sūnus paklydėlis Eimis?

Pareik iš estų pas mus namo, nes apgaus jie tave.

Tikiuosi neatpirkai to jų estiško Igničio.

Bet ir ten ne visai tiksli info Pvz rizikos "Unstable dividend track record" kaip tik neatitinka tikrovės žiūrint į priekį. IGN kaip tik stabilius divus mokanti įmonė, kurią rinkčiausi pasitraukdamas į penciją nuo investavimo apskritai. Nebent gal jiems reikia kažkokio tais periodo divų mokėjimo . Pvz kokių 5m laikotarpio. IGN kol kas divų mokėjimo istorija tik 1 metai

Jau grizes nepilna apimtimi...bet GDr tarp 19,90 ir 20.00 pries IGN seminara buvo uzpirkti...Kagadngi Enefin nedaug pakrapijo tai jau ir nebeturiu😉

Neskaičiau visos diskusijos, galbūt jau į šį klausimą atsakyta, bet GDR divai pas IBKR įkris spalio 27 d.

Ar įmanoma pas IBKR konvertuoti IGN1 GDR į PVA nesikreipiant į support'ą? Galbūt kažkur TWS yra paslėpta ši funkcija?

kas čia minusus la dėlioja už normalius klausimus?

ats:

jie net neturi apskritai kainoraštyje Igničio GDR keitimo.
Daro pagal užsakymą.

Bent jau taip buvo maždaug prieš 3 mėn.

Kiek užtrunka konvertavimo procedūra pas IBKR?

Ar kainodarą gavote tą pačią? Man pasiūlė $500.00 fiksą + €0.05 už GDR vienetą.

Panašiai. Apie 10 d. kažkur trunka.

https://www.offshorewind.biz/2021/10/21/siemens-gamesa-turbines-selected-for-moray-west-offshore-wind-farm/
https://www.moraywest.com/about-us/project

Škotijoje Ignitis projektas, naujausiomis žiniomis, juda net geriau, nei planuota. Planas buvo jog gamybos pradžia bus 2025. Naujausiomis žiniomis pirmoji energija turėtų būti pagaminta jau 2024 metais, be to jau pasirinktas ir turbinų tiekėjas - Siemens (Gamesa), instaliuota galia 850MW.

Priminsiu, jog Ignitis dalis šiame projekte sudaro tik 5 % (850MW*5proc= 42,5MW), bet jis labai reikalingas know-how įgijimui bei pasiruošimui jau greičiausiai 2023 metais skelbtinam 700MW Lietuvos I jūrinio parko projektui (aukcionas), kuriam Ignitis labai atsakingai ruošiasi bei planuojama dalyvaus su tuo pačiu vystytoju, kaip ir Škotijoje (Ocean Winds) - tik jau bus didžiuoju akcininku (planuojama gamybos pradžia 2028 metai). Taip pat planuojamas ir dar vienas Lietuvos II jūrinio parko projektas, taip pat 700 MW galios (tikimybė, jog Ignitis jame dalyvautų su Lenkijos PKN Orlen).
Aš tikiu, jog bent vieną iš šių projektų Igničiui pavyks paimti. Tai būtų tikrai didžiulis kąsnis vėjo energetikoje. Enefit'ui su Ignitis šioje vietoje finansinėmis/vystymo ir know-how bei dalyvavimo tokiuose projektuose galimybėmis net nėra kaip lygintis.

Taip pat neatmesčiau ir galimo Ignitis dalyvavimo jūrinio vėjo parkų projektuose ir kitose šalyse - pvz Latvijoje, kurioje ne taip seniai nusipirktas 160MW žemyninio vėjo projektas (gamybos pradžia 25-27 metai)

Daliux, naujienos kaip smulkiajam akcininkui puikios.
Tik šiek tiek neramina ta "žalioji" tryzna. o neramina, nes neaisku kaip bus utilizuojamos "žalios" energetikos atliekos:
- įv. baterijos (utilizavimo metodai, poveikis gamtai, kaina? ) ;
- saulės elektrinių moduliai / plokštės (utilizavimo metodai, poveikis gamtai, kaina? ) ;
- vėjo turbinų mentės (utilizavimo metodai, poveikis gamtai, kaina? ) ;

neramina ta "žalioji" tryzna, nes
a) tai smegenų plovimas - "green washing" ;
b) lieka ateities kartoms krūvos plastiko atliekų;
c) šiuo metu neįvardijamos būsimos utilizavimo sąmatos, kurios tikrai bus NEMAŽOS ir atsilieps įmonių pelnams.

