Čia buvo beužsimezganti diskusija apie skolinimosi ir finansinės nepriklausomybės santykį. Rašiau, kad nereikia demonizuoti nei vartojimo paskolų, nei greitųjų kreditų. Temos autorius mane griežtokai sustabdė maždaug pareiškęs, kad finansiškai drausmingam visokie kreditai yra tabu, na gal išskyrus būsto paskolą.
Aš tvirtinu, kad gebėjimas skolintis ir suvaldyti skolas finansiškai nepriklausomam yra ne tik svarbu, bet ir privaloma.
Ypač ši būtinybė išryškėja jau pradėjus gyventi iš santaupų. Toks gyvenimas pasireiškia išmokų netolygumu. Juk kasdien moka divus, o ir indėlio taip greit nenusiimsi.
Be to, skolinimasis leidžia staiga prireikus pinigų neatitraukinėti pelningai investuotų aktyvų, pragyventi, kol pardavinėji žemesnio likvidumo turtą ir pan.

Iš mano patirties kalbant, tai man ne vieną kartą teko per anksti parduoti pelningą poziciją baltic'se vien dėl to, kad atsitiko gyvenimas, o aš, suaugęs ir savarankiškas žmogus neturiu gero dėdės kuris duotų pinigų pragyventi iki prisirps mano GRG ar tai KNF.

Žurnale "Investuok" buvo kažkada straipsnis apie skolos anatomiją, kas tai yra, kada tai yra gerai, kada blogai ir pan. Iš jo galima sužinoti, kad finansų pasaulyje skola pati savaime yra neutralus reiškinys, o teigiamą ar neigiamą atspalvį siteikia tai, kaip ji suvaldoma. Esą, visos tos siaubingos istorijos apie prasiskolinimą ir turto išvarzymą yra arba neatsakingas elgesys arba nepasisekė jos suvaldyti.
Jokiu būdu nepritariu tam kad ūbagas skolinasi ant naujo iPhone, kuris kainuoja kaip neblogas automobilis.
Skolintis kad ir vartojimui ar kelionei į Turkiją galima tik tuomet, kai turi kokius du-tris šaltinius iš kurių galėtum sumokėti dabar arba artimiausiu metu.
Protinga skolintis būsto remontui kai matai besiartinantį statybų bumą. Tada jau grąžindamas paskolą galėsi džiaugtis, kiek viskas per tą laiką išbrango ir kiek sutaupei net ir su palūkanom. Žinoma, galima palaukti ir statybų krizės, ji būtinai bus, tačiau, belaukiant surūdiję vamzdžiai gali ir nurūdyti.


Baigdamas norėčiau pasakyti, kad lankstus ir protingas skolinimasis yra būtent finansiškai nepriklausomųjų privilegija ir aukščiausios finansinės laisvės išraiška.

Šalyje su neišsivysčiusia finansų rinka, kurioje pagrindinis investicinis produktas - bankinis indėlis?

Indėlis ant knygutės amerikoniškai vadinasi emergency funds.

Mintis buvo ta, kad jeigu neturi finansinio turto, vienintelis dalykas ką gali operatyviai užstatyt prireikus casho tai savo darbo pajamas (jei ant jų dar nekabo NT skola). Nu arba inkstą.

Užstatyti indėlį už kreditą yra kredito unijos veikimo mechanizmas.

Jeigu skoliniesi, vadinasi nesi laisvas finansiškai. Nebent skoliniesi tam, kad dar daugiau uždirbti.
Skolinimasis yra geras ir pozityvus dalykas, jei:
- paskolos tikslas - uždirbti;
- nebus problemų gražinti net kai situacija smarkiai pablogės.

Banko paskolos - apgaulingos. Reikia gerai pagalvoti, ar skolintis banke už 5% ar privačiai už 15. Daugeliu atvejų antras variantas geresnis ir daug kas jį renkasi.

Jei nesi trigubai apsidraudęs - jokiu būdu nesiskolink!!!
Jei įperki 15 proc. palūkanas prie 5 proc. bendro lygio, tai labai puiku, turi gerą mokumą, belieka tik pasveikinti.

Galima plačiau dėl to, kad 15 geriau už 5?

IMHO, jis tvirtina, kad bankai gali kelti debiliškas sąlygas ir kartais geriau du kart permokėti už pastarųjų nebuvimą.

Banko 5 procentai apauga papildomais mokesčiais. Sutarties sudarymo, notaro, įkeitimo ir t.t. Tai viena.

