o tai visiems grazino, ar tik tiems, kas kreipesi i teisma? nu bent tiek gerai, kad grazino, vis pradzia, aisku po sesiu metu...

Ka reiskia 'gerai, kad grazino'?! Jie net neturejo teises prie tu pinigu kist nagu, nes investuotojus 'saugojo' istatymas, bei uzsukti ivairias teismu karuseles, kur zmones/ imones prarado nemazai bylinejimosi islaidu, kurios nuplauke. Gi is srs dabar nieko nepasiimsi, nors visus pralosusius spausdavo kuo greiciau susimoketi

bandziau pozityva izvelgt ir tiek bent koki, o tas tai savaime aisku, kad net neturejo nusavint, nes emisija tai nebuvo isplatinta...

Po 6 metu nervatriopkes nebelike jokio pozityvo, tik nusivylimas cos beveik vienintelis tr.lt su stipria argumentacija, nors kruvos investoriu buvo pakabinti ant sakiu

nu as is Vilniaus ir baltic birzos isejau dar 2008 metu vasara, taip ir negrizau po to, tai nelabai domejausi, kas ir kaip...

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė 2019-02-14 nutartį civ. byloje Nr. 3K-3-40-313/2019, kuria visiškai patenkino kasacinį skundą ir visa apimtimi panaikino Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dėl paduoto grupės ieškinio beveik 1500 asmenų, įsigijusių BAB bankas SNORAS obligacijų. Grupės ieškinio suma - beveik 6 mln. EUR.

Kur sužinoti detaliau apie šį sprendimą?

2019 m. vasario 14 dieną LAT galutine ir neskundžiama nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį ir grąžino ieškovų grupės atstovės Investuotojų asociacijos ieškinio priėmimo klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Plačiau: https://www.vz.lt/rinkos/2019/02/15/lietuvos-auksciausiasis-teismas-teismai-turi-priimti-grupes-ieskinius#ixzz5faXNM9GJ

Čia tik pradžia teismų ,o ne pabaiga....

Dominykas Vanhara
18 val.
Šiandien yra tarptautinė Valentino ir meilės diena. Bet man šiandien yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo diena Pagaliau, po 3,5 metų sunkaus darbo, po trijų atskirų bandymų, kurie kainavo didžiules asmenines laiko, pastangų ir net finansines sąnaudas man pačiam asmeniškai, gerbiamieji ponai ir ponios, šiandien Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, panašu, kad pramušiau grupės ieškinio institutą Lietuvos teisinėje sistemoje.

Šiandien Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė savo 2019-02-14 nutartį civ. byloje Nr. 3K-3-40-313/2019, kuria visiškai patenkino mano kasacinį skundą ir visa apimtimi panaikino Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dėl mano paduoto grupės ieškinio, kuriuo aš atstovauju beveik 1500 asmenų, įsigijusių BAB bankas SNORAS obligacijų. Grupės ieškinio suma - beveik 6 mln. EUR.

O dabar trumpa reziumė: grupės ieškinio institutas Lietuvos teisinėje sistemoje įsigaliojo 2015 metais. Kiek žinau, aš buvau pirmasis advokatas, kuris, remiantis naujai įsigaliojusiu grupės ieškinio institutu, praėjus gal keliems mėnesiams po jo įsigaliojimo, pateikė pirmą grupės ieškinį tuomet Kauno apygardos teismui, kuriuo gyniau bankrutavusio AB Ūkio bankas smulkiųjų akcininkų interesus. Tuo metu Kauno apygardos teismas atsisakė priimti mano teiktą grupės ieškinį nagrinėjimui, nurodęs, kad jo negalima nagrinėti pagal grupės ieškinio taisykles, kadangi kiekvieno iš grupės ieškovų faktinės aplinkybės yra skirtingos. Apskundus šią nutartį Lietuvos apeliaciniam teismui, Lietuvos apeliacinis teismas pasakė lygiai tą patį, o aš dar asmeniškai sumokėjau ir bylinėjimosi išlaidas.