Kadangi tu pas mus energetikos guru ir "ant trumpo" su ignacijum, gal galėtai prie progos pakelti tuos klausimus ? (kad ir per VAS ar kitu būdu)...

Na saulės baterijų ir vėjo turbinų perdirbimas yra 20 metų perspektyvos problema. Kad reikėtų sukti galvą dėl utilizavimo, pirmiausia reikia turėti ką utilizuot O didelės ir toliau taršos leidimų kainos, bankų atsisakymas finansuoti naujus iškastinio kuro projektus ir jau dabar numatomi ribojimai dėl emisijų yra šios dienos problema. Bet didžiausia LT problema ta, kad didesnę dalį elektros turime importuoti. Kadangi atominės klausimas uždarytas, tai saulė, vėjas ir kaupikliai yra vienintelis būdas tai spręsti. Dar Astravas yra opcija, bet klausimas, ar kuri valdžia ryšis tam. Taip kad perspektyvos atsinaujinantiems yra puikios, svarbu, kad tinklo upgrade'ai spėtų pagal tuos projektus.

Georgijau, neįsižeiskit, bet kažkas jums "prabrainwashino" tikrai gerai - nežinau, kokių jūs straipsnių ir kokiuose tinklalapiuose prisiskaitėte. Bet jog galvoje susikūrėte neegzistuojančią (ar mažų mažiausiai - menkavertę) problemą tai tikrai. Nors aišku - deja dalis žiniasklaidos niekaip kitaip nesugeba pasiekti didesnės auditorijos, nesukurdamos clickbaitinių antraščių ir "šokiruojančių" žinių. Taip pas žmones tada ir susidaro galvose mitai, plačiai sklandantys...

Dėl baterijų (li-ion)- didžiausia problema yra ne nebuvimas kur jų dėti - o tiesiog jų atliekų nebuvimas (ar per mažas kiekis). Ev automobiliai yra dar labai naujas reikalas, iš esmės įsivažiuojantis tik dabar. Taip - aš pats asmeniškai elektromobilį vairuoju jau tikrai seniai, spėjau nuvažiuoti virš 200kkm ir nematau jokio vargo tame - tik pliusus. Apie baterijos keitimą dar nėra net kalbos. Be to - net nudėvėtos ir Ev nebetinkamos baterijos toliau turi prekybinę vertę bei toliau tarnauja kaip energijos kaupimo įrenginiai. Ir tik po dar kokio dešimtmečio atsidurs rinkoje skirtoje perdirbimui. Net tada jos turės vertę - nes jose sukaupta daug retųjų metalų bei kitų medžiagų. Bet pirma reikia jog baterijų atsirastų pakankamas kiekis! Tada bus sukurti ir perdirbimo centrai. Dabar statyti juos tik tam jog jie stovėtų tušti nebūtų jokios logikos. Bet bandymai jau atliekami, technologijos tobulinamos :

https://www.businessinsider.com/why-its-so-hard-to-recycle-electric-car-batteries-2021-9

Dėl vėjo jėgainių menčių - vėl iš nieko sukurta problema. Vien Lietuvoje susidaro per metus apie 6 MLN tonų atliekų.
Tuo tarpu randu jog visoje ES iki 2023 metų turėtų būti išmontuota apie 0,05mln tonų menčių. VISOJE ES. Jaučiate kokio tai menkumo problema ? Vėjo jėgainių mentės kiek ten sudarys, šimtąsias procento dalis visų atliekų? Iš esmės visos kitos dalys vėjo jėgainės yra panaudojama/perdirbama antrą kartą. Ramia širdimi, žinant kiek išmetimo emisijų per savo gyvavimą jos sutaupė, galima tas mentis imti ir giliai užkasus palaidoti. Nors ir tai galvojama ir ieškoma, kaip jas panaudoti antrą kart - pvz deginant atliekų jėgainėse, smulkinant į granules ir naudojant keliuose ir etc.

Be to nepamirškit, jog jūsų vadinamas greenwashing jau pradeda veikti rinkos sąlygomis - vėjo bei saulės jėgainės tampa pigiausiu generacijos šaltiniu. Tas pats Ignitis pvz Latvijoje statys 160MW vėjo jėgaines be jokių subsidijų. Parodykit, kokia nauja dujų ar kito iškastinio kuro elektrinė buvo pastatyta mūsų kraštuose paskutinį kartą - nerasite, nes jos rinkos sąlygomis nebėra pajėgios veikti.

Tai va, tikiuosi kažkiek apšviečiau tuo klausimu.

p.s. minusas ties jūsų postu ne mano. Dažniausiai pamatęs su mano nuomone ar žiniomis besikertančius postus stengiuosi pateikti argumentus, o ne minusus dėlioti