Nereikia taip susireikšminti ir nemažvaikiauti neatsakė tai pasakysiu, kad išeinu gal kas paskui mane eis
. Žinok čia yra investuotojų su VIP Diamond reitingu ir manau, kad tai geriausia platforma turinti LB licencijas ir lėšos yra atskirtos nuo savų t.y. turi EPĮ lic.

Niekas ir nesusireikšmina. Visuomet sakiau , kad mano požiūriu PK geriausia platforma iš visų trijų esančių LT. O iki VIP Diamond man ne tiek daug ir trūko...Maniau ir turėjau tokį tikslą iki kitų metų galo pasiekti ir šį lygi. ;)

Tai kad paskolos su UF jau gaunasi obligacijos.

Kas is to kad turi VIP Diamond ?

Galetu daugiau cia jusu sustreku pasitraukti, nes numuset palukanas baisiai, jau nepamenu kada pavyko pagauti A 18 ar bent 17%

Nieko. Tik norėjau pabrėžti, kad daugiausia moko kaip investuoti su 300 Eur portfeliu, noriu, kad baigtume susireikšminti jei nepatinka paimi ir išeini. Jei man nepatinka maxima nešaukiu, o tiesiog einu į Rimi.

Dar betrūko, kad parašytum "ir taip visi laimingai ir ilgai gyveno". Būtų ideali pasaka su laiminga pabaiga. Deja, bet finansų ekonomikoje taip nėra.

Realybė yra tokia, kad kas metus dvigubėjančios apyvartos nebus amžinos. Anksčiau ar vėliau investuotojai supras, kad 8-10% grąžą galima uždirbti ir kituose instrumentuose. Gal ir nieko tokio, kad šiandien kelios avelės pabėga. Tavo "nu ir ką" gražiai skamba. Bet ar skambės taip pat, kai nustosim kilti? Kas nutiks kai pavienės avelės taps banda ir įsivyraus baimė?

yra daug instrumentu uzdirbti 8-10%? tikrai ne, o jei baimes issivyraus, tai bus visose investicijose...nuo to nepabegsim...o kai nustosim kilti dar labiau palukanos sumazes nes nebus kur pinigu deti

aš esu įsitikinęs, remiantis praeitos krizės pamokomis, kad vartojimo kreditai bus daugeliu atveju saugesnis ir pelningesnis (arba mažiau nuostolingesnis) instrumentas per krizę nei daugelis kitų investavimo rūšių įskaitant NT, verslo paskolas ir daug kitų priemonių. Per krizę, tikėtina pakiltų palūkanos, kažkiek sumažėtų investuojančių, likvidumui įtaka kažkokia būtų. Paskolų klubas tokiam scenarijui pasiruošęs, stress test'us atliekame kas metus, paskutinę galima rasti čia: veiklos testinumo planas, stress test, investuotojų lėšų apsauga .Skaičiuojame, preziumuojant, kad paskolų išdavimų apimtys sumažėtų 40 proc., t.y. gan ženkliai. Bet ne čia esmė, esmė, kad daug investuotojų prarastų ženklią investuotų lėšų "principal" dalį tose platformose, kuriose netinkamai atskirtos investuojančiųjų lėšos nuo įmonės.

Nerašiau niekur, kad yra daug instrumentų. Rašiau, kad yra ir kitų instrumentų, o tai yra tiesa.



