Vieno Lietuvos gyventojo faktinio individualaus vartojimo išlaidos, pašalinus kainų skirtumus, pernai pasiekė 90 proc. ES vidurkio, skelbia statistikos tarnyba „Eurostat“. Pagal šį rodiklį, lietuviai aplenkė visas Vidurio ir Rytų Europos šalis, įskaitant Estiją, ir pasivijo Ispaniją.

Numatoma, kad atlyginimų augimas Lietuvoje kitąmet sieks 6,7 proc.

O tai reiškia, kad šešėlinė ekonomika Lietuvoje yra santykinai viena didžiausių Europoje.

Būtent taip, bet ne tik. Dar rašoma, kad lietuvių taupymas ir investavimas yra pats mažiausias Europoje

Vienam gyventojui tenkanti BVP dalis (įvertinus kainų skirtumus) Lietuvoje yra beveik tokia pati kaip Estijoje. Tačiau skirtingas galimybes vartoti lemia ir skirtinga BVP kūrime dalyvaujančio kapitalo struktūra. Estijoje sukauptos tiesioginės užsienio investicijos (TUI) viršija net 80 proc. BVP, o Lietuvoje – tik apie 30 proc. BVP. Didesnės užsienio investicijos leido Estijai sparčiau padidinti produktyvumą ir sukurti gerai apmokamų darbo vietų. Tiesa, tuo pačiu jos reiškia, kad didesnė Estijoje sukurto BVP dalis atitenka kapitalo savininkams, gyvenantiems užsienyje, kurie Estijoje uždirbtų pinigų dažniausiai neišleidžia.

Nebūtinai.
Didelė dalis išvykusių remia likusius giminaičius pvz., senolius nes pensijos yra pasityčiojimas iš žmogaus.

Gyventojų pajamų struktūroje be atlyginimų, socialinių išmokų ir kapitalo pajamų dar yra ir emigrantų perlaidos. Estijoje jos siekia 1,9 proc., o Lietuvoje – 2,6 proc. BVP. Akivaizdu, kad ir šis rodiklis nėra pakankamas paaiškinti lietuvių galimybių vartoti daugiau, nei vartoja estai. Ir čia lieka paskutinis ir svarbiausias lietuvių „klestinčio vartojimo“ šaltinis – šešėlis.

Augina raumenis: Kauno „Žalgiris“ pristatė rekordinį biudžetą

Sutinku. Bet, valdžiai labai patogui tuo pagrindu vos ne kasdien didinti mokesčius taip uždusinant visus smulkius verslus ir didinant "oligarchų" pajamas.

O kodėl jis turi būti didelis esamom sąlygom? Prie dabartinių atlyginimų? Žmonės neturi galimybių susitaupyti darbo keitimui, koks dar investavimas plęt. Žinoma, čia rašau apie mikroinvestuotojų segmentą, tuos garsiuosius taksistus ir namų šeimininkes, kurie įtikėjo, kad investavimas yra jų bilietas į viduriniąją klasę.

Esi gerai kaustytas demagogas. Gebelsas patenkintas rūko kamputyje - geras mokinys klastingą sėklą sėja

Rašau kaip visada apie tai, ką gerai žinau arba iš asmeninės patirties.
Daugybė mūsų konkurentų dirba šešėllyje ir juokiasi iš mūsų, kad dirbam legaliai.
Kai dirbi legaliai tave tikrina vartotojų teisių tarnyba, ekonominė policija, mokesčių inspekcija ir t.t. Kai dirbi šešėlyje tavęs niekas netikrina ir ne tik nemoki mokesčių, bet ir sutaupai laiką, kurį reikia skirti visiems tiems kontrolieriams. Nepalyginamai geresnės darbo sąlygos.

... kaip jau minėjau esame gal pirmi Lietuvoje, padavę vartotojų teises į teismą. Bylą laimėjome, bet praradome krūvą pinigų ir laiko. Kam to reikia, jei gali pasitraukti į šešėlį ir neturėsi tokių problemų ?

Matosi, kad pajamos pasirinktos atsargiai pesimistinės 10.6mln, kai planuojamos išlaidos 11.9mln. Minus 1.3mln. Bet atidžiau panagrinėjus duomenis galime pastebėti, jog iš bilietų Žalgirio įmonė tikisi tik, 3.6mln eur. Kai vien praėjusiame sezone buvo 4.6mln. Manau, su trupučiu sėkmės vėl pasiekti 4.6mln tikrai realu. Be to komanda vis dar neturi generalinio rėmėjo. Įvardijama suma už vietą 800k. Taigi vien sudėjus šiuos du veiksnius realios įmonės pajamos sezone turėt būti 12.4mln eurų. Į tai neįskaičiuotos galimos pajamos už patekimą į aštuntuką. Praėjusios aštuntuko varžybos atnešė 1mln papildomų pajamų klubui tp. . Išvada: Žalgirio įmonės akcijos turėtų kilti kartu su augančiomis pajamomis sezono metu.

