Kas linksmiausia, kad juos rinko tie, kurie dabar garsiausiai rėkia, kad valdžia bloga. O jie skaitė, kad išrinkdami TPP, gali valdžią pamokyti Toks žmonių tipas taip ir laukia visą gyvenima iki pensijos "geros valdžios, kuri kažką duos", o po to įsideda dirbtinius dantis ir eina giedoti dainų apie Paksą prie Seimo

Virgism nepyk , bet tavo kazkoks iskreiptas mastymas . Pagal tave tokia valdzia ir turi buti. Bala nemate tegul vagia , svaisto milijardus ir krauna toliau valstybes skola ant musu peciu , atsakomybes gi jokios ,siaip pabars biski ir perkels kitur i dar siltesne vieta .

Sakyčiau labiau iškreiptas mastymas tų, kurie galvoja, kad valdžia kažkas panašaus į Harį Poterį, kuriam pavyks visiems duoti darbo, duonos ir žaidimų, atiduoti visas skolas ir panaikinti visus mokesčius.
Liaudis nori ir gerai gyventi, ir mažai dirbti, ir kad dar nereikėtų paskolų imti. Paskolos galima ir neimti ant tavo pečių - bet ar eisi ginti Seimo nuo įtūžusių pensininkų, kuriems pensijos bus sumažintos 50 proc.

Va, kinai gerai gyvena. Užtai pas juos minimalus darbo užmokestis yra 80 Lt/mėn. Ten yra net progresiniai mokesčiai - nuo 80 Lt/mėn. nereikia nieko mokėti.

virgism, nieks iskart nemazins 50%, po truputi mazins, dalimis, o zmones tuo paciu apsipras ir t.t.

Latvia Mortgage Plan No Devaluation Prelude, Commerzbank Says

http://www.bloomberg.com/apps/news?pid=20601095&sid=ap88DDXAPN5k



Latvia ‘on the Edge’ After Mortgage Plan, Oates Says

http://www.bloomberg.com/apps/news?pid=20601087&sid=a2dW2kp6cCA0

Latvia’s plan to cap mortgage holders’ liability has damaged the Baltic state’s chances of convincing investors it can meet the terms of its bailout and avoid a devaluation, said James Oates, chief executive officer of investment company Cicero Capital.

Latvia today sold about 1.5 million lati in three-month bills at an average yield of about 10.497 percent, and 200,000 lati of 12-month paper with a yield of 14.75 percent, according to Kristaps Strazds, head of trading and capital markets at SEB’s Latvian unit. Yesterday, the Treasury sold about 2.04 million lati in three-month and 12-month paper, and failed to sell six-month notes. Six-month paper wasn’t offered today.

Latvia is struggling to cut its deficit to satisfy the European Commission, International Monetary Fund and the Swedish government, the biggest creditors in its 7.5 billion-euro ($11 billion) bailout.

A possible devaluation of the lats may affect the whole euro area and lead to “more aggressive attacks” against the currencies of EU members outside the euro area, Oates said.

prasidejo

Devalvacija būtų labai gerai vienu - visiems iš karto pajamos sumažėtų 30 proc. ir nebereikėtų galvoti apie karpymus. Tiesa, problemėlė su paskolomis USD ir EUR išlieka, tačiau karpymų klausimas būtų išspręstas vienu smūgiu. O po to jau bus, kas bus. Nes dabar kankinamasi su visokiais nacionaliniais susitarimais, tik laikas gaištamas, kai reikia veikti.

UZ dyka nenormalu.
Todel ir turim kokius turim..

Tai jie dabar uz dyka dirba?

Lietuva įsisavino daugiausiai iki 2013 m. skirtų lėšų ES:

http://vz.lt/rss/straipsnis/2009/10/08/Lietuva_isisavino_daugiausiai_iki_2013_m__skirtu_lesu_ES2

Per aštuonis šių metų mėnesius Lietuva panaudojo tris kartus daugiau lėšų nei per 2007–2008 metus.

