Nukrypome nuo temos, bet atsakysiu. Jei tikrai išmanytum apsakitos principus, žinotum, kad subsidijos ir dotacijos turtui yra traukiamos į apsakitą kai yra panaudojamos, t.y. kai atsiranda atitinkama eilutė sąnaudų skiltyje.

Taigi, netgi pagal tokią alegoriją nei įmonė nei valstybė negalėtų apskaityti ES lėšų į priekį ir dar kaip grynasias pajamas.

10.1. ilgalaikiu turtu ar ilgalaikiam turtui įsigyti skirta dotacija visa suma
užregistruojama kaip gautina ar gauta dotacija.

13. Dotacijos, susijusios su pajamomis, apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje turi būti pateikiamos taip:

13.1. dotacija pripažįstama ir registruojama apskaitoje tada, kai ji faktiškai gaunama, arba kai yra pagrįstas užtikrinimas arba sprendimai, kad ji bus gauta;


Aš galbūt visų apskaitos principų nežinau, bet manau, kad jei būtum buhalteris pas mane, turėčiau daug problemų su VMĮ

Vėl matai tik tai ką nori matyti. ES pinigai šiai dienai nėra nei gautina, nei gauta dotacija. Kai bus pasirašytos sutartys, tada ir bus tie pinigai. Šiandien jų nėra.

Bet sutinki, kad ES biudžete tos pajamos yra numatytos(ir net yra sutartis tapr EU ir Lietuvos, kad tiek pajamų bus skiriama) ? Ar kad didžioji jų dalis bus gauta ?

Taip, sutinku, kad Lietuvos Vyriausybė gavo teisę pagal ES Komisijos nustatytas taisyklės 2010 paskirstyti iki 7,89 mlrd. litų paramą. Vadinkime tai savotišku abipusiu opcionu. Tai dar toli gražu ne dotacija.
Pagal ES Komisijos taisykles, šalys privalo prisidėti 25-30% skiriamos sumos savo biudžeto lėšomis. Tad, tikiuosi sutinki, kad Vyriausybė skirdama 1,1 mlrd. Lt kofinansavimui net nesitiki įsisavinti tų 7.89 mlrd. optimistiškiausiu atvėju tikisi paskirstyti beveik dvigubai mažiau ~4 mlrd. Lt.

Nepasirašytos sutartys, t.y. nepanaudoti pinigai "sudega". Į kitus metus neperkeliami. Taigi kitamet pusė to opciono išgaruos.

Lygiai taip pat gali nesurinkti mokesčių, kurie išgaruos. Teisingai pastebėjai - pinigai yra skirti, tik nepanaudoti bus sugražinti atgal ES. Be to, 1,1 mlrd. būtent ir numatyta tiems 7,89 kofinansuoti, gal pasiskaityk projektą, kad nereikėtų klaidinti kitų.

"2010 m. valstybės biudžete ES paramos lėšos sudaro 7,89 mlrd. litų, lyginant su šiais metais, ES paramos lėšų planuojama panaudoti 1,47 mlrd. litų daugiau nei 2009 metais. Tik ES lėšų dėka bendros valstybės biudžeto išlaidos palyginus su 2009 metais didėja apie 2 proc. Bendrojo finansavimo daliai iš valstybės biudžeto kitais metais skiriama 1,1 mlrd. litų (2009 m. – 658 mln. litų). Ši ženkli suma bendrajam finansavimui reikalinga tam, kad būtų užtikrintas skirtos ES paramos lėšų įsisavinimas."

Jei nebus išnaudotas visas ES limitas, nebus panaudota ir visas 1,1 mlrd.

Nežinau, kad paryškinai paskirstyti, nes Vyriausybė visas lėšas skirsto - ar jos gaunamos iš mokesčių, ar iš ES.
Be to, lėšos iš mokesčių lygiai taip pat negautos, tai kodėl jos įtrauktos į PAJAMAS ? Ar žodis PLANAS ką nors sako ?
Įsivaizduok, kad tu esi įmonės vadovas, planuoji 2010 metų biudžetą, ir žinai, kad planauojama gauti N litų ES paramos. Jas trauksi į biudžeto planą ar ne ?
Sakai, gerai nusimanai apskaitoje, o neskiri biudžeto PLANO nuo balanso

virgism, o gal pasidomėk kofinansavimo taisyklėmis. ES valstybės privalo kofinansuoti nuo 25% iki 30%. Tikslus procentas šiam rėžyje nustatomas kiekvienai valstybei atskirai.
Aš jau pakankamai pragyvenau šiame pasalulyje, kad išmokčiau iššifruoti valdininkų formuluotes.

