Veikti reikia net labai daug. O pasakyti iš ko buvo galima uždirbti tai tikrai - gali ir paauglys.

... jei išvardinčiau iš ko buvo galima uždirbti nuo 2009. susidarytų ilgas sąrašas.

Financine nepriklausomybe-kaip narkotikas -kai gauni -kaifas -didini doze ,bet kaifas jau ne tas -ziauru......

Darriusk esme ne vardijime, o outperforminime. Jeigu neoutperforminai indexo, tai gaishai laika.

Vis dar idomus man Lietuvos rinkos dalyviu poziuris:

1) mokesciu aukstumas nuo PAJAMU (kuriuos suveda, kaip suprantu, patys brokeriai inspekcijai)
2) investuojamu sumu draudimas.

Ar cia viskas ok, ar yra room for improvement?

M3 tu klysti. Mokesčiai mokami nuo pelno. Deklaracijoje yra laukelis, kur įrašai išlaidas turėtas sugeneruoti pajamas iš vp, tai yra akcijų ar kito turto pirkimo savikainą.

Tu i ekonominius terminus pasigilink. Skirk pelna nuo pajamu. Jei gyvenai UK ir grizai i LT tai lygink palyginamus dalykus. O ne b.... su pirstu.

Pasidalinsiu ir aš savo pastebėjimais kelionėje linkt finansinės nepriklausomybės. Tomgu pavyzdys investuojant į dividendines TEO ir ESO akcijas, manau tik iš dalies geras. Taip, yra garantuotas srautas iš dividendų, bet mano galva rizikos išskaidymas yra visiškai per žemas. Prastėjant pvz ESO įmonės veiklos rezultatams gali ta vidutinė pensija iš divų išgaruoti kaip rūkas. Tokia pat situacija buvo ir su TEO, kai kelis metus mokėjo tik simbolinius dividendus. Taip šis srautas pastoviai kintamas ir jis nėra pastovus kiekvienais metais, dėl ko negali būti ramus, kad panašią sumą gausi ir kitais metais. Savo kailiu patyriau, kai prisipirkus 5-8 pozicijų akcijas gaudavau pastovų srautą iš dividendų. Ir kelis metus iš šios investicijos pasyvių pajamų srautas siekė daugiau nei vidutinis metinis LT atlyginimas. Lyg ir galėtų faktiškai mesti darbą, bet užtenka, kad bent kelios iš šių įmonių sumažino dividendų išmokėjimus ir jau kitais metais šis srautas sumažėjo perpus. Pradžioj pagrindinės pajamos buvo iš baltiko įmonių, bet supratau, kad pas mus tik kelios įmonės laikosi daugiau mažiau griežtesnės dividendų išmokėjimo politikos. Todėl net 5-8 pozicijos mano manymu yra per maža diversifikacija norint turėti pastovų pasyvų srautą iš divų. Be to mūsų namų rinkoje beveik nėra kompanijų sėkmingai didinančių dividendų išmokėjimą 10 ir daugiau metų. Todėl laikui bėgant nusprendžiau dalį baltiko portfelio permesti į kitų šalių rinkas ir pasirenkant ilgus metus dividendus mokančias ir juos keliančias kompanijas. Taip bandau sumažinti regiono rizikas bei galimų dividendų nukirpimo rizikas. Aišku pradžioj toks portfelio perskirstymas kainuoja, nes kitų šalių pajamų apmokestinimo mokesčiai yra didesni nei Baltiko, o ir dividendinis pajamingumas kartais yra truputį mažesnis, bet ilgoj perspektyvoj manau tai bus geresnis variantas nei vien baltikas. Plius baltike turint didesnes pozicijas susiduriama su išėjimo mokesčiu, nes tenka arba mušti, kainą norint parduoti greičiau arba apsišvartuoti kantrybe ir pardavinėti kokią savaitę vieną poziciją, norint gauti gerą kainą. Taip pat vertinant ciklo riziką, reikia būti atidžiam, kad akcijos kainos vertės sumažėjimas nenusineštų 5 metų dividendų sumos. Mažinant pozicijų dydžius divų pajamingumas taip pat sumažėja. Taip, kad vien iš akcijų ar fondų gauti pasyvias pajamas manau nėra visiškai teisingai. Iš patirties galiu pasakyti, kad pajamos iš NT nuomos yra labiau prognozuojamos ir neša pastovesni pasyvų srautą, todėl gal lietuviai tą NT taip ir mėgsta. Vienas dalykas jis yra apčiuopiamas, kitas dalykas investavimas į finansines priemones reikalauja žinių, kurių tūlas lietuvis neturi. Taip pat perkant NT gali naudotis finansiniu svertu, kuris praplečia galimybes geromis sąlygomis. Kai kuriais atvejais galima gauti svertą ir akcijoms, bet tai nebus taip patrauklu ir be to kur kas labiau rizikinga. Gaila tik, kad bankai apriboti atsakingo skolinimosi taisyklėmis, nes protingam žmogui apriboja galimybes susikurti pastovų pajamų srautą iš NT nuomos. Gaila, kad bankai apsaugodami didžiąją dalį žmonių nuo nesąmoningų paskolų apriboja ir protingų žmonių galimybes.

