O kur buvau padaręs tokią išvadą? Citatą prašom.
O dėl rekordiškai laisvų darbo vietų prieš mėnesį diskutavome, aiškinomės kodėl toks neatitikimas. Nepamenu, aš uždaviau tą temą ar kažkas kitas. Taip, kad selektyvumu neapkaltinsit

to dar betrūko, kad ieškočiau tokio mulkio tikslių citatų. esmė aiški, verki vos suradęs kažkokį sau palankų faktelį, skaičiuoji, kad kažkas kelis darbuotojus atleido ir iš to bandai kažkokias išvadas daryti ir dar po to atėjęs aiškini, kad kažkas selektyvią info pateikia?

nenoriu buti blogu pranasu,bet siandien nebemaciau dirbancios geliu pardavejos ,nu zodz armagedonas prasidejo

Kvailindamas kitus pats protingesnis netapsite

"Šapoka apie krizę: kai kurie verslai tikrai neišgyvens"
https://www.delfi.lt/verslas/verslas/sapoka-apie-krize-kai-kurie-verslai-tikrai-neisgyvens.d?id=85234755

Net į data pažiūrėjau apie kokią dar krizę kalbam? Asmeniškai geriausi metai per dešimtmetį. Pas pažįstamus irgi pinigų padaugėjau daugiau nei įprastais metais.

Lietuva stebuklų šalis: Citata iš straipsnio:
„Mūsų nuosmukis bus tikrai neženklus, apie 1,5 proc. ir augimas kitais metais – 3,3 proc. Kai buvo prasčiausias ketvirtis, Lietuvoje ekonomika smuko 4,2 proc., euro zonos vidurkis buvo – 15“, – laidoje „Delfi diena“ kalba V. Šapoka.

Taigi džiaugtis tikrai anksti.
-------------------------
Šiaip ECB pinigų nespausdina tokiais kiekias kaip FED, pajusime ES ekonomikos kritimą tikrai.

Lietuvos stebuklas paaiškinamas paprastai. Lietuvos skolos ir BVP santykio padidėjimas vienas didžiausių ES (skola padidėjo ~20%). Iš BVP neišminusuojama skola, o tai reikšia, kuo daugiau skolinamės, tuo daugiau auga BVP tais metais. Dar daugiau pasiskolintume, dar didesniu BVP galėtume girtis. Vos tik baigsime skolintis, optimizmas kaip mat dings (panašiai kaip nutiko 2009 m. bankams sustabdžius skolinimą)

Objektyvesnis Lietuvos ekonomikos stiprybės rodiklis nei BVP yra eksporto dydis, kuris sumažėjo ~8%

Tai pagal tą pačią logiką, iš tavo mėgstamo Lidl apyvartos reikėtų išminusuoti tą dalį, kuri sugeneruota už skolintus pinigus arba atidėjimus tiekėjams už produkciją.

Kitaip tariant, turi kišenėje 100e, pasiskolini dar 100e, iš bobutės nusiperki priekabą obuolių, realizuoji turguje, bet apayvartą skaičiuoji tik 50% nuo to ką pardavei, nes 100e gi skolinti.

Kaip diena, taip perlas, Graužini.

Nesupratau ką norėjote pasakyti ir kas mano pasisakyme neteisinga. Ar norite pasakyti, kad BVP dydžiui skolos dydis neturi reikšmingos įtakos?

Turi. Bet visiškas nesusipratimas yra išminusuoti tranzakcijas kurios vykdomos kreditu.

Jūs čia gal Viktoro 'giniruojančios ikanomikos' pasekėjas? Nes kiek pamenu tai tik jis tokius originalius perlus Lietuvos padangėje barstė.

O kas jas minusuoja? Galite pacituoti kur minusuoju?
Mano mintis buvo, kad BVP rodiklis, kuriuo džiaugiasi Šapoka, neatspindi Lietuvos ekonomikos stiprumo, nes pasiskolinus krūvą pinigų bet kas gali kurį tai laiką atrodyti kietas. Pasiskolinkime trigubai daugiau - didžiausią BVP augimą ES turėsime.

"Iš BVP neišminusuojama skola"

Kaip iš apyvartos išminusuoti skolą? Gal paaiškinsit? Čia turbūt net Artas nesugebėtų.

Nebūtinai turėsim didesnį. Galim turėti nominalų bvp didelį or realų mažą (stagfliacija). Visur kalbama apie realų bvp, o ne nominalų. Ty. realus = nominalus bvp - infliacija. Graužini, žodžiu, neišradinėkite dviračio.

