Manau, tuomet reikėtų ir prie kredito tikslo pridėti i įkoną, nurodant, kad šią informaciją pateikia pats kredito gavėjas. Ir kad jau tikrai visiems viskas aiškų būtų, prie visų paaiškinimų pridurti, kad "NEO Finance šios informacijos netikrina ir už jos teisingumą neatsako". Šiuo metu tai nėra vienprasmiškai atskleista. Paliekama vietos (mis)interpretacijai.

la,viskas seniai yra.

“NEO Finance”, AB Sales report 2020 Q3
In 2020 Q3 volume of loans issued amounted to EUR 4.72M and, compared to 2019 Q3 fell by 8%.

2020 m. Trečiąjį ketvirtį išduotų paskolų apimtis siekė 4,72 mln. Eurų ir, palyginti su 2019 m. Trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 8 proc.

Tai įeina į vartojimo kredito sąvoką.

Ką konkrečiai turite omeny?

Mano komentaro mintis buvo ta, kad jūsų platformoje nepadaryta viskas, kad investuotojai būtų tinkamai ir pilnai informuoti apie pateikiamos informacijos apie skolininką kokybę. Kaip pavyzdį pateikiau tai, jog (1) nenurodyta, jog "kredito tikslas" ir faktinis pinigų panaudojimo tikslas nėra tikrinamas ar užtikrinamas, (2) ten kur nurodytą, jog informacija pateikia pats skolininkas, papildomai nenurodoma, jog jūs jos netikrinate.

Šioje vieoje visos žinutės kam bus skiriama, koks turimas turtas ir kiti atributai dažnai prasilenkia. Būna pvz būsto remontui nors turto neturi - jei gerai pamenu anksčiau jau buvo keltas šitas klausimas.

Jei PK pinigus mokėtų ne žmogui, o "tariamam galutiniam gavėjui pvz perkant mašiną", viskas būtų gerai. Tačiau įgyvendinti tokį funkcionalumą sunku. Tuo pačiu, turtas yra nevertintas, t.y. draugas Petras gali savo žalią sierą parduoti už 15000€ nors ji verta 500€. Tad PK "tarpininkavimas" nepridėtų saugumo iš paskolos pusės.
Bankai šiuo atveju turi vertinimus ir rizika atgauti skolą mažesnė, kadangi turimas įkeistas turtas.

Labas rytas,

Ar naudojat kokias kitas P2P platformas be PK ar FB. Visiškai nesuinvestuoja net už 10-12% nors portfelis nedidelis. Taikausi i 11-12% "saugesnes" platformas.

Visada galima taip padaryti. Bet reikia atminti, kad Jūs būdami investuotojai konkuruojate rinkoje su kitais kredito teikėjais. Daugumoje atvejų paskolos gavėjas nueis ten kur patogiau, nors galbūt ir brangiau.

Tą patį galima pasakyti ir apie žmones, kurie skolinasi pinigus - jie irgi ieško kas geresnėmis sąlygomis išduoda. Tad tokiu atveju negalima sakyt, kad turint griežtesnę patikrą bus visų mažos palūkanos. Tokios investicijos kaip tik sudomintų "ilgalaikius" investuotojus. Turite prieigą prie filtrų/auto investavimo, tai galite lengvai suprast kokie kriterijai žmonems svarbiausi ir ką verta labiau/geriau tikrint.

Turime realiu geru pavyzdziu sioje vietoje - Savy tikrina NTR registru duomenis, koki turta skolininkas turi nuosavybeje is tikruju (tuo paciu rodoma ir koki turta pats skolininkas nurodo turįs). Labai gerai tada matosi kurie skolininkai meluoja, o investuotojai turi papildoma "patikimumo" kriteriju investuojant - t.y. kuris skolininkas yra nesaziningas ir pateikia melaginga informacija apie turima turta.
Galetu ir PK "pasitempti" ir tikrinti turima turta NTR registre...

Nesuprantu ar taip gali buti - paskola Nr. K054002824 (dabar kabo finansavimui) - skiltyje "skolu istorija" rodoma, kad 43 kartus buvo registuota skola, o prie "Pasibaigusios sutartys gautos iš UAB Creditinfo Lietuva Kreditų biuro sistemos" rodoma kad yra pasibaigusi tik 1 sutartis - tai negi cia 43 kartus skolininke turejo registruota skola is tos pacios vienos paskolos?
Tiesa, dar yra viena dabar galiojanti paskola is PK, bet ten turbut velavimu nebuvo nes PK dabar suteike B reitinga ir tik 15% palukanas?

1. Man tai nepanašu į 43 skirtingas skolas. 42 skolos atsirado 2012-07-28, tai kaip ir akivaizdu kad tai 1 skola kurią asmuo grąžino dalimis.

2. Skolos atsiranda ne tik iš paskolų (tavo nurodyta 1 sutartis), bet ir iš kitų dalykų: komunaliniai mokesčiai, teismo priteistos sumos kad ir už nusikaltimą, KET nusižengimai ir t.t.

