| Autorius | Žinutė |
|
|
2021-07-16 22:26 #681120 |
![]() Tai kas superka vyriausybių leidžiamas obligacijas? |
|
|
|
2021-07-16 22:32 #681123 |
|
Marius_ [2021-07-16 20:26]: Tai kas superka vyriausybių leidžiamas obligacijas? visiems aišku, kad de facto centriniai bankai finansuoja valdžios išlaidas (pirkdami obligacijas), bet čia vis dar vyksta diskusiją visą dieną apie nesuprasi ką |
|
|
|
2021-07-16 22:34 #681125
1
|
|
ThePope [2021-07-16 21:52]: Ok. Pirmas klausimas. Iš kur pas investuotojus, tiksliau fondus, "lyčni" pinigai, kai ekonomika uždaryta, augimas neigiamas, o poreikis finansuoti biudžeto pajamų ir išlaidų skirtumą (deficitą) multi trilijoninis. Antra. Iš kur pinigai finansuoti deficitą, jeigu dešimtečiais valstybės skola auga greičiau nei ekonomika. debt/gdp, paprastai tariant "už ką nuperkama/refinansuojama auganti skola vis žemesniu pajamingumu / aukšesnėmis kainomis". Metai iš metų. Dėl neigiamų pajamingumų. Aš nesakau kad į nuostolį, sakau, kad risk/reward sąntykis prie tokio pajamingumo yra asimetriškas ilgalaikiam investuotojui. Neracionalu. Ty paprastai tariant uždirbama begant prieš traukinį. Pvz. aš turiu paloginęs bondų, per fjučerius, bet spekuliatyviais sumetimais, taip sakant tikiuosi rasti mažiau gudrų ant kurio pasifiksuosiu kainos skirtumą. Tai ne investavimas. Trečia. Pastebėjimas. Reikia nepainioti asmeninių finansų (namų ūkių) ir valdiškų finansų. Tai du skirtingi dalykai. Mano galva čia esminė nesusiklabėjimo šaknis, galvojimas kad valstybės finansai tai daug maž tas pats kaip šeimos biudžetas. Taip nėra. Šeimos išlaidos yra apribotos pajamomis ir kreditingumu (tiek kiek galima pasiskolinti). Tuo tarpu suverenios vasltybės leidžiančios savo valiutą išlaidos yra apribotos tik parlamento nesutarimu, šiuo atveju kongreso. (perdėm optimistiškas sutarimas ir pasiturškimas gali baigtis infliacija) Ty niekas negali uždraust suvereniai federalinei valdžiai sukurti X dolerių ir juos išleisti savo programine nuožiūra. Iš oro. Prisiminiau tikrai komišką situaciją, jūs turėtumėt prisiminti, kai SP reitingų agentūra po krizes n-tais metais sumažino JAV skolinimosi reitingą. Paskui persigalvojo, supratusi kokią nesamonę padarė. Na tai tik atskleidžia, kaip giliai yra isišaknijusi šita "šeimos biudžeto" suverenios valstybės finansuose dogmatika. Tai beje yra ir edžas šioks toks rinkose. Nemokamai. Taip sakant. Valstybės skola finansuojama iš privačių lėšų. Šioje vietoje ir baigiasi "asmeninių finansų (namų ūkių) ir valdiškų finansų" painiojimas. Čia panašu, kad tu susipainiojai. Fondai ir investiciniai bankai lėšų turi iš savo klientų, t.y. namų ūkių. Jie gauna pajamas ir jas investuoja. Elementaru, Vatsonai. Be to, kapitalo rinkos kilo nuo 2009 metų. Užsidirbta pinigų daug. Jei investuotojai neturėtų "lyčnų" pinigų, tai valstybės obligacijų nepirktų, valstybės skola neaugtų, bet valstybė taptų nemokia. Blogai pasibaigs. Bet JAV yra yra moki valstybė. Jos mokumo reitingas CDS yra