Kartais tu man patinki, lorpak
Patiko ištrauka iš seno amerikietiško filmo:
-labai jauna mergina dėsto/filosofuoja su analogiško amžiaus vaikinu:
ką turėtų mąstyti 70-metis žmogus? 35 metus jis pramiegojo, 5 metus prasėdėjo tualete. Laimės akimirkos tematuojamos minutėmis.

Logikos daug. Nors tų minučių bendra suma ir gaunasi didelė, bet jos visgi matuojamos minutėmis.
Čia pacituosiu savo mėgiamą poetą (juk čia vėl gi tas pats) - visur tas pats !!! Visas Pasaulis beprotiškai paprastas...

"Tik akimirkos suteikia
Laimės amžinybę...
Jos kaip gėlės vysta veikiai.

Džiaugsmo dievišką saldybę
Paragauja vien tik tas,
Kas išmoksta momentą suprast."

Čia ir atsiranda didžiausia žmonių klaida - čia jie (tuo pačiu ir tu ir aš), labiausiai suklysta. Visi galvoja,kad privalo ir turi teisę gyventi pastovioje laimėje. Tai iš principo neįmanoma.

Jauna mergaičiukė (šiuo atveju žymi aktorė - nes laidą žiūrėjau būtent apie aktorę),pagauna ir išsako pagrindinę esmę. Visiškai jauna. Ar daug vyresnių žmonių tai sugebėtų suvokti? Abejoju.

Va čia ir gaunasi - tikrasis žmogaus amžius nepriklauso nuo biologinio amžiaus.

Bet mes skirtingai toliau traktuotume šią vietą Kaip tu traktuosi - aš žinau. Ir neatmetu to. Tai ypač sudėtinga,manau,jog nei tu, nei aš nepajėgios į tai atsakyti. Žmonija dar nepajėgi atsakyti į tai.

Tačiau aš bandyčiau traktuoti per genomą...Bet..., kas juokingiausia, kad jo sąvoka traktuojama skirtingai(populistiniuose rašinėliuose). Buvau rimtai į tai įsigilinusi,kadangi įsivėliau į ginčą Pati braižiau brūkšnelius/rutuliukus, kad pagaučiau logiką. Dabar detalės jau išblėso,tačiau pati esmė manyje liko - egzistuoja genetinis perdavimas net įgytos patirties,sukaupto protinio turto.Vienintelis čia neigiamas niuansas - vaikus turi gimdyti vyresnio amžiaus žmonės,kurie jau yra įgavę daug šalutinių atmosferos( ) poveikių....chemija ir pan.....fizinių, bet ne protinių negalavimų.

Gal išties sukritkuos....
Bet juk tuo gyvenimas nesibaigia...

Kodėl rašau?
Galiu nerašyti.
Užvakar man prireikė vienos pažymos iš žmogaus,kuris tvarkė tam tikrus mano reikalus. Man atsakė - jo nėra. Kaip?
Jis pasitraukė iš šio Pasaulio savo noru,- man buvo atsakyta,nuoširdžiai liūdinčia veido išraiška.

LORPAK

Tu turi proto,turi gal būt įtaigos galimybių (nors aš tavyje įžvelgiu didelių spragų - tu jas atmeti,paniekindama mane.Man tai niekis.)

PRIVALOME BENT TAI SUSTABDYTI.

Ar tokioj situacijoj bent kažkiek mąstai apie savo reikalus? Aš visada apie juos mąstau.Bet kas yra mano ir kitų reikalai? Tai turi būti bendra. NA, pavadinkime tai EGOISTINIU ALTRUIZMU. Man tas pats. Bet to neturi būti.
Išties nėra niekam taip blogai. Bandžiau tai įrodinėti sau, tuo pačiu kitiems.Aš mėgstu ryškų laužą, mano aplinkos žmogus mėgsta rusenantį...,nusileidžiu....ieškau galimybių uždegti tą ryškų laužą. Jam nereikia jokių pinigų...tik atsivilkti 30 metrų šakas iš iš miško...Ir atsivelku...ir laužą užkuriu...ir uogų bei grybų prisirenku tuo "momentu".... Ir tai nieko nekainuoja. ĮSIDĖMĖKITE.
NIEKO NEKAINUOJA.

Tiems,kas blogai jaučiasi psichologiškai, noriu pasakyti:

VISKAS PRAEINA (žodžiai ant Cezario žiedo)
AŠ PRIVALAU IŠLIKTI STIPRUS.

...visos problemos praeis.... Tik būkite stiprūs prieš save.