Iš pacituoto teksto matau 3 faktus:
1. ES paramos lėšos sudaro 7,89 mlrd. litų
2. Bendrojo finansavimo daliai iš valstybės biudžeto kitais metais skiriama 1,1 mlrd. litų
3. Sakinio, kad bus už skiriamus 1,1 mlrd. bus įsisąvinti visi 7,89 mlrd. nėra.

Siūlau lažybas. Aš teigiu, kad kitamet Lietuva neįsisavins 7.89 mlrd. Lt paramos.
Tu teigi, kad įsisavins.

Ar tinka lažybobs iš pvz. Hennessy V.S.O.P butelio?

Aš nesakau, kad įsisavins(gal įsisavins 80, gal 90 proc.), tik nesuprantu, kodėl užkliūna tai, kad tos lėšos įtrauktos į biudžeto planą ? Visos įmonės sudarinėja biudžetus, planuoja pajamas ir išlaidas. Kur ta problema ? Valstybė planuoja, kad gaus tiek ir tiek pajamų, jas paskirstys taip ir taip. Koks skirtumas , iš kur tos pajamos.

Man neužkliūna, kad įtrauktos į planą. Man užkliūna, kad manipuliuoja skaičiais, ir vietoje realaus surinkimo pabriežia skaičių, kuris yra visiškai antraeilis.
Biudžeto įstatyme jis yra pagrįstai išskirtas į visiškai atskirą dalį.

Ir nepamirškime, kad tai nėra tiesioginės biudžeto pajamos. Į biudžetą tiesiogiai iš ES fondų neįkrenta nei vienas centas.

Koks skirtumas - ar tai parama, ar tiesioginės pajamos (vis tiek tos lėšos pateks į ekonomiką vienu ar kitu pavidalu). Esmė balansas. Sakyti, kad išlaidos bus 24 mlrd. (kažkodėl jau įskaičiuojama ir planuojamos išleisti ES lėšos), o pajamos - 13 mlrd. (kažkodėl jau ES pajamos neįskaičiuojamos) yra nesąmonė.
O skaičiai tokie:
Be ES:
13 ir 18 mln.

Su ES lėšomis:
21 ir 26 mln.


Cituoju:



Jei ES skirtų 100 mlrd. kitiems metams, ar tau nebūtų nusispjauti, kiek surenkama iš mokesčių ir kokioje eilutėje tos lėšos guli ?

Teisingai pastebėjai - pas mus praktiškai mažiausiai EU perskirstoma lėšų per biudžetą (šiuo metu vos 25 proc., kai Švedijoje - 48 proc.) - ir tai yra turbūt todėl, kad yra labai daug privilegijuotų grupių - turginiai, autoriai ir pan. Bet apmokestinti jų negali - kils triukšmas. Todėl ir gaunasi tik 13 mlrd. surenkamų mokesčių.

6 mlrd. mažesnis mokesčių surinkimas gaunasi ne dėl to, kad per metus atsirado tūkstančiai naujų privilegijuotų, o dėl to, kad verslininkai prispausti iki tokio lygio, kai:
1. Bankrutuoja;
2. Slepia mokesčius, nes mokesčius slepia konkurentai. Per sunkmetį išliks tik stipriausieji/gudriausieji. Tad - šiandien visi gudrūs.

Antrojo punkto efektas yra išskirtinai šios vyriausybės valdymo rezultatas. Jei būtų akcentuojamas ne mokesčių gręžimas, o perspektyvaus verslo skatinimas - situacija būtų kitokia.

Kodėl svarbu skelbti teisingą biudžeto skaičių? Jau vien todėl, kad būtų objektyviai pateikiamaas vyriausybės darbo rezultatas, kad skaidriai matytusi finansinė situacija, kad matytusi reali skola.
Šiandien gi Lietuva yra įklampinta į kritišką skolą. Jei sakysi Skolos/BVP santykis dar normalus, tada pakomentuok skolos aptarnavimo+principal santyki su biudžeto realia apyvarta (13mlrd.)