Pačiame pirmame sakinyje teigiate, jog visos prielaidos bus daromos praeitos krizės pamokomis. Čia ir pasibaigia visas argumentavimas. Nėbūna tokių pat krizių. Visos yra skirtingos, visos įvyksta pirmą kartą, visos sukelia skirtingas panikas. O kas jeigu hyper infliacija? O kas jeigu crashins Vokietija? O kas jeigu jeigu jeigu? Tai tik prielaidos be jokios garantijos. Vienintelis dalykas, kurį visi žinome, tai kad per bet kurią krizę įsivyraus baimė ir vidinis individo instinktas apsaugoti pinigus, t.y. turėti juos kuo arčiau savęs. Gali palūkanos būti kad ir kosminės, masės vistiek judės pagal gyvuliškus instinktus, kurie sako, kad vykstant pokyčiams reikia saugotis. Ir tai stipriai atsilieps verslams, kurie pajamas generuoja tik iš investavimo produktų, o ne klasikinių verslų, kuriančių pirmo būtinumo produktus ir paslaugas (maistas, transportas, farmacija). Nes P2P, kitaip nei maisto, vaistų ar stogo virš galvos galima atsisakyti.

Sutinku, kad kiekviena krizė bus kitokia, bet kažkokį scenarijų vistiek reikia skaiuočiuoti, bankai irgi atspraumo testus daro imdami kažkuriuos scenarijus ir tikrai ne visus. Lengviausia nedaryti nieko. Jei bus didesnė krizė tikrai sutinku, kad nemažai platfromų to neatlaikys. Kiek platformų aplamai ruošiasi tam, skaičiuojasi ir darosi stress-testus ? Čia kaip su asmeniniais finansais, vieni kaupia 5 metų pagalvę, kiti 6 mėnesių, o dar kiti gyvena šia diena.

Pk,du klausimai aktualus:



ir

Čia link mėnesio frazės traukia Kas yra p2p - skola, kuri niekur nedings! Kaip tu jos atsisakysi? Jeigu norėsi turėt stogą virš galvos turėsi ją padengt, o tuo metu gali būt kad būsi nepavalgęs ir be vaistų

Vaivyta, cia greiciausiai tureta omenyje ne esama skola, o nauja. t.y. tiesiog niekas nesiskolins naujai. o valgyti - valgys ir tabletes pirks, o vat trobos remontas kelis metus palukes. arba vaikai su senais telefonais pora metu pavaikscios.
nors kvailiu visa bus... jei bobutes paskoloj eme paskolas po 10 % menesiniu, tai ims ir po 30 % metiniu.

Citrix,
atsakau į abu:
1. Mums galioja informacijos atskleidimo reikalavimai nes esame viešas emitentas, todėl daugiau kas parašyta dėl per Nasdaq pranešimą komentuoti negaliu. Tik paaiškinu esmę, kad šiuo sprendimu akcininkai įgalioja valdyba pasirašyti sprendims obligacijų emisijų leidimui bendrai 4 mln EUR sumai. Tai reiškia, kad nereiks šaukti akcininkų susirinkimų. Kada ir ar bus tokios emisijos bus pranešta per biržą.
2. NEO Finance yra licenzijuota finansų įstaiga, mūsų KYC atlieka kas metus tiek Lietuvos bankas, ką tik prieš prekybos pradžią, jau po straipsnio publikavimo, atlieko ir Nasdaq. Tai neturime ką daugiau komentuoti, išskyrus tai, kad nei NEO Finance kaip įmonė, nei valdybos ar stebėtojų tarybos nariai, nei jokie kiti vadovai neturi sąsajų su straipsnyje minimomis Rusijos įmonėmis ar asmenimis. Lietuvos bankas po šio straipsnio išplatino avo pranešimą: https://www.lb.lt/en/news/bank-of-lithuania-fintech-development-warrants-thorough-risk-assessment . Smulkiųjų akcininkų asmeninių verslo subtilybių ir reikalų komentuoti neturime nei pareigos nei teisės, mes to net negalime žinoti, tai būtų neetiška ir net žalinga įmonei. Mes galime ir privalome pagal įstatymus komentuoti tik akcininkų, kurie turi daugiau kaip 10 proc., arba yra NEO Finance vadovai, reikalus, kurie tiesiogiai liečia NEO Finance.