Bijau kad per vėlu. Daug kam tos pajamos jau ir taip sumažėjo, devalvacija juos tiesiog pribaigtų. Žiemą devalvuoti reikėjo. Bet net šitame forume dauguma dalyvių to nenorėjo pripažinti, tai ko iš valdžios tada tikėtis...

jo butu dvigubas neigiamas efektas, matysim...

Truputį persistengta su palūkanų mokėjimo sąnaudomis - jei tektų per metus mokėti 4 mlrd lt palūkanų, vadinasi skola siektų mažiausiai 4 mlrd lt / 7% = 57 mlrd lt. Net ir juodžiausiame scenarijuje sunkiai įsivaizduoju tokį skolos išaugimą.

Pridedu "principal payments" ir "interest payments" grafiką, demonstruotą leidžiant naująją obligacijų emisiją.


Ir truputis pozityvesnių ekonominių žinių nei šioje diskusijoje www.teigiamai.lt

Ar matet LNK "Valanda su Ruta" ?
Maldeikiene is Kirkilo padare "gyva lavona"

ne maldeikiene, o grineviciute, ir kadangi cia buvo irasas sitos laidos, tai grineviciute po to paleido per savo laida ta info apie kirkilo diploma, turi informatoriu ji

Kai žmogus teigia, kad "daug neuzdirbu tas tiesa, gal nemoku vogti", iš karto aišku, kad tai proletarų kilmės lūzeris.
Tiesog yra kitas atsakymas - tavo darbo vertė maža. Būtų didelė - uždirbtum daugiau.
Vadinti labiau sėkmingus vagimis - kelias i niekur.
Ypač tokiame kaip šis forume.

aciu uz ivertinima.

Nepainiok prašau palūkanų ir skolos tvarkymo.
Skolos tvarkymas tai: bazinė skolos gražinimo įmoka (principal) + palūkanos(interest) + skolos administravimo sąnaudos (administrative costs).
Tavo grafikėlis (beje, gera info, kaip tik tokios ieškojau) parodo bazines įmokas ir palūkanas iki 1,5 mlrd., taigi minėtais 2014 metais (su sąlyga, kad daugiau nesiskolinsimes) vien palūkanos sudarys 0,73 mlrd. Lt, papildomai + 1,93 mlrd. (senų skolų įmokos) + 3,53 mlrd. (dolerinė emisija).

VISO realus skolos aptarnavimas 2014 metais bus lygus 6,19 mlrd. Lt

p.s. turiu nuojautą, kad konservatoriai nesieks kitame Seime daugumos

Keista pasidarė ši tema-visur protingai rašantys žmonės čia dažnai nustebina populizmu. Sakykim populiarioji idėja fix "vienintelis išsigelbėjimas - devalvacija": paaiškinkit man durnam, kaip, nesubalansavus pajamų ir išlaidų, mus išgelbėtų papildomų popierinių fantikų spausdinimas. Ar spausdinant dvigubą kiekį fantikų padvigubėtų sukuriama pridėtinė vertė ir padidėtų realios pajamos? Tikrai ne. O jei turime neigiamą pajamų/išlaidų balansą, tai gal ir reikia šitą vietą taisyti- kol nepajėgiam daugiau uždirbti, turime mažiau išleisti, o būtent koks kiekis popierinių fantikų atspindės mūsų uždirbtą vertę(pajamas) yra tik techninis iš esmės nieko nesprendžiantis dalykas.