Epizodas antras: atstovaudamas bankrutavusio AB bankas SNORAS obligacijų turėtojų interesus, 2015 m. lapkričio 24 d. Vilniaus apygardos teismui pateikiau naują grupės ieškinį. Vėl gauname analogišką nutartį, kad mūsų grupės ieškinys negali būti priimtas nagrinėti pagal grupės ieškinio taisykles, nes skiriasi kiekvieno iš grupės ieškinio ieškovų faktinės aplinkybės. Tuomet Vilniaus apygardos teismas "draugiškai" nurodė mano 1500 ieškovų grupės ieškinį “išskaidyti į atskirus individualius ieškinius”, kas reiškia, kad man, įgyvendinant tokį teismo įpareigojimą, būtų tekę užvesti lygiai pusantro tūkstančio vienarūšių bylų. Spėju, nereikia būti civilinio proceso teisės profesoriumi, kad supratumėte, kam toks įpareigojimas iš teismo pusės buvo nustatytas. Apskundus tokią Vilniaus apygardos teismo nutartį, Lietuvos apeliacinis teismas ją paliko nepakeista, o aš ir dar Investuotojų asociacija draugiškai kartu vėl apmokėjome bylinėjimosi išlaidas kelių tūkstančių eurų apimtyje.

Epizodas trečias: pateikiau naują grupės ieškinį Vilniaus apygardos teismui 2016-11-24, atstovaudamas tuos pačius bankrutavusio AB bankas SNORAS obligacijų turėtojus, tik jau pagal naują grupės ieškinio dalyką ir pagrindą. Istorija ta pati: du kartus bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas priima nutartis atsisakyti priimti nagrinėti mūsų grupės ieškinį, kurias apskundus, vieną kartą nutartį, gavęs mano atskirąjį skundą, pasinaikina pats ją priėmęs Vilniaus apygardos teismas, o kitą panaikina Lietuvos apeliacinis teismas (ačiū bent už tai). Bet ties tuo aspektu mūsų odisėja ne tik kad nesibaigė, bet tik prasidėjo. Bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas paeiliui priima tris atskiras nutartis dėl mūsų paduoto grupės ieškinio trūkumų šalinimo, kurią pirmą įvykdome visa apimtimi, antroje buvo nustatytas įpareigojimas mums sumokėti tuometinį maksimalų žyminį mokestį, t.y. 12500 EUR, kai tokio įpareigojimo anksčiau SNORO bylose niekuomet nebuvo. Nieko, nenorėdami ginčytis ir siekdami kuo greitesnio ir operatyvesnio bylos išnagrinėjimo, vėl, draugiškai su Investuotojų asociacija, šį žyminį mokestį iš savo lėšų sumokame. Tuomet seka beveik 8 mėnesių tyla iš teismo pusės. Ir po 8 mėnesių gauname vėl naują nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo, t.y. nepatikėsit, bet vėl nurodyti individualias faktines aplinkybes, liečiančias kiekvieną iš grupės ieškinio dalyvių, t.y. beveik 1500 asmenų. Aišku, apskundėme ją Lietuvos apeliaciniam teismui, Lietuvos apeliacinis teismas tokią nutartį paliko nepakeistą, o mano atskirąjį skundą atmetė.

Tačiau, reikėtų pažymėti, kad paskutiniu klausimu bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas padarė labai didelę klaidą – jis neatsisakė priimti nagrinėti mano pateikto grupės ieškinio pagal grupės ieškinio taisykles, kaip pirmaisiais dviem atvejais, o nustatė mano pateikto grupės ieškinio trūkumus. Kodėl čia yra teismo klaida? Todėl, kad Įstatymų leidėjas CPK (civilinio proceso kodekse) yra įtvirtinęs, kad teismo nutartys, kuriomis yra atsisakoma priimti nagrinėti grupės ieškinį pagal grupės ieškinio taisykles, yra skundžiamos tik apeliacine instancija, t.y. tik Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau nėra skundžiamos kasacine instancija, t.y. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Tačiau teismo nutartys, kuriomis yra nustatomi ieškinio (bet kokio) trūkumai – jau yra kasacijos objektas ir gali būti skundžiamos Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Visiškai natūralu, kad aš, kaip kietas advokatas, tokia teismo klaida, be abejo, pasinaudojau, iš karto, per pusantros savaitės nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo, kaliau kasacinį skundą, kuris, kadangi buvo absoliučiai pirmasis kasacinis skundas dėl grupės ieškinio instituto, be abejo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo priimtas ir išnagrinėtas, o, šiandienine nutartimi mano kasacinis skundas buvo visa apimtimi patenkintas. Long live Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir jo teisėjai!