ketvirtas. http://www.worldgovernmentbonds.com/sovereign-cds/ Investuotojas perka VVP, už jas gauna palūkanas, laikotarpio pabaigoje obligacijos išperkamos. Investuotojas turi jau daugiau pinigų ir vėl perka VVP. Ir taip iš metų į metus. O čia dar FED su QE atėjo į pagalbą investuotojui su QE - užkelia obligacijų kainas ir investuotojas jau gali parduoti nelaukdamas maturity. Dėl trečio. Šitas jau ne į temą. FED, ECB ar kito centrinio banko "atspausdinti" pinigai monetarinėje politikoje neina biudžetui finansuoti. Civilizuotose valstybėse tai draudžiama. Todėl, nors CB ir turi parlamentų mandatą, jie nedalyvauja fiskalinėje politikoje. Va čia nesusiklabėjimas. FED pinigai yra MONETARINĖ POLITIKA, Iždo pinigai - FISKALINĖ POLITIKA. Tai tarpusavyje nesikertančios politikos ir tie pinigai yra skirtingi pinigai. Man toks jausmas susidarė, kad tu manai, jog FED tą biudžeto deficitą ir finansuoja, "spausdindamas" pinigus. Taip? Bet jei taip būtų, valstybės niekada neturėtų skolos. Visi biudžetų deficitai būtų padengti ir nereikėtų leisti obligacijų. Taip valstybės darydavo anksčiau. Dėl to sužlugdavo net didžiausios imperijos. Tai reiškia, kad dabar suvereniai valstybei jos pačios įstatymai trukdo spausdintais pinigais finansuoti biudžetą. Nes tada blogiau nei Zimbabvė. |
|
|
|
2021-07-16 22:36 #681126 |
|
Marius_ [2021-07-16 22:26]: ![]() Tai kas superka vyriausybių leidžiamas obligacijas? Apšviesime dar vieną tamsuolį. |
|
|
|
2021-07-16 22:37 #681127 |
|
Phantoom [2021-07-16 22:32]: visiems aišku, kad de facto centriniai bankai finansuoja valdžios išlaidas (pirkdami obligacijas), bet čia vis dar vyksta diskusiją visą dieną apie nesuprasi ką Savo melais neklaidinkite žmonių. Taip nėra ir negali būti. Bet kadangi aš demokratiškas, jei rasite įrodymų, pateikite. |
|
|
|
2021-07-16 22:40 #681130 |
|
AIPT [2021-07-16 20:37]: Savo melais neklaidinkite žmonių. Taip nėra ir negali būti. Bet kadangi aš demokratiškas, jei rasite įrodymų, pateikite. nuimk centrinius bankus ir jų pirkimus ir pamatysi kokiais kiekiais "investuotojai" (kurie žino, kad iš jų CB vėliau nupirks už brangiau) ir kokios palūkanos būtų rinkoje. Mažai nepasirodys. |
|
|
|
2021-07-16 22:42 #681132 |
|
Phantoom [2021-07-16 22:40]: AIPT [2021-07-16 20:37]: Savo melais neklaidinkite žmonių. Taip nėra ir negali būti. Bet kadangi aš demokratiškas, jei rasite įrodymų, pateikite. nuimk centrinius bankus ir jų pirkimus ir pamatysi kokiais kiekiais "investuotojai" (kurie žino, kad iš jų CB vėliau nupirks už brangiau) ir kokios palūkanos būtų rinkoje. Mažai nepasirodys. Tai ir sakau, kad privatūs investuotojai iš to uždirba milijardus. Bet tai pinigai nusėda privačiose kišenėse, o ne biudžetas finansuojamas. |
|
| 2021-07-16 22:43 #681133 | |
|
Tai dėl to aš ir manau, kad FED būtų praktiška integruoti į Vyriausybę. Nes, valstybės skola, jau senai nebera skola. Tai išleisti ir mokesčiais nesurinkti pinigai. Taigi pats valstybės skolos terminas neatitinka realybės.
