Būsto rinką kaitina paklausos nepasivejanti pasiūla

https://blog.swedbank.lt/pranesimai-spaudai-namai/busto-rinka-kaitina-paklausos-nepasivejanti-pasiula?fbclid=IwAR2Plm19izDTQLnjcW2d96L5EKabgTsyFvgjYjMVDqUEpdWyd-Nslb1HgHA

Šiame trumpame filmuke - visas Lietuvos NT marazmas.

Naujienos iš LB:"Lietuvos bankas, įvertinęs situaciją būsto rinkoje ir sparčiai augančią skolinimo būstui įsigyti apimtį, siūlo griežtinti pradinio įnašo reikalavimą ne pirmoms būsto paskoloms, o kredito davėjams taikyti papildomą 2 proc. kapitalo rezervą būsto paskolų portfeliui. Planuojama, kad nauji reikalavimai galėtų įsigalioti atitinkamai 2022 m. sausio 1 d. ir liepos 1 d.".
Šaltinis: https://www.lb.lt/lt/naujienos/lietuvos-bankas-imasi-priemoniu-nt-rinkos-kaitimui-uzkardyti?

gal kiek aktualesnis punktas del banku kapitalo rezervo padidinimo. bankai patys jau antri metai kaip praso is perkanciu antra NT ~ 30-40 pradinio. taip pat kiek zinau bankai praso didesnio pradinio senai statybai ir ne Vilniaus NT

kokiam ne likvidui gal ir prašo nes užėjus krizei tokio lengvai nenusimesi. O likvidžiam NT ir su 15% žmonės antrą NT perka.

Antram NT, jei pirmas dar neišmokėtas, bankai prašo bent 20% nuosavų lėšų.

20% antram bustui - cia Vilniuje. kiek zinau, kaune ir klaipedoje jau praso ir po 30%, o jei koks kalabybyshki, tai ten bankai antram bustui be 40 proc. net nekalba.

tai kalabibui uz kokia grycia ir pirmam bustui be 40 gali neduoti visgi rizika didesne. Kolega Vilniuj pirko nama tai gavo 15% nors turėjo jau paskolą butui. Tik namas jau gavosi kaip bendras šeimos turtas o butas buvo asmeninis.

Dabr raso vidutine paskola bustui 80 gabalu. Imoka vidutine 250 euru. Bet bankininkai lryto interviu sako bus imoka 500, nes palukanos kils. Siandien gerai sokineja. Atejo laikas nuimt grietinele, jei jau bankinykai sako kad imokos tik dvigubes, tai kodel negaletu x5 beti?

https://www.cnbc.com/2021/09/28/us-bonds-10-year-treasury-yield-spikes-amid-inflation-fears.html

Kad imokos padidetu 2x visai realu, issimokes. Kai imokos padides 3-4 x, tai vadinsis aviu kirpimu.

Jei ne daugiau, o tada tai tikras kapitalizmas, plius kai palukanos uzauga biznis raukias, darbu nelieka, ner is ko menesiniu imoku daryti, is abieju pusiu vargsa paskolini straponina. Ir viskas svaru. Na ant galo dar atima NT, parduoda skubiai nukritusioj rinkoj, paskolinis ir be buto ir su skola lieka. O ja geriau sumoket, nes reputacija kitaip susigadinsi. Ech zmones sutinku tai jie galvoja kad bankai ir valstybe del ju stengiasi...

Gerbiamieji.
Nei bankam, nei valstybei nenaudinga nieko bankrotinti.
Išlyskite viena diena iš bunkerių.

Palūkanų dydžius, skatinimo paketus ir visą kitą politiką modeliuoja tūkstančiai ekonomistų,
kurių pagrindinis darbas yra tai daryti.
Ir kokio dydžio turi būti smerkiančio fed ar ecb politiką ego, jei manote, kad jūs, paskaitę forumą valandą per dieną
geriau įvertinate situaciją nei tūkstančiai tam dirbančių žmonių???
Nebus apokalipsės! Niekam tai ne audinga.
Kaip ir niekam nenaudinga žmonių nusiurdinimas ar kitokios sumaišties kėlimas.
Garantuoju, gerbiamieji, visi scenarijai jau įvertinti ir modeliuojami,
Ir mes galime tik paspėlioti kaip viskas dėliosis kad maksimaliai išnaudoti situaciją.
O apokalipsę paišė dar tais laikais, kai jt.lt ar spekuliantai.lt pagrindinis forumas buvo,
Tačiau apokalipsė kaip neateina taip neateina, ir manau neateis dar 20 metų.
Kažkas visus 20 metų uždirba pelnus, kažkas 20 metų sėdi apkasuose.
Jūs rinkitės.