Viskas praeina, bet kartais nesinori,kad tas viskas praiedinetu butent dabar, siuo momentu, o tai, kad viskas praeina, kartais neguodzia. Mane labiau guodzia tai, kad viskas - tik zaidimas. Ne siaip sau koks zaidimo konsoles hitas, bet toks, kurio heroju valdai tu pats. O gyvybiu skaicius siame zaidime apsiriboja iki vienos (tai, kad ju yra daugiau paslepta nuo akiu slaptu kodu, idant nepradetum tuo piktnaudziauti).

lendant dar giliau - Viskas yra neutralu, kokia prasme suteiksi - toki "viska" ir turesi . faktas, kad geriau gyvenimas zaidimas, nei "asaru pakalne", "pragaras". nors visi pasirinkimai yra vienodai svarbus, lygiaverciai - kam ko reikia. del skonio nesigincijama zaidziam toliau

lorpak,
rašysiu gal apibendrintai.Kai buvau labai labai jauna,kažkur perskaičiau, jog Cezaris ant savo žiedo buvo išsigraviravęs žodžius "Viskas praeina". Buvo taip ar nebuvo, kas čia žino...o ir koks skirtumas.Gal stiprios asmenybės autoritetas įkvėpė įsisąmoninti šiuos žodžius, taip pat nežinau...bet jie man daug kartų gyvenime padėjo. Nereikia apsimetinėti, jog kiekvieno gyvenimo kelias vien rožėmis klotas...juk tai bus aiškiausias melas. Taip nebūna.

Aną Kareniną manyje įžvelgti gal taip pat kvailoka...
Ir tavęs nesupratime matyti tik mano problemą...
Tiek to...galvok,kaip nori...Jei diskutuoti nenori. O čia yra tavo didžiausia klaida. Bet tu juk įžvelgi tame mano problemą...valio...pirmyn. Išties man nuo to nei šilta, nei šalta.

Tačiau...bet kokie nuomonių nesutapimai turi nublankti prieš....Mamontovas tik per TV kalba...jam,ko gero, moka...bet tai pliki žodžiai...tik pasakantys,jog kažkas vyksta...kitaip nemokėtų...yra problema. Visai kas kita,kai savo take tai pamatai...Išties mačiau, kad žmogus kažkiek neadekvačiai elgiasi...bet man juk tik eilinis verslo partneris...O kur artimieji?....kodėl jie to nematė?....Galvoju, kad sustabdyti tereikėjo labai nedaug...net aš būčiau tai sugebėjusi - pasakyti žmogui, kad jis yra vertingas, kad jis yra reikalingas. Ne gailesčio formoje,o išties kažką išgirsti jame ir pagirti. Juk gyvybė būtų išgelbėta...Augintas kažkieno,išsimokslinęs(tai žinau), ir...pasijaučia nebereikalingu ar nebesugebančiu išlaikyti šeimos...(gal šeima palepus?). Juk mirtis tegali būti tik dėl tikro bado. O jo nėra nė kvapo.Reiškia - mirtis turi kitą vardą.

Kodėl kreipiausi į Tave? Nes tu esi filosofinio forumo savininkė. TURI GALIMYBĘ PADĖTI.
Taigi padėk NEVILTIN PATEKUSIEMS ŽMONĖMS.

Kiekvienas iš jų yra vertingas.Tereikia jam tai pasakyti.

Agata

Dėl neišgelbėtos gyvybės nesijaudinčiau - taip jis pasirinko, bet pasirinko ne mirtį, o kitą gyvenimą. Laiko tai sugaišta bus: gimti, augti, vystytis, mokytis, ieškoti, subręsti, pažinti ir ..... pagaliau suprasti tai, ko nesupratai praeitame gyvenyme arba pasiekti to, ko nepavyko kituose "epizoduose".

Forumo savininkei

Anksčiau rašiau, kad meilė baigiasi ten, kur prasideda baimė. Bet pritaikykime šiame kontekste analogijas: šviesa=meilė, tamsa=baimė. Tada išeina taip, kad: šviesa baigiasi ten, kur prasideda tamsa. Va čia ir buvo tas kabliukas kuris mane užkabino. Samprotavau, kad šviesai pažinti būtina tamsa ir kad vienas be kito neekzistuoja, bet... pamasčius logiškai išetu taip: šviesa šviesesnė (intensyvesnė) būti gali - jos intensyvumas priklauso nuo šaltinio intensyvumo, o vat tamsai tamsesnei (kad ir kos intensyvus jos šaltinis bebūtų) be šviesos įsikišimo patapti nepavyks. Taigi šviesa begalinė, nebaigtinė, kaip ir meilė. Jos intensyvumas gali kisti, bet pačios, kaip po tokios, buvimas (ekzistavimas) yra nuo nieko nepriklausantis.

tamsa, tai irgi tik tam tikras šviesos intensyvumas (artėjamtis prie nulio).

Taip, elai, taip!

Taip ir yra! Kaip tau šviečia, taip tau ir matosi

lorpak,
senokai norėjau paprašyti - po protingos minties nedėk "žvengimo" simbolio.
Na nei du...nei trys...
Iš to galima spręsti,jog niekad nepatyrei,kas yra, kai kažkokį savo gyvemo laiko tarpą nesugebi juoktis nuoširdžiai. Stengiesi,neleidi sau, vaidini prieš save, bet...supranti, jog tai tėra šypsena, bet ne nuoširdus juokas...

