OK, kolegos, pavargau rašyti. Natūraliai. Smagu čia su jumis diskutuoti. Dabar aš tik skaitysiu. Iki.

The Pope - kolektyvas cia tavo ziniom suabejojo. Uz ka tau alga moka?

AIPT, ne pinigų, o kredito. Ty privati skola. O privati skola nelygu valstybės skolai. (minėta skirtis tarp "šeimos biudžeto" ir valstybės finansų).

Sauliau, už biški kitokią nuomonę algą gaunu. Gerai kad kolektyvas abejoja, abejonės veda į paieškas ir atradimus.

Nu ta proga reik ir man vieną kitą atradimą padaryt šaldytuve.

Beje, bankui vykdant kredito operaciją nėra jokio 'daugiklio', ten yra 'daliklis'. Dėl to jokie indėliai nėra permetinėjami iš indėlininkų į skolininkų saskaitas paskolos operacijos metu. Kaip apibrėžia frakcinė rezervų sistemos teorija. Grynai vadovėlinė beje. Nu bet apie tai gal kitą kartą.

Prisiminiau 2007 m - visi švaistėsi milijonais, ten- šen, milijonas į tą ar tą pusę DZIN, tik realiai niekas tų milijonų neturėjo, pasiskolinti visi galvojo. Taip ir buvo iki BUM.

As tai nesupratau apie ka cia gincas buvo. Tipo USA nefinansuoja savo biudzeto skyles printindama pinigus ? Tai kad finansuoja, vadinamas QE butent tai ir yra.

Goverment bondus perka FED'as, kuris formaliai tipo privatus bankas, jei gerai pamenu.

https://www.pgpf.org/blog/2021/04/the-federal-reserve-holds-more-treasury-notes-and-bonds-than-ever-before

Tu daugiau tu pinigu is niekur nepaimsi, kaip kad is gyventoju arba uzsienio saliu. O kada situacija arteja prie defliacines, kas grese prie koronos, tai skolint niekas nenori.

Uzkist amerikonu juodaja skyle kas tau imsis, jiems ir taip priskolinta is Azijos bele kiek.

Ir tada stebi situacija ar printinamas pinigu srautas kompensuoja pinigu trukuma, ar jis ne per didelis t.y. reikia stebet infliacijos rodiklius, kad neisuktai hyperio.

Vat ir viskas, paprastai ir aiskiai. O cia gincinasi kaip mulkiai jau kelintas puslapis.

Tai čia klausimas ar terminas "biudžeto skylė" yra tinkamas turint omenyje dvigubą fed mandatą. Infliacija ir bedarbystė.

Nes praeitą kartą, kai jie subalansavo, tiksliau biudžetą suformavo perteklinį, o tai buvo Klintono administracijos metu, panardino šalį į recesiją ir susprogdino dot-comą. Tai aš nežinau, kaip fiatinėje sistemoje "neskylėtas biudžetas" yra suderinamas su šalies ekonominės politikos tikslais turėt pilną užimtumą.

Japonija kitas neblogas egzempliorius anglosaksiškos sistemos. Tipo su "skylėtu biudžetu", "kosmine skola", amžina kova su defliacija ir pilnu užimtumu.

Taip kad. Tokios tokelės.

Japonai turi milziniskus rezervus, kuriais gali tas skolas sudengt, jei labai reiktu. Bet koks tolkas ta daryt, jeigu uzvarai nauju jenu ir sistema veikia.

Tai tik dar karta patvirtina jog pinigai atlieka tepalo funkcijas ir nieko daugiau. Gali but to tepalo kiek nori, bet jeigu jis nepatenka ant variklio, tolko nulis. QE butent ta ir daro, uzmeta tepala ant variklio. O kist pinigus - shuduvos prikurta kiek tik nori. Siais laikais isleist pinigus kaip du pirstus apmyzt.

Bliamba, kaip pasaulis sukosi iki 2008 metų, kai QE nebuvo?

Palukanu normos buvo t.y. naturali skolos reguliacija. QE yra uzbegimas uz akiu, ir pinigu papurskimas prievarta i sistema, nes kaip rodo praktika, naturali reguliacija veikia chujovai, ypac kai skolos per defliatoriu pradeda posket.

Buvo baimiu kad sistema gali nesusitvarkyt su infliacija, del tu priezasciu ivyko anas zaliavu burbulas, ~2011 metais, ar kada ten.