3. PK nesuteikinėja palūkanų, tik reitingą. Palūkanas pasirenka pats skolinantysis.

Atskleisiu viešą paslaptį, kad tik mažoji dalis žmonių lygina skirtingų įmonių pasiūlymus. Tokia praktika vyrauja net būsto kreditų rinkoje.

Paskolos gavėjas mėgsta greitį. Tai galite matyti momentinių paskolų kiekyje. Visada paskolos gavėjui yra pasiūloma opcijos kelios, momentinis pasiūlymas paskola čia ir dabar pagal investuotojų auto skelbimus už brangesnę kainą arba palaukti porą dienų, ar savaitę biržoje su palankesnėmis sąlygomis.

Šiuo metų investuotojų daugiau nei paskolos gavėjų. Tad fokusas yra į pastaruosius.



Įdiegus tokį funkcionalumą atsiranda papildomų rizikų investuotojui, kuris riziką vertins ir pervertins pagal šitą kriteriją. Turto patikrinimo faktas neeliminuoja šių rizikų:

* Ar būstas nėra įkeistas bankui? Kokia dalis išmokėta?
* Ar būstas nebus parduotas kitą dieną po vartojimo kredito išdavimo?
* Kokia būsto vertė? *Ar būsto vertė didesnė nei vartojimo kredito? Sudegusio namo pamatai irgi gali būti traktuojamas, kaip nekilnojamas turtas.
* Galų gale ar teismas leis išieškoti įsiskolinimą parduodant būstą. Nes Lietuvoje yra atvejų, kai žmogus bankrutuoja neprarasdamas gyvenamojo būsto.

Ar rizika mažesnė žinant, kad paskolos gavėjas nurodė tai ir nėra patikrinama. Ar žinant, kad patikrinta, bet nėra užtikrinami aukščiau paminėti galimi rizikos faktoriai?

Paskolų klubas patyliukais reikšmingai padidino besiskolinančiųjų naštą ir tuo pačiu investuotojų riziką:




10% marža, Karlai! Pamenu, anksčiau svyravo 2,9-3,9% intervale.

Rizika investuotojams yra tokia pati kokia ir NEO Finance. Priminsiu, kad NEO Finance gauna tarpininkavimo mokestį tik su įmokomis. Tai jei investuotojas negauna įmokų ir tuo pačiu uždarbio, tai negauna ir NEO Finance.

Paskolos gavėjui sąlygos NEO Finance platformoje yra vienos geriausių Lietuvoje Q1 ir Q2 duomenimis:


Investuotojams tenkančios palūkanos yra vienos didžiausių Lietuvoje Q1 ir Q2 duomenimis:

Netiesa.

Didesnis tarpininkavimo mokestis reiškia didesnę naštą kredito gavėjui, taigi ir didesnę kredito negrąžinimo riziką. Šią riziką pilna apimtimi prisiima investuotojai, kurie rizikuoja savo investuotu kapitalu. NEO finance šiuo atveju principal rizikos neprisiima ir rizikuoja netekti tik tarpininkavimo pajamų.


Palūkanos po blogų paskolų? Koks šių duomenų šaltinis?

Taip, didesnis tarpininkavimo mokestis, kaip ir palūkanos padidina besiskolinančiojo įmokas. Didesnė įmoka atsižvelgiant į žmogaus gaunamas pajamas turi įtakos rizikai bei reitingui. Tad jei įmoka didesnė, reitingas yra žemesnis. NEO Finance neprisiima princial rizikos jeigu neinvestuoja į kreditą. NEO Finance portfelis sudaro sudaro apie 8% esamo aktyvaus portfelio bei perima visas UF ir BuyBack paslaugų default investicijas Tačiau NEO Finance turi kitų kaštų kuriuos turi padengti einamuoju metu, kitaip tariant investuoti į platformą. Finansinėse ataskaitose galite matyti kokia suma yra suinvestuota ir koks einamais uždarbis ir koks būsimas tarpininkavimo mokestis sėkmės atveju.

Palūkanos nuo visų išduotų vartojimo kreditų tame ketvirtyje. Oficiali Lietuvos Banko statistika:
https://www.lb.lt/lt/vkd-veiklos-rodikliai

Kaip apskritai galima tiketi/pasitiketi PK ir ju sistema, kai motera gaudama 438e i rankas, isipareigojimu 172e, ty pragyvenymui 266e turedama, gali gauti A+ reitinga ir skolintis uz 5%... KAIP????
Aisku ji ale turi turto... kuri pati nurodo.. kurio nieks netikrina... bet turbut nuliovas mersas ir butas centre... su minimaliu atlyginimu..
Kas per... nu rimtai wtf
K819615920

Naudojam, daug kitu... bet negi sunku pasigūglint?
Ok, vertesnes demesio (mano nuomone) lendermarket, iuvo group, Bondster, peerberry.
Cia NE rekomendacija

lendermarket iki spalio 30d dovanoja 2% nuo deposito. Dar galima speti..