Arba kita vieta - profesionalūs politikai ir jų atlygio dydis. Vėlgi, kadangi durnas, nepajėgiu suprasti kas yra profesionalus politikas ir kaip apibrėžti tą profesionalumo lygį. Pagal paplitusią Lietuvoje nuomonę susidariau įspūdį, kad politiko profesionalumo lygį parodo jo sugebėjimas malti š... nieko konkretaus nepasakant. Šitoj vietoj tikrai galima įžvelgti panašumą su vadybininkais (manager-nepainiot su pardavėjais, marketingistais). Net pagal apibrėžimą negali būti profesionalių vadybininkų-tai yra verslo proceso organizatoriai, ir šioje vietoje tiesiog neegzistuoja kategorijos ar laipsniai. Kažkam tai gaunasi, o kažkam ne, nors š... mala ir vieni, ir kiti vienodai. Mano akim pagrindinis vadybininkų skirtumas nuo politikų-pas vadybininkus daugiau konkretumo. Anyway, geras vadybininkas uždirba daug, o prastas bankrutuoja. Jei geram vadybininkui pinigai plaukia iš gerai suorganizuoto (verslo) proceso, tai paaiškinkit man durnam, kodėl būtent tokiu principu negalima apmokėti politikų darbo? Koks čia bent kiek įžiūrimas skirtumas tarp "vidutinio vadybininko" ir politiko, kad jų atlyginimai turėtų skirtis? Apie kokias dar aukas dėl liaudies kalbam? Jei kai kada vadybininkui per 2 paras tenka miegoti 4 valandas, ar kompanijos krovikai jam turi kojas bučiuoti, nes jis taip "aukojasi dėl liaudies"? Ne, vadybininkas stengiasi dėl savęs, o kadangi jam verslo procese reikalingi patikimi krovikai, jis jiems atitinkamai moka - tik kur čia aukojimasis?

Vėlgi-progresiniai mokesčiai teisingi ar ne. Mano durna galva pati mokesčių funkcija yra paprasčiausias pinigų perskirstymas tarp skirtingų socialinių grupių. Kokiu būdu tai daroma-techninis klausimas. Vystant mintį matosi, kad mokesčiai gesina pasekmę, o ne priežastį. Priežastis-skirtingos tų grupių galimybės. Kuo labiau galimybės skiriasi, tuo daugiau reikia perskirstyti, atitinkamai turi didėti mokesčiai. Išvedant paralelę su verslu - jei procesas organizuotas prastai, skirtingų jo grandžių apkrova ir joms skirtas finansavimas pasiskirsto netolygiai. Tada ir lieka viena išeitis - siekiant išsaugoti veikiančią grandinę reikia perskirstyti dirbtinai. Deja tuo atveju atsiranda papildomi klausimai, kurie ir buvo paliesti temos diskusijoje - yra apkrovos/atlygio disbalansas, ir visiems priimtinas sprendimas šitoj vietoj neįmanomas. Bent man atrodo, kad žymiai geresnis sprendimas būtų suteikti galimybę kiekvienam užsidirbti pačiam - t.y. įmanomai sulyginti skirtingų grandžių apkrovą ir finansavimą. Lietuvoje faktas kaip blynas-yra lygūs ir lygesni, ne be reikalo vadinamės švogerių šalimi.

Bendrai iš šono žiūrint atrodo, kad didžioji dalis mūsų aukštosios valdžios tiesiog nesupranta, kuo jie užsiima. Nejaugi taip sunku bent pasiskaityti atitinkamoje literatūroje, kad jie turėtų užsiimt tinkamu socialinių grupių tarpusavio sąveikos proceso organizavimu, siekiant gauti kuo geresnį naudingos veiklos galutinį rezultatą. O gal žino ir supranta, bet vistiek - kol kas stebime antklodės tampymą kiekvienas į savo pusę be jokio tikslo ar vizijos. Rezultatas -22,4% BVP, ubagėjam ir lendam į skolas visi, įskaitant tą pačią valdžią. Manyčiau, kad ir Kubilius, ir Kirkilas, ir kiti daug paaukotų, kad būtų atvirkščiai ir jie galėtų ramiai miegot. Deja panašu, mūsų valdžia tiesiog nežino nuo ko pradėti tvarkyti šį bardaką.