Aš tai gerai žinau, ir jau seniai.

Nė viena moteris to neišdrįstų be "angelo sargo". Taip jau mes auklėtos.

Agata,
taip jau gyvenime nutinka, kad vieni iš šios ašarų pakalnės pasitraukia prieš vėlines, kitus tenka laidoti per velykas, ir po to kiekvienais metais per tas šventes vis prisimeni tuos artimuosius ir draugus, kurių išėjimas siejasi su tom šventėm. Ir kol mes juos menam, tol jie gyvi (nors ir tik mūsų širdyse ir atminty)...

Kaip kazkada skambedavo fraze: jie mus remia, mes juos kramtom! (Stimorol gumos berods reklama buvo)

Taip ir su "mirusiaisiais" kol mes apie juos mintijame, tol jie su mumis! Jei kalbeti apie apkabinimus, tai buna taip, kad apkabini zmogu, o jis kazkur ne cia, vistiek ne su tavim. Tai mintims duotuoju atveju teikiama pirmenybe.

Visgi manau, kad kuo labiau siela "pabudusi" tuo maziau noro jai kyla palikti si pasauli savanoriskai. Taip, siela laisva rinktis, ir netgi rikdamasi gyvenima pries isikunijant ji zino, kad bus momentu kai ji tures pasirinkti - gyventi toliau ar "gryzti" poilsio.
Visgi zudantis yra pavojus, kad siela papuls i savotiska pragara, nes isivelusi i praeito gyvenymo isgyvenymus ilgai nesupras, kad jau "mirusi".

Indijoje didelis disbalansas tarp cakru. Ten dominuoja (aktyvesnes) aukstesniosios cakros, kai tuo tarpu zemesniosios "tyli". Jei nebus stipraus rysio su zeme, o tai susije su pinigais, materialine gerove, stabilumu (pirmosios dvi cakros) tai ir nebus harmonijos kad ir kiek aukstesniosios cakros bebutu aktyvios. Todel Indija renkasi zmones noredami atsigauti dvasiskai (beje ten lengva pasijausti ir labai pasiturinciam).

Jei sujungti vakaru materialines geroves lygi (turiu omeny pati minimuma reikalinga patogiam buvimui) ir Indijos dvasinguma, gautusi harmoninga visuomene. Gal...

Rašote apie sielos reinkarnaciją, pagalvojau, kad žmonių populiacija vis didėja, todėl turi gamintis ir naujų...

na susiderina karma su čakra ir plyšta į du gabalus po to sutinki gatvėje ir galvoji kur aš tave mačiau...

lorpak

Tam, kad pakilti, butina nuo ko nors atsispirti (na bent jau siame pasaulyje). Pas mus daug godumo, turto troskimo ir koncentravimosi i materialine gerove. Butent todel pas mus dominuoja zemesniosios cakros (pabreziu, kad zodis zemesnis niekaip nesirisa su zodziu- blogesnis ir atvirksciai) Bet panagrinekim kodel taip yra?
Taip yra del to, kad Lietuvoje ilga laika dominavo aplinka, kurioje nebuvo daug galimybiu rinktis. Sielos buvo suvarzytos jau nuo pirmuju laipteliu (cakru). O kai suvarzymai pasitrauke, minetos cakros eme dominuoti. Ir jos dominuos tol, kol siela "pasisotins" ir sukurs pagrinda, nuo kurio gales atsispirti ir "kilti" auksciau pazinimo keliu. Ikunyti Sivos ir Saktes soki. Zemyn-Aukstyn.

Medis, kurio saknys silpnos, niekad neuzaugs aukstas ir stiprus. O jei isstyps tai bus lengvai nubloskiamas stipresnio vejo ar nulenkiamas savo paties svorio.

O kaip apsisaugoti nuo to velnio rato, kai pasotini savo esminius poreikius toliau nori sotintis ( ne dvasiškai).

Velnio rate smagu suktis iki tol, kol neuzsupa. Lorpak teisi. Jei pastebi, kad jame esi, tai jau pradedi kontroliuoti padeti. Kitas reikalas, kai suvoki, kad jame esi, bet nesiimi jokiu priemoniu tam nutraukti. Tada prarandi kontrole ir ratas sustos tik tada, kai jis pats to nores arba kai fiziskai nebepajegsi i ji isirioglinti.

Amzinas klausimas - kada bus gana? kur ta riba, kai gali sau pasakyti, va dabar jau uzteks!?

Pagrindiniai poreikiai:
oras, kuriuo butu galima kvepuoti,
vanduo, kuriuo butu galima numalsinti troskuli,
maistas, kuriuo butu galima pasisotinti,
stogas, po kuriuo butu galima pailseti ir susilti.

Jei visa tai turi, tu jau turitingesnis uz trecdali sios planetos gyventoju.