Kabinėjatės prie žodžių. Mintis buvo, kad BVP rodiklyje yra skolos pinigai, o tai reiškia, kad šis rodiklis neatspindi tikrosios ekonomikos stiprumo.
Tingiu aiškinti ir kažkam kažką įrodinėti. Kam man to pagaliau reikia? Bandai užvesti diskusiją, tai, žiūrėk, kažkas būtinai ima kabinėtis su paniekinamu tonu

Tai ir turi būti. Nes tranzakcijai vienodai ar ji atliekama pinigais ar kreditu. Jūs ką manote priešingai? Jei pvz. Lidle perbraukiate kredito kortele, tai tas pirkinys neturėtų būti apskaitomas bvp?

Taip iseina ,kad ka tik aplenkem japonija ir jav ant tikro bvp ? atemus skola is bvp.
Na musu Lietuva ir kieta
Tik biski paradoksas pvz Japonijos skola apie 200% nuo bvp ,bet skolina jav ir berots neskaitant fedo Japonija pirmoj vietoj, kuri paskolino daugiausiai Jav ,zodz kuo toliau i miska su grauziniu tuo daugiau dilgeliu

p.s. as jau nekalbu ,kad Lietuvos skola gali pirkti ir vietinis jonas ar petras(ai tas neturi ne cento) ,kuris galejo geriau varskytes is lidlo uzipirkti ir pakelti bvp ,o dabar anot grauzinio tik isminusavo is Lietuvos bvp

Anot statistikos, dantų taisymas pabrango, grožio paslaugos pabrango, vadinasi viskas gerai su LT ekonomika, pramonė ir statybos kad stoja, tai DZIN. Svarbiausia teikti grožio paslaugas

Sezamai, čia katalikiškos šaknys visu gražumu. Skola - blogai, palūkanos - dar blogiau. Taip sakant, esu kaltas, esu kaltas, esu labai kaltas.

is kokiu lubu toki skaiciu cia nukabinai? apie 2500 eina ir nesvarbu tu migrantas ar ne, algos beveik nesiskiria. skiriasi tik valandu skaicius. norvegas ar adaptuotas dirba 37.5val i sav, imigrantas dabar iki 48. ir is to gaunasi imigrantui apie 3k. bet turi tada kas 6sav daryt pertrauka min 2 sav, ir metu begy visi uzdirba panasiai. seniau kai neribojo valandu, tai galejo ivirinti iki 4k i menesi. aisku metu uzdarbi vistiek negalejo virsyt 30k ir palei 2000 valandu berods, jis ten varijuoja, bet tai migrantui neproblema, per 8men susirenki kas galima, ir 4 men pilva kasaisi LT prie teliko. dabar taip nebera. nebent kas veda dviguba buhalterija, ir duoda tau dirbt kiek nori, o paskui isdalina valandas ant visu metu i tabeli, ir tau kiekviena menesi vienodai byra, pagal taisykles. bet cia jau LT kontoreliu bajeriai, norvegai tokiom maklem neuzsiima. o pas lietuvi algos mazesnes, nekazka geriau nei LT, jei rankos ne is subines.
va taip va norvegai savo patraukluma ir susirusino per perdeta socialine lygybe. ziuri, kad migrantas nepervargtu, pailsetu ir daug nedirbtu, bet migrantui visai nesinori dirbt 7.5val gryzt namo 15val po darbo ir gulet prie kompo, jis nori privirint valandu ir varyt namo kuo greiciau

Aiškėja, kodėl pustuščiai prekybos centrai ir kodėl atleidžiami darbuotojai:
"...liepą srautai jau siekė apie 90-95 proc. įprastų srautų, rugpjūtį, grąžinus privalomą kaukių dėvėjimą, sumažėjo iki 80 proc., tačiau apyvartos rodiklis išaugo iki bemaž 110 proc. Tačiau ji pabrėžia, kad tai nereiškia, jog žmonės išleidžia daugiau – žmonės dažniau planuoja apsipirkimus ir į prekybos centrus nebeateina taip dažnai..."
https://www.delfi.lt/verslas/verslas/prekybos-centru-apyvartos-atsigauna-bet-nerimo-netruksta.d?id=85256433

"...išaugo iki bemaž 110 proc...", bet "...tai nereiškia, jog žmonės išleidžia daugiau..."
Tai išleidžia ar neišleidžia daugiau?