Nežinojau, kad ši Vyriausybė prikišo nagus prie Latvijos ir Estijos, nes ten situacija tokia pati. Ir kodėl tada švedai neišeina į šešėlį, ten mokesčiai žymiai didesni ?

O dėl skolos aptarnavimo, sunku ką pasakyti - sudarys 10 proc. nuo visų numatytų išlaidų. Jei imti pagal įmonę arba fizinį asmenį - labai mažas procentas. kai kurie fiziniai skolos aptarnavimui išleidžia virš 60 proc. savo pajamų.

Teisingai mąstai, Virgi. Jei prie vairo stovi trys nemokšos, ir daro tas pačias klaidas tai savaime reiškia, kad nei vienas iš jų nėra nemokša. Puiki logika.

Ir situacija nėra tokia pati. BVP vienam gyventojui Lietuvoje mažiausias iš visos trijulės, skolos aptarnavimas versus biudžeto pajamos didžiausio iš visos trijulės. Estija šiemet netgi sugebėjo pakelti pensijas.
Praregėk pagaliau, pas daugumą kritimas, bet ne pas visus tokiais tempais ir ne tokiais mąstais.

Svarbiausia ne tai, į kokią biudžeto eilutę šie skaičiukai bus įrašyti.
Gerai kad įplauks lėšos. Net tuo atveju jei bus panaudotos neefektyviai ar iššvaistytos.
Čia kaip dovanota žuvis - kažkas gaus kepsnį, kažkas žuvienės.
Klausimas - ar mes negaudavom EU paramos anksčiau? Gavom ir paramą ir švedų didžiules paskolas.
Gražu, kai daug lėšų skiriama medicinai, masiniam švietimui, represinėms struktūroms, Sodrai, visokioms VŠĮ. Sąrašą galima tęsti.
Koks procentas lėšų skirtas darbo našumo, konkurencingumo tarptautinėje rinkoje, eksporto skatinimui?
Ne popieriniam, o realiam?
Mažų ir ypač mažų įmonių steigimo skatinimui (vien bedarbių sumažėjimas būtų labai teigiamas veiksnys)
Gobšumas ir nekompetencija to neleidžia. Neapmokestinti investicijų? Drastiškos mokesčių lengvatos bent pirmais metais? Taigi Lubys pristeigs 1000 mažų įmonių ir nieko nemokės !!!
Geriau skolintis ir mokėti bedarbių pašalpas.

-The problem is not that people are taxed too little, the problem is that government spends too much.
-The most terrifying words in the English language are: I'm from the government and I'm here to help.
Ronald Reagan

Leisk eilinį kartą tavę pataisyti, 10% tai TIK PALŪKANOS. Principal payments kažkodėl oficialiai neskelbiamas.

Atsitrauk nuo kompiuterio, nuvažiuok į Latviją. Gal pakeisi mastymą.

Kaip tik šį ketvirtadienį svečiavausi Latvijoje. Susitikau su verslo partneriais, pasikalbėjau su kolegomis advokatais. Taip, visiems sunku, situacija nėkokia.
O GDP per capita pas mus buvo didesnis nei pas Lenkus, kitamet jie mus turėtų aplenkti, o toliau, kol mes atidirbinėsime skolas, jie tols.

Kas patiko Latvijoje, kainų korekcija pas juos apie 10% didesnė nei pas mus. Pvz. benzinas apie 20 centų pigesnis.

NASA
benzino kaina skiriasi del akcizu, bet ne del korekcijos
Bet del NT pvz tai korekcija tikrai didesne

Kaunas, žinau, kad dėl akcizų, bet tai juk kartu ir parodo Vyriausybės politiką. Latviai juk irgi gali pasididinti akcizus, bet matyt suvokia, kad tai papildoma našta verslui.
Tiesa mano minėta 10% korekcija taikoma beveik visoms prekėms, ir svarbiausia nemažai pirmojo būtinumo prekėms, kurios pas mus laaabai vangiai koreguojasi.