Būtent. Aš net labiau žvelgiau iš investuotojų pusės. Jeigu įsivyraus baimė (nesvarbu kokia tai recesija), investuotojai nustos kišti pinigus į naujas paskolas, ko pasekoje visas P2P verslo modelis pradės dirbti iš sukauptų "riebalų sluoksnio". Bus daugiau norinčių pasiskolinti kaip minėjai, bet gerokai mažiau norinčių skolinti. Ir kaip tada? Kas skolins? Vos tik rinkos tendencija pasikeis, platformos tuo pačiu momentu susidurs su bėda, kai reikės daugiau kaštų administruoti paskoloms (daugiau default) plius stos naujų paskolų sudarymas (ateities pajamos). Čia yra esminis P2P skirtumas nuo bankų ir greitukų įmonių, kuriuose dirba išmanantys žmonės ir tikėtina labiau geba valdyti emocijas baimės laikais (dėl šios priežasties argumentas, kad 2009m. bankai gerai uždirbo iš vartojimo paskolų yra niekinis).

Šaunuoliai PK, kad galvojate apie įvairius scenarijus, dėl to tikrai nepriekaištauju. Nuomone mano nesikeičia, esate geriausiai riziką valdanti platforma Lietuvoje (jeigu viskas yra kaip sakote viešai), bet P2P tikrai nebus saugesnis instrumentas recesijos metu už klasikinius instrumentus.

Apibendrinant, tai norėjau pasakyti, kad žmogus yra paprastas primatas ir kritiniu momentu elgiasi instinktyviai, o ne racionaliai. Natūralu, kad tuo metu lengviau gyvena tie verslai, kurie tenkina pirmo būtinumo poreikius, nes tų verslų apyvartos neturi tokio didelio svyravimo. Kai baisu, investicijos (į P2P irgi), prabangos prekės, kelionės ir kt. bus stabdomos pirmiausia, tad klausimas kaip tokie verslai yra pasiruošę išgyventi šiuos svyravimus? Kiek laiko išgyvens P2P platformos be sufinansuotų naujų paskolų? Kaip efektyviai dirbs be naujai sufinansuotų paskolų? Ar gebės užtikrinti jau esamus įsipareigojimus?

Baltic Mustache, labai geri klausimai ir labai teisingi, smagu, kad ne mums vieniems tai rūpi, ir yra kas tai vertina. Labai tikiuosi,kad ir kitos platformos paseks mūsų pavyzdžiu ir pradės atlikinėti stress-test'us, skelbs viešai akcininkus, ataskaitas, audituosis finansines ataskaitas, paskelbs kaip atskiria lėšas ir t.t., o dar geriau, kad priežiūros institucijos nustatytų stress-test standartą.
Keletas vietų kur verta lįsti giliau yra šios:
1. Čia yra esminis P2P skirtumas nuo bankų ir greitukų įmonių, kuriuose dirba išmanantys žmonės ir tikėtina labiau geba valdyti emocijas baimės laikais (dėl šios priežasties argumentas, kad 2009m. bankai gerai uždirbo iš vartojimo paskolų yra niekinis).
Kuo pagrindžiate teiginį, kad kadangi bankai gerai uždirbo iš vartojimo paskolų, tai žmonės neuždirbs? KOdėl ? ką bankai daro geriau?
2. Kokios investavimo priemonės iš šių paminėtų tavo manymu yra saugesnės už vartojimo paskolas krizės metu, tiksliau kurios tavo manymu uždirbs didesnį pelną įvykus panašiai krizei kokia buvo: auksas, žaiavos, obligacijos į įmonių VP (tarkime Balti markete), pskolos įmonėms per platformas, NT investicijos tiesiogiai, NT investicijos per platformas.
Būtų tikrai įdomi argumentuota nuomonė.