Galiausiai, šiuo postu norėčiau grįžti prie savo prieš kelias savaites parašyto posto apie tai, kad teisminė valdžia po truputį pasisaviną Įstatymų leidėjo valdžios įgaliojimus. Prisipažinsiu, tą postą rašydamas, turėjau omeny būtent aukščiau paminėtą atvejį, kai Įstatymų leidėjas įstatyme numato konkretų teisinį institutą, kuris yra skirtas palengvinti asmenims ginti savo teises ir teisėtus interesus teisminiu keliu, tačiau teisminė valdžia, t.y. teismai, tokį institutą elementariai sabotuoja. Aišku, Ačiū Dievui, kai ta pati teisminė valdžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vaidmenyje tokį trūkumą sugebėjo išsitaisyti. Bet o kas būtų tuo atveju, jei Vilniaus apygardos teismas nebūtų padaręs tokios klaidos ir mano pateiktą grupės ieškinį būtų prametęs ne per ieškinio trūkumų šalinimo institutą, o atsisakydamas priimti nagrinėti mano pateiktą grupės ieškinį pagal grupės ieškinio taisykles, kas man būtų užkirtę kelią į kasaciją? O kas būtų tuo atveju, jei šios grupės advokatu būčiau ne aš su savo žemaitišku charakteriu (ačiū mano protėviams), kuris mušosi iki paskutiniųjų vien tam, kad išmuštų savo klientams teisę į teisingumą? Pakeliui dar iš savo asmeniniu lėšų, draugiškai su Investuotojų asociacija (ačiū ir jai), mokėdamas bylinėjimosi išlaidas?

Long story short, šiandien aš, kartu su Investuotojų asociacija, pramušėme Lietuvos teismuose grupės ieškinio institutą, tam prireikė beveik 4 metų, beveik dvidešimties tūkstančių mano ir Investuotojų asociacijos eurų, daugybės mano darbo valandų per naktis, savaitgalius, šventines dienas, daugybės valandų bendraujant su piktais ir susierzinusiais klientais, BET MES TĄ PADARĖME!

P.S. tiems, kurie prenumeruoja Infolex sistemą, kai kitą savaitę gausite Infolex apžvalgą, kurią komentuos Vytautas Nekrošius, priminkite jam, kad prieš kelis metus jis man asmeniškai sakė, kad grupės ieškinio instituto aš neišmanau. O va matai, kaip gyvenime gaunasi

Aš,mano, asmeniškai, kietas, kaliau, pramušiau, pirmas, vienintelis, aš ir dar kartą aš (nu ir dar biškį IA dasidėjo), o tie šimtai investuotojų, sunęšę savo pinigus, dokumentus ir dalyvavę, kuriant grupės ieškinį (pagal kurį, tarp kitko, ETT dėka, jau seniai priteisti ir išmokėti pinigai, t.y pasiektas realus rezultatas - pasirodo tik eiliniai nevykėliai, skirti pabrėžti pono advokato išskirtinumui.
Beje, ši byla dar tik užuomazgoje ir jos baigtis toli gražu neaiški, tad p. advokatui su žemaitišku charakteriu palinkėsime, mažiau euforijos - daugiau kuklumo ir kantrybės ...

Galetu kas LB Valdyba paduoti i teisma.
https://www.vz.lt/rinkos/2019/02/15/lietuvos-bankas--atvirame-konflikte-su-ilgameciu-valdybos-nariu

Lietuva ne teisine ir ne demokratine valstybe.