Pensijos dydis priklauso nuo algos dydzio. Tai kur Lietuvos problema - maza pensija ar maza alga? Vidutine lietuvio alga - 818 Eur, vidutine lietuvio pensija - 344 Eur (t.y. 42%). Pastangos padidinti pensijas yra bergzdzios, nes pensija dides tada, kai dides alga bei dides algas gaunanciu zmoniu.

Nu tai kad pas mus normaliai atlyginti už darbą nėra įprasta - tai produktyvumas blogas, tai esą našumas žemas, tai neva per mažai pridėtinės vertės savininkams sukuria. Visokių paibelių sumąsto kad tik nemokėti, o paskui stebisi, kad darbininkai emigravo ten, kur darbdaviui teisingai atlyginti uždarbą yra visiški peanuts, kaip sako anglai.

Nasumas 99% priklauso nuo imones, o ne nuo darbuotojo. Jei griovi kasi su kastuvu, tai tavo nasumas mazas, jei su ekskavatoriumi - didelis. Nors darbuotojas tas pats (tik nereikia aiskinti, kad sunku ismokti naudotis ekskavatoriumi). Lietuvos verslo problema (arba galimybe, kaip paziuresi) yra ta, kad i inovacijas investuoja tik tada, kai klausimas ateina gyvenk arba mirk. Paciam teko susidurti su fabrikeliu, kuriame dirbo 5 bobutes uz minimuma, nors buvo galima nusipirkti stakles ir tureti 1 bobute. To priezastis - 5 bobutes po minimuma kainuoja pigiau nei stakles. Tuo tik noriu pasakyti, kad tik imone gali didinti savo produktyvuma, o ne darbuotojas.

Kita problema - lietuviskas verslininko mentalitetas. Jis galvoja, kad darbuotojui atlyginima moka is savo pinigu, o ne is darbuotojo sukurtos naudos. Teko susidurti su imone, turincia +-100 mEUR apyvarta. Pirmas vadovo klausimas buvo ar ne per daug moka darbuotojams, nors darbo uzmokestis tesudare kelis procentus sanaudu.

Bet viskas juda teisinga likme. Algos auga po 10% yoy, inovatyvus verslai pritraukia darbuotojus, jiems mokedami didesnius atlyginimus, o skupus verslininkai vis verkia, kad jiems truksta darbuotoju

Tu visiškai teisus. Liūdna tik, kad ta pažanga eina per lėtai. Žmonės nori gerai gyventi iš savo darbo Lietuvoje, čia ir dabar, o ne tada kai esą išmirs menami sovietiniai bebrai arba išsivėdins verslo vagių mentalitetas.

„Verslios Lietuvos“ analizė: lėtesnis, bet užtikrintas eksporto augimas išliks

Valio, eksportas stabilus. Belieka sušriubuoti mokią paklausą ir vidaus vartojimą.

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nauseda-siulo-sparciau-didinti-pensijas.d?id=82394499

Mano pasiūlymai sukurti gerovės valstybę:

1. Didinti pesinikam pencijas
2. Kelti pašalpas, kas met 2x infliacijniu lygmeniu
3. Didinti bedarbių pašalpas. Pašalpa turi būti mokama 2 metus.
4. Visuotinis NT mokestis. Šio mokesčio nemokėtų pašalpiniai ir pencininkų armija.
5. Auto mokesti. Išlygos 5 punkte.
6. Didinti mokesčius už ne darbo pajamas tokias kaip: dividendai, pelnas iš FX, akcijų p2p ir pan. Mokesčiai turi būti ne mažesni nei darbo apmokesitnimas. Prekyba BTC - turi būti IDV.
7. Baudos dirbantiems: kuo daugiau uždirbti, tuo didesniu mokesčiu moki (baudas). Kuo daugiau uždirbi - didini atotrūkį nuo vargšo pašalpinio ar varguolio pensininko.
8. Maisto kortelės, nemokamas viešasis pašalpiniams ir pencininkams. Dirbantiems viešojo transpoto kainas pakelti dvigubai.
9. Dar labaiu remti daugivakes šeimas. Nuo trečio vaiko kas mėnesį skirti papildomai po 1000 EUR. Vaikų kokybė nebūtina - svarbu kiekybė.
10. Skirti paramą vargšam ukraniečiam ,kurie sunkiai čia pas mus dirba.

Darbininkai, investuotojai...vergai juk esat ir liksit vergais. Nepasieksit savo finansinės laisvės. Ką uždirbsit - pasidalinsit su tais, kas iš tiesų yra laisvi...

Kibiras,

Tu apsimeti durneliu ar tau, suaktyvėjimas?
Prie ko sarkazmas kalbant apie pensijas? Jos vos 344 (vidurkis). Tau tai normalu?
Prie ko sarkazmas dėl apmokestinimo NT ar palūkanų?
Visame Pasaulyje tai yra...