Ka tu gali garantuot, rinka tai zveris, dave 40 metu i palukanu mazinima, dabar katilas jau garo gali ir neatlaikyt. I kita puse nieko neklauses nuleks, dar ziurek lietuviai ir protingi pasirodys kad indeliu turi

o prieš 10 metu visi kaip ciucikai cypė nesiskaito? dabar vėl visi be baimės apie neribotus pelnus svaigsta manau laikas apkasų ieškoti. Negaliu sakyti kad blogas dešimtmetis buvo bet godumas žudo.

Nėra taip viskas baisu.

Jei vidutinė įmoka 250 eur, tai grubiai 125 eur dengiasi kreditas ir 125 eur palūkanos. Jei palūkanos padidės 2x, tai bus 125+125x2=375 men įmoka. 500 eur įmoka bus jei palūkanos padidėtų 3x, 125+125x3=500. Palūkanos didėja 3x, o įmoka padidėja tik du kartus.
Dabar ką reiškia 3x palūkanos, tai vietoj vidutinių 2-2.3% taps 6-7%. Sakykim banko marža 2%, tai euriborui lieka 4-5%. Tokio dydžio euriborai per didžiausias krizes išbūdavo vos kelis mėnesius, o po to vėl krisdavo. Taigi blogiausias scenarijus kas gali nutikti: euriboras pakyla nuo beveik 0 iki 5%, palūkanos bankui tampa apie 7%, įmoka padvigubėja nuo 250 iki 500 eur, ir tai tesiasi tik kelis mėnesius.

Jei nagrinėjat kraštutinius atvejus dėl palūkanų. Tai klausimas turėtų būti ne kokios bus jūsų $ palūkanų įmokos bankui. Bet kaip tokio lygio palūkanos paveiks žmonių pasirinkimus investuoti ir laikyti NT. Iš to išeinant, kaip tai paveiks jūsų ir apskritai NT/kito turto kainas. Šitas galioja bet kokiam turtui, NT nėra išskirtinis.

Palūkanų kėlimas būtų infliacijos pasėkmė. Kainų kilimo pasėkmė.
Palūkanas keltų tam kad pristabdyti kainų kilimą.
Reikėtų klausimą kelti kitaip: kiek palūkanų kilimas pristabdytų kainų kilimą.
Jei modeliuojant apokalipsinius scenarijus, tai turkija net su 18% palūkanomis nepristabdo 19% infliacijos.

Šiuo metu pirkti NT tai tik savo reikmėm.

Imti paskala ir būstą nuomoti prie tokiu aukštų NT kainų ir esant žemai nuomos kainai nuostolinga.
NT kainos 2022m. turėtų kristi apie 5%

Seni būstai su neekonomišku šildymu koreguosis daugiau nei 10%.

laba diena. nematau šansų krist NT kainoms, NT kainos užprogramuotos didėt fiat atžvilgiu ir taškas. 5%, tai čia būtų ne kritimas, o nusiderėjimas nuo kainos. viso gero.

Kolega gomora, didėjančios statybinių medžiagų kainos, augantys energijos ir kuro kaštai, įvesti nauji infrastruktūriniai mokesčiai statyboms, aukštesni būsto energetiniai reikalavimai, statybininkų trūkumas ir griežta darbo jėgos migracijos politika, kylanti bendra infliacija ir ultraliberali CB nulinių palūkanų politika kalba tik apie vieną - kilsime. Arba aplamai naujų projektų į nuostolį nestatys, o dėl naujo būsto trūkumo ir vėl kilsime. Dar atkreipiu dėmesį, kad skirtingai nuo paskutinės krizės bankų paskolos sudaro tik apie pusę investuojamų į NT pinigų. Lygiagrečiai žmonių santaupos bankuose auga rekordiniais tempais. Kol kas nematau nė menkiausių prielaidų nekilti