Dar viena lesbiete isrinkite i valdzia!

tas vaidievutis - toks pats partškolinis, kaip ir jo buvęs bosas su liemene. Puikiai prisimenu, kai būdamas LB v-bos nariu, prieš UKB bankrotą viešai skelbė, kad "kol dirba ši LB valdyba, UKB bankroto nebus", tokiu būdu klaidindamas šimtus UKB akcininkų... Dabar, jau išmestas iš LB valdybos, kaip ir visi partškoliniai, skubiai "persiorentavo" ir gieda "naujas giesmes"...

Lietuvos valdzioje visi parsidave svedu bankams kurie plesia tauta per beprotiskus mokescius.

Kadangi Grybauskaite atejo kovoti su monopoliais (jau uzmirsot?!), tai pasekoje to isrinkite dar viena lesbe gal sita dar labiau nuskurdins tauta.

LB visi parsidave, visi.

Teismai sedi valdzios kiseneje, tad rasyti cia apie kazkoki tai prasilauzima ar laimejima... cirkininkai.

Uzdare Snora ir pareiske, kad LT bankine sistema saugi.

Labai greitai po tokiu pareiskimu uzdare Ukio banka.

Valdzioje vienos atmatos.

su vasario 16aja.

Blet.

Teisingumas aklas. Pasvarstykit apie tai, ką ji laiko rankose.

Teisingumas neegzistuoja Lietuvoje.

tavo nuoroda bloga, ji turi buti uzristomis akimis.

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/neregetas-skandalas-lietuvoje-visi-itariami-teisejai-sulaikyti.d?id=80413549

kiek iš jų prisidėjo prie sprendimų dėl snoro?

Pamenat kai kele atlyginimus teisejams. Kokie buvo argumentai, kad teisejams pakelti atlyginimus?
Tai, kad neiimtu kysiu ir butu atsparesni isrores poveikiui.
Ar nejuokinga kai tokie argumentai keliam atlyginima, kad neiimtu kysiu. Kiek bekeltum jiems bus maza ir ims kaip eme kysius. Supuvusi sitema kaip reikalas, jei tuokie auksto rango teisejai prigaunami. Tai kiek jei per savo darbo staza 20 ar 40 metu prieme milijonu.

2018m http://www.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/apylinkiu-teismu-teisejams-padidinti-atlyginimai-891695
2017m https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/siuloma-didinti-apylinkiu-teismu-teiseju-atlyginimus.d?id=74633062

Lietuvos aukščiausiasis teismas (LAT) palūkanų byloje dėl draudimo išmokų už indėlio sertifikatus nusprendė, kad ieškovams palūkanos nepriklauso.

Esminiai LAT motyvai dėl palūkanų nepriteisimo yra šie:

Įstatymas numatė išimtį iš pareigos mokėti draudimo išmoką dėl indėlių sertifikatų ir Indėlių draudimo fondas be teismo negalėjo šios išimties netaikyti;
Ieškovas prašė pripažinti indėlio sertifikato sutartį negaliojančia;
Pareiga išmokėti draudimo išmokas atsirado tik po LAT sprendimo 2015-11-17 (Beje, ESTT nurodė nacionaliniam teismui įvertinti, ar indėlių sertifikatai yra perleidžiami vertybiniai popieriai).
Manome, kad mūsų byloje vien pirmosios instancijos greičiausiai nepakaks, tačiau bylos nėra analogiškos, o ir taikytinos teisės normos skiriasi, todėl turime argumentų, kodėl neužregistruotų akcijų emisijos pirkėjams palūkanos už per vėlai išmokėtą draudimo išmoką turėtų būti mokamos - argumentus teiksime teismui. Tuo tarpu asmenys, kurie pasirinko būti investuotojais, galėtų ginti savo teises per valstybės atsakomybės doktriną dėl netinkamos direktyvos įgyvendinimo - tam reiktų pradėti atskirą procesą administraciniame teisme.

Jau kiek kartų buvo rašyta - partškolinis teismas savo sprendimuose vadovaujasi ne LR įstatymais, ne protingumo ir sąžiningumo kriterijais ir netgi ne ” šio pasaulio etikos ir moralės dimensijomis”, o išskirtinai tik partškolinės patronės ar jos ”įgaliotinių” nurodymais.