Nes jeigu šias dvi valstybės kišenes (balansus) sujungsi pasirodys, kad tos skolos kaip ir nebėra, išskyrus tą dalį, kurią laiko užjūriai. Japonija, Kinija ir t.t. Mokumas apibrėžiamas tuo, kad visa valstybės skola yra denominuota jos leidžiama valiuta ir ji bet kada gali įvykdyti įsipareigojimą pristatyt savo valiutą (išpirkti obligacijas). Iš to yra pavadinimas risk-free asset. Defaulto tikimybė arti nulio. Nu, o kadangi 'techninio defaulto' sąlygoto politinio cirko tikimybė JAV egzistuoja, tai ir jos pajamingumo kreivėje yra ir šiokia tokia rizikos premija sukainota. |
|
|
|
2021-07-16 22:46 #681135 |
|
AIPT [2021-07-16 20:42]: Tai ir sakau, kad privatūs investuotojai iš to uždirba milijardus. Bet tai pinigai nusėda privačiose kišenėse, o ne biudžetas finansuojamas. nesinori keiktis tik tai... o tai kai perki obligacijas išleistas tai kam eina pinigai? ne emitentui kartais? jomajo nejaugi taip sunku visą grandinę sudėlioti |
|
|
|
2021-07-16 22:47 #681138 |
|
Jeigu sujungsi, tai eurais ir doleriais galėsi tik šikną šluostytis, nes net alaus lašo už juos nenusipirksi. O kol kas gali pirkti ką nori. NES NESUJUNGTI.
Bet jei čia kokia čia nauja teorija, tai skubėk rašyti mokslinį darbą, Nobelis šviečiasi. Arba vasaros 5. Žodžiu, matau, kad čia daug žmonių apsikabinę makaronais. Dievas, mato bandžiau padėti suprasti. Nesiruošių jums įpiršti savo nuomonės, likite prie savo. Bet kaip jums sunku su ja gyventi... |
|
|
|
2021-07-16 22:48 #681139 |
|
Phantoom [2021-07-16 22:46]: nesinori keiktis tik tai... o tai kai perki obligacijas išleistas tai kam eina pinigai? ne emitentui kartais? jomajo nejaugi taip sunku visą grandinę sudėlioti Pirmyn, kolega, dėliokite grandinę. Slabo? |
|
| 2021-07-16 22:49 #681140 | |
|
Nu kaip doleriais ir eurais šluostuosi užpakalius ir tapetuoja sienas aš jau daug metų girdžiu. Pagyvensim pamatysim.
Ta prasme, AIPT, Phantoomas tau aiškiai baksnoja, čia yra matematinis uždavinys su FRED'o duombaze ir exceliu gali bazines sąlygas pamodeliuoti. Pamatysi, kad privačiam sektoriui nepakaktų finansinių srautų finansuot tokias apimtis ypač dešimtečiais, vertinant valdiškos skolos augimo trendus ir tempus lyginant su ekonomikos augimo tempais. |
|
|
|
2021-07-16 22:50 #681142 |
|
AIPT [2021-07-16 20:48]: Pirmyn, kolega, dėliokite grandinę. Slabo? centrinis bankas --> obligacijų pirkėjas pirminėje rinkoje --> valstybė |
|
|
|
2021-07-16 22:52 #681143 |
|
Phantoom [2021-07-16 22:50]: AIPT [2021-07-16 20:48]: Pirmyn, kolega, dėliokite grandinę. Slabo? centrinis bankas --> obligacijų pirkėjas pirminėje rinkoje --> valstybė Tokiu atveju hyperis garantuotas. Kažkaip kitaip dar, ne taip paprastai. |
|
|
|
2021-07-16 22:54 #681144 |
|
Phantoom [2021-07-16 22:50]: centrinis bankas --> obligacijų pirkėjas pirminėje rinkoje --> valstybė Valstybė emitentas-->Pirminė rinka---?Privatus investuotojas-->Pinigai-->Valstybė. Visa tai vadinasi Fiskalinė politika O centrinio banko šioje grandinėje nėra. Nes CB vykdo Monetarinę politiką. Kol nematysite skirtumo tarp politikų, tol jums nėra kas veikti investavime. |
|
|
|
2021-07-16 22:54 #681145 |
|
AIPT