Antra, tarkim paimi iš banko 10.000 ir turi kas mėnesį mokėti palūkanų 50 ir paskolos 500. Iš viso kas mėnesį turi mokėti 550. Paskui mažiau gal, priklausomai kokį modelį gražinimui pasirenki. Bet nesigilinkim į smulkmenas.

Paskolą imi kažkokiam bizniui įsukti, kuris pradės nešti pelną po dviejų metų. Jei paimi paskolą pas privatų asmenį, moki kas mėnesį 120. Taigi gerokai mažiau negu 550. O jeigu neturi tų 550 ? Binis dar neneša jokio pelno, o tu jau turi mokėti. Iš ko ? Jei skoliniesi už 15, palūkanų sumoki daugiau, bet tada, kai jau turi pinigų, o ne kai neturi.

Kadangi nesiskolinu, nors kišo čia nesenai reklamas apie paskolą automobiliui ar kelionei, tai apie sąlygas nelabai išmanau. Bet, kiek pamenu, už debiliškas sąlygas buvo bankai numaudyti per teismus. Gal pamoką išmoko, nors godus dažnai ant to paties grėblio lipa...
Apie paskolas verslui tikrai neišmanau, todėl patikėsiu.

Petrai, indėlis taip pat fin. turtas, o tokios operacijos tavo 'investicinę grąžą' greitai pakiš po vadeniu dėl palūkanų spreado.

Dariau ar tu mokykloje matematikos mokeisi? Nuo kada 50 palūkanų yra daugiau nei 120 palūkanų?
------------------
O bankuose sutartys verslui visokios yra. Gali moketi tik palūkanas kelis metus, o pagrindinę sumą sumokėti po 5 metų vienu kartu.

Pope, lėšos kredito unijoje marinuojamos mainais į papigintas palūkanas. Be to, už tą baisųjį palūkanų spredą perkamas laikas. Kartais tai pateisinama.

Kartais čia klausimas stovi panašiai kaip kompiuterių sferoje. Tarkim Pentium tik 15 proc. sparčiau už Celeron, kompo reik dabar, o perkant Pentium teks įtempti stabilų šeimos biudžetą. Taigi imam Celeron išsimokėtinai, per tą laiką sumokam Pentium kainą kurią išmokinėjam atsipūtę, dalį įmokos laikydami tarsi nuoma už kmpo naudojimą dabar.
Jeigu tėvelį atleido iš darbo, likusią įmokų sumą nusiimame nuo knygutės iki tėvelis ims gaudinėti bedarbio pašalpą.

Dėl laiko pilnai pritariu. Kaip bebūtų tai alternatyvių kaštų uždavinys. Geriausiai kai skolos operacija turi teigiamą spreadą lyginant su tavo fin. turto generuojama grąža. Tačiau mūsuose tai ganėtinai sudėtingas pratimas ypač dirbantiems už algą.

Tuo tikslu pvz. galėtų padaryt, kad eitų užstatyt savo 'pensines teises' sodroje. Bent jau įgautų turto pavidalą. :P

Būtų koks nors "Sodrinis kreditas". Kodėl ne? Valstybė skolinasi tai itin pigiai, spreadas g.b. minimalus.

Panašu, kad kažką supainiojai su galimybe skolintis iš 401k. Nors sunkiai tikėtina kad ją turi, nes ten pirmu smuiku griežia darbdavys o su savanoriškom įmokom dabar ten nekažką.

Vienas is pagrindiniu faktoriu kurie sukele 2008 krize Amerikoje buvo valstybines paskolu stimuliacijos ubagams. Ubagai prisieme NT, bankyriai tuo pagrindu prikure visokiu isvestiniu chujniu ir visa piramide ant galo ruchnul. Ir kas kaltas - valstybe, ubagai ar bankyriai ?

Isvada butu tokia kad ubagai kurie ima paskolas ant kelioniu ar NT netik durni bet dar ir pavojingi - gali sukelt pasauline krize. Nors kaip ir nieko naujo tame nera kad durnumas gali staigiai viska sugriaut.

Klaidinga išvada. Ne ubagai pavojingi, o valdžios vyrai, kurie proto neturi (arba turi) yra pavojingi, nes jie paskolas dalino.

Amerikonai niekuo nerizikuoja, pas juos pinigų spausdinimo monopolis. Gaisras ar potvynis, viskas užverčiama doleriais. Gali dirbtinai tą krizę sukelti, pav., kad rusus į pavėsį padėti. Žino, kad jos bus reguliariai ir per daug dėl to nesibaimina. Pirmas sužinai apie krizę, pirmas į ją įeini, pirmas išeini.

Kalti bankininkai dėl tų išvestinių finansinių nesąmonių ir valdžia kuri nesukontroliavo. Čia viskas kaip ir aišku.