Nebeskieskite eilini kart nesamoniu cia su tais savo stress test. Stress test yra pasirinkimas, o ne kazkokia butinybe ar reikalavimas. Ir nesu girdejes kad Europoje kazkur tai butu privaloma, isskyrus ECB atliekamus patikrinti banku sektoriu.
Pasiziurekit kritiskai I savo 2017 ir 2018 m. balansus, I C reitingo duomenis, ir tampa aisku kad jusu atveju toleruojant didesne rizika tie stress test yra net labai aktualus. Ypac sulyginus LT tarpusavio skolinimo platformas, mano matymu esate maziausiai orientuoti I paskolu kokybe. Ka rodo it jusu siekiai isduoti kuo daugiau kreditu, bet nebutinai kokybisku. Bent jau niekur to negirdeti komunikuojant. Tad bendra jusu strategija aiski.
Beje noriu labai aiskiai deklaruoti kad sustabdziau investavima per PK. Sukritus pilniems C reitingo duomenims, galesiu parasyti kaip sekasi isieskojimas is siu skolininku. Pk Sako kad labai tuo tiki. Paziuresime

Žmogiškuoju faktoriumi ir emocijomis. Bankuose dirba pro žmonės. Jie dirba ne su savo pinigais, komandoje, todėl veikla yra paremta labiau strategija, o ne emocijomis. Yra tęstinumas, planas pagal kurį investuojamos lėšos, A, B ir C atsarginiai planai. Fiziniai visada buvo inertiškesni nei instituciniai, kodėl P2P turėtų būti kitaip? Jeigu dabar naudojasi buy-back susitaikydami su nuostoliais, tai nuostolius fiksuos ir pasikeitus ekonomikus trendui, naudosi ls bet kokia galimybė išeiti iš rinkos (mažinti P2P verslų pajamas).



Manau, kad nėra prasmės diskutuoti apie panašią į 2009m krizę, nes tokios jau nebus. Bus kažkoks pirmas kartas kokio dar nebuvo, o aš manau, kad geriausiai laikysis, kaip ir minėjau, tų įmonių VP, kurių teikiami produktai/paslaugos yra pirmo būtinumo pirkiniai rinkoje. Žmonės valgys, žmonės gydysis ir pan. nepaisant to, kas vyks, todėl šias paslaugas teikiantys sektoriai ir verslai ir toliau vienaip ar kitaip dirbs ir mokės dividendus nepriklausomai nuo jų vertės rinkoje. Tokiems verslams pinigų ištraukimas iš finansų rinkos tikėtina mažiau sutrukdys ir toliau vykdyti veiklą, nes ji paremta būtinų produktų ir paslaugų pardavimais. Kai tuo tarpu P2P pajamos yra generuojamos iš investavimo veiklos, o tai nėra prioritetas individui "baimės laikais".

Vartojimo paskolų rinkos pliusas yra nebent inertiškumas, nes taip greit iš rinkos dalyviai pinigų neištrauks. Tačiau dėl baimės dalyviai vienareikšmiškai nustos pildyti ir reinvestuoti portfelius, tad nauji sandoriai nutrūks, o neilgai trukus, platformos susidurs su pajamų mažėjimu, išlaidų didėjimu. O jeigu da. P2P platformų "sukaupti riebalai", t.y. UF bus suinvestuoti ir nelikvidūs?

Keli pastebėjimai. Pk forume atsakinėja grubiai į kas antrą klausimą, gal neatsako į tuos klausimus kurie jiems yra neigiami, gal tiesiog nenori atsakyti. Čia kaip ir tvarkoje, nes kitos platformos nebendrauja. Dabar pirmą kartą matau, pasakyta, kad nebegali atsakyti į klausimą, nes bendraus per Nasdaq. Kaip suprantu dabar Nasdaq apribojo žodžio laisvę PK. Tai man kyla klausimas, dabar jūs turite dviejų tipų investuotojus: investuotojus platformoje į paskolas ir investuotojus į akcijas. Kaip bus skirstomas bendravimas? Atrodo su atėjimu į Nasdaq, dabar galite lengvai išsisukti nuo klausimų, pateikiant paaiškinimą, kad Nasdaq nebeleidžia. Kaip bus toliau vykdoma komunikacija su investuotojais ir akcininkais?