Na tai pasakykite, kodėl taip trūko pinigų 2008 metais, Ir kodėl jų atsirado po jų. Galbūt iki tol centriniai bankai negalėjo vykdytisupirkimo, O tik po 2008 pradėjo supirkinėti? Pasibaigus bankrotams buvo kaltinimai, kad vistik reikėjo gelbėti lehmans brothers ir kitus, Nes tai būt buvę pigiau nei įsukti nuo nulio tokį verslą. Aš kaip suprantu, centrinių bankų veiksmai pasikeitė po 2010, Tik pinigai nėra spausdinami, o ECB ar FED ar kiti cb skolina vyriausybėms, O skolai pinigai yra tiesiog centriniame banke “sukuriami”. |
|
|
|
2021-07-16 22:58 #681146 |
|
ThePope [2021-07-16 22:49]: Ta prasme, AIPT, Phantoomas tau aiškiai baksnoja, čia yra matematinis uždavinys su FRED'o duombaze ir exceliu gali bazines sąlygas pamodeliuoti. Pamatysi, kad privačiam sektoriui nepakaktų finansinių srautų finansuot tokias apimtis ypač dešimtečiais, vertinant valdiškos skolos augimo trendus ir tempus lyginant su ekonomikos augimo tempais. M1. M2, M0 gali augti eksponentiniais tempais net jei FED neišspausdino nė vieno dolerio ir nesupirko nė vienos obligacijos. Mokinkitės finansus, chebryte, aš čia jums už dėstytoją nesiruošiu dirbti. |
|
| 2021-07-16 22:59 #681148 | |
|
Didele dalimi ten yra kreditas. Pats eik mokytis.
Tiesa sakant, didžioji dalis pinigų masės yra bankų kreditas. Bet bankų kreditas yra pažadas pristatyti pinigus ateityje. O pinigai atsiranda tik iš vienos vietos. |
|
|
|
2021-07-16 23:06 #681149 |
|
Marius_ [2021-07-16 22:54]: AIPT Na tai pasakykite, kodėl taip trūko pinigų 2008 metais, Ir kodėl jų atsirado po jų. Galbūt iki tol centriniai bankai negalėjo vykdytisupirkimo, O tik po 2008 pradėjo supirkinėti? Pasibaigus bankrotams buvo kaltinimai, kad vistik reikėjo gelbėti lehmans brothers ir kitus, Nes tai būt buvę pigiau nei įsukti nuo nulio tokį verslą. Aš kaip suprantu, centrinių bankų veiksmai pasikeitė po 2010, Tik pinigai nėra spausdinami, o ECB ar FED ar kiti cb skolina vyriausybėms, O skolai pinigai yra tiesiog centriniame banke “sukuriami”. 2008 m. pinigai dingo nes jų pasiūla sukurima per bankinę sistemą, bankams veikiant. Ty.bankinėje sistemoje egsiztuoja toks daugiklis, kuris atvirkščiai proporcingas cb nustatytai rezervo normai. Kai Subprime obligacijos sprogo, nes jos buvo nulinės, bankai nustojo skolinti ir pritrūko pinigų. Daugiklis juo sumažino kartais ir rinką ištiko nelikvidumas. 2008 tik palūkanas mažino. QE, tiklsiai jau neprisimenu, vėliau pradėjo. ir lig šiol tęsia. Tai jau 10+ metų spausdina pinigus, o infliacijos nėra. Centriniai bankai vyriausybės skolinti negali. Nebent kokioje zimbabvėje. Jei skolintų, mes jau 2009 gyventume blogiau nei Venesueloje. Nepamirškite šito. Nuo hyperinfliacijos mus ir gelbsti, kad CB nefinansuoja valstybės. CB yra atskirtas nuo valstybės, pagal įstatymą. jei ką... Jei CB duotų pinigus valstybei, tai tokio dalyko, kaip biudžeto deficito ir valstybės skolos nebūtų niekada ir niekur! Bet ji yra!!! Ir tai įrodymas, kad cb nefinansuoja valstybės. |
|
|
|
2021-07-16 23:08 #681150 |
|
ThePope [2021-07-16 22:59]: Didele dalimi ten yra kreditas. Pats eik mokytis. Nu, maladiec, supratai. Tai aš taip ir rašiau, kodėl reikia mokytis? |
|




1