Bet susitvarke.

O i dabartini QE kas atreagavo labiausiai tai auksas, kas dar ten kilo. Sidabras nekilo nes Grand nusipirkes, gal ir tas butu nauja topa ispaises.

Šiaip jau QE idėjiškai gimė Japonijoje po 90ųjų kolapso. Tik nebuvo atliktas švariai. Bernanke šiek tiek patobulino idėją.

Taip kad monetarinės politikos idėjiniame lauke, čia nebuvo kažkas super novatoriško.

Tas tiesa, japonai sita vieta senai uzleadino.

Demografinio kolapso ausys kyso. USA iki dabar dar sugeba issprest, kol kas. Bet pasivys juos irgi

7 tonų akmeninė moneta buvo gera idėja. Gauni popiergalį, kad ta moneta priklauso tau ir keitiesi popiergaliais. Visi žino, kad tas 7 tonų akmuo yra tavo ir tokių lengvai nepridauginsi. BTC atveju įrašuose visi žino, kad tas BTC priklauso tam ar anam adresui, žino kada ir kur keliauja. BTC modernių laikų išradimas. Ir daug lengvesnis nei 7 tonos.

Visa esmė 7 tonų akmenų, aukso luitų ir BTC yra panaši. Kad būtų sunku padauginti, prispausdinti ir t.t.

Čia apie mechanikas galima rašinėt ir grybaut į valias. Yra teorinis lygmuo ir realybė. O realybėje matom kainų augimą ir valiutų perkamosios galios mažėjimą. Ir eiliniai žmonės nesigilina kaip ten kas vyksta, kas ten ką spausdina, perka, skolina ar kitaip machinuoja. O machinuoja taip, kad kiek ekonomistų ir galiausiai niekas nieko padoriai nesupranta ir kol bando suprasti už alų LT pajūryje nušiurusioje palapinėje, iš plastiko, su savitarna reikia mokėt 4,5€. Ir tada pasidaro visiškai px, visos mechanikos, chujanikos, bondai, chujondai, CPI, bybai. Nes ateina realybės pojūtis, kad moki 3x brangiau.

Bus infliacija, tada defliacija, paskui vėl infliacija ir vėl defliacija. Tik nepamiršt reikia pasižiūrėt bent jau 100 metų trendą ir paaiškės, kad visgi žiauri infliacija yra non stop. O short term tai tik būrimas iš tirščių.

Antraščių topai yra old news. Sėsk du.

... šiandien labai panašu, kad turime stagfliacija, o ne infliacija . Stagfliacija – situacija, kai tuo pačiu metu yra aukšta infliacija bei aukštas nedarbo lygis.
Trūksta tik ekonomikos nuosmūkio, kad pasakytumėme, kad TAIP - 100 proc stagfliacija. Palaukime rudens - kai bus biudžeto perspektyvos 2022 m. Ir jei tai su konsolidacijos horizontu, turėsime visas prielaidas stagfliacijai.

Kas per terminas? Kazkoks ekonominis feik'as.

Ne feikas. Tiesiog būsena kai neina kitaip apibūdint nei dviejų terminų mišiniu.
Ir taip, visai panašu, kad galim būt panašioj būsenoj. Ypač jei žaliavos ir toliau raus tokiais tempais ir į viršų.

... manau ne akademiniai visuomenės daliai yra daug ekonominių terminų, kurių jie nežino. Ekonomistams šis terminas nėra nei naujas, nei svetimas. Taip pilna apimtimi stagfliacija ekonomikoje retas reiškinys. O žurnalistai dažnu atveju rašantys apie ekonomikoje esančius įvykius ir reiškinius, dažnai net nelabai supranta ką rašo. Todėl natūralu, kad dalis visuomenės, kuriai aktuali ekonomika, nesusipažįsta su ta terminologija.

Stagfliacija pilnai gali būti, bedarbystė didėja, prekių ir žaliavų trūkumas darosi, o kaina ir infliacija didėja nes trūkumas. Nemanau, kad viskas remiasi į monetarinę politiką. Visi dirba mažiau ir kelia kainas, kad dengti einamas išlaidas.

Nera jokio prekiu ir zaliavu trukumo. Tai tik trumpalaikis efektas su pasipinigavimo galimybemis. Stebekit grafikus. Ypac medienos. Dumblas irgi pasieke savo virsunes. Laukite rugpjucio. Idejinis tikslas -40/..