Newbie, devalvacija turi pliusų,turi ir minusų. Kalbant apie pliusus ir nenušnekant į lankas, devalvacija padėtų pasiekti to, kam nesiseka sukaupti politinės valios: didžioji dalis valstybės išlaidų ir skaičiuojamos litais, ir vargu ar yra indeksuotos pagal euro kursą, vadinasi po devalvacijos jos turėtų nepasikeistų absoliučia litų išraiška (t.y. jei nebūtų pasiduota spaudimui kelti tas išmokas, o tai,IMHO, yra lengviau nei sumažinti nedevalvuoto lito išmokas).Pajamos, kita vertus, yra pakankamai priklausomos nuo BVP,kuris tiesiogiai susijęs su užsienio prekyba ir eksportu, vadinasi jei jau tarsim kad kainos litais kyla, atitinkamai kils ir biudžeto pajamos, vadinasi devalvacija prisidėtų prie biudžeto balansavimo (žinoma, ekonomiką veikia begalė veiksnių, todėl tokie baziniai modeliai negali būti tikslūs). Todėl racijos dėl devalvacijos pranašumų yra.

Dėl minusų pagrindas - smukusi nuomonė apie valstybę užsienyje, sumažėjusios TUI ir t.t. bei galima infliacinė spiralė (jau esu sakęs, kad infliacine spirale netikiu dėl bendro defliacinio fono užsienyje). Kitas minusas- nepasitikėjimas valiuta, bet vilibor ir taip laiko 7% spreadą metinėse palūkanose lyginant su euru, todėl sunku pasakyti, kad pasitikėjimas dabar yra
Nuoširdžiai, tai nežinau kas dabar šaliai būtų geriau- devalvuot, ar ne, nes pats geriausias laikas dėl kvailų principų jau pramiegotas, ir to efektyvumo bet kokiu atveju jau nebūtų, nes visus metus mokam už tos devalvacijos grėsmę..

Belsebubas, beveik prieš metus buvo labai panaši diskusija dėl devalvacijos. Tada mano atsakymai į tokius pat kaip tavo argumentus buvo:
1. Realiam valstybės sektoriaus išlaidų mažinimui reikia tik (politinės) valios. Jei jos nebus, tai litą devalvuosim, išlaidas atitinkamai indeksuosim ir liksim toj pačioj vietoj, tik su sugadinta reputacija. Jei valia yra, išlaidas galima pradėt mažint ir nedevalvuojant valiutos. Faktas po metų - valios beveik nėra...
2. Žiūrėti tik į eksporto pajamas, nevertinant importo išlaidų neteisinga. Kadangi su žaliavom pas mus nekas, realiai galima sutaupyti tik sumažinant (esant devalvacijai - nekeliant) darbo užmokestį. Po metų - verslas susimažino vidutinį DU berods 30%. Be jokių devalvacijų...
3. Po devalvacijos biudžetas skaitine išraiška išties padidėtų. Bet tada ironizavau, kad valdininkų klanas neleis liaudies, t.y. savęs skriausti ir tuoj pat susiindeksuos atlyginimus. Po metų - katostrofiškai krentant įplaukoms į biudžetą, verslui besiveržiant diržus jau kažkur kaklo srityje, mūsų "numylėtas" klanas nepajėgė bent kiek ženkliau susimažint nei etatų, nei atlyginimų... Iš esmės vyko mano scenarijus-valdininkų klanas tikrai neleidžia skriausti saviškių "liaudies"...
4. Dar buvo kalbama apie Lietuvos gamintojų mistinį devalvacijos sugeneruotą konkurencingumo augimą eksportinėse rinkose. Argumentavau, kad importuojami energetika ir žaliavos sudaro didžiąją dalį savikainos, ir tie, kurie nesugebėjo konkuruoti su tuometiniu DU lygiu, nesugebės ir jam sumažėjus. Problema buvo ne konkurencingume, o paklausos kritime. Faktas po metų - DU krito drastiškai, bet eksportas praktiškai neauga, o bankrotų Lietuvoje per tą laiką buvo laaabai daug.
Tiesiog Lietuvos ekonomikos konjuktūra nebuvo ir nėra palanki teigiamam savanoriško valiutos devalvavimo efektui. O neigiamų veiksnių kaip pats išvardinai daugiau nei norėtųsi...