to Simultanas:

Šiaip pritariu beveik visoms mintims, tik mano požiūriu jei nebūtų atsakingo skolinimosi nuostatų, NT burbulas jau būtų stipriai prisipūtęs - net ir dabar jau iš nelabai išmanančių apie investavimą, galima išgirsti, kad ruošiasi imti paskolą ir pirkti butą nuomai, todėl nors ir man pačiam tie nuostatai sudarė šiokių tokių sunkumų įsigyjant NT kaip investiciją, vistik manau yra gerai, kad jie atsirado, o tikrai protingi žmonės, žino kaip nuostatus galima apeiti.

Norite finansinės nepriklausomybės? Tai dabar pats laikas išparduoti visus fondus akcijas ir t.t. ir pereiti į cash.
Turkijos griūtis taip lengvai nepraeis, nukentės bankai, sumažės skolinimas ir automatiškai augimas. Laukia krizė.
Gerai būtų, kad aš būčiau neteisus, bet man jau labai panašu į 1998 ar 2008.
Kita savaitė parodys...

Ir pakis Turkija koja finansinei nepriklausomybei....

Įdomu kiek kartų su tokiais spėjimais pataikysi? O jeigu išparduosi ir nieko nebus? Kam ta loterija?

Tolygiai perki ir per daug dėmesio nekreipi į svyravimus, per ilgą laiką pagausi average. Svarbiausia jokių didelių pirkimų arba pardavinų, nebent esi 100proc. tikras arba pasiruošęs prarasti pinigus.

Būtent, kam ta loterija - kai nukris indeksai 30-40 proc - tada ir atsipirksi ką norėsi. Per krizes reikia turėti cash'o kišenėje.
Dėl spėjimo - tai ne spėjimas, tai tiesiog patirtis 1998 metų - praradau nemažai pinigų, kai galvojau, kad tokie dalykai Azijoje per toli, kad paliesti Lietuvą ir kad efektas trumpalaikis. O riedėjimas buvo kiekvieną dieną žemyn ir žemyn.
--------------
Norėčiau kad būčiau neteisus... pats esu dar nepasiruošęs.
--------------------------------
P.S. Paskaityk kokią nori rimtesnę finansinę spaudą, visur pusę lūpų užsimena apie galimą krizę dėl Turkijos. O pilnai kalbės, kai viskas jau bus nukritę 30-40 proc.

Aš beveik su viskuo sutinku. Ir dėl casho, ir dėl Turkijos bėdų (beje sutapimas, bet ir Italija geografiškai netoli Turkijos su savom skolom). Bet jeigu tarkim per pastaruosius 10 metų esi periodiškai investavęs didelius pinigus, išsiparduoti portfelį ir sėdėti su cashu yra per daug rizikinga aš, žinoma, kaip visada, komentuoju iš pasyvaus investuotojo perspektyvos..

Cash is king - yra tokia patarlė. O šiaip tai kai pinigai dideli atsiranda poreikis ne dar daugiau uždirbti, bet sugebėti neprarasti pinigų ir bent išsaugoti vertę. Būtent todėl kažkas perka Vokietijos bondus su neigiama graža, o ne investuoja į akcijas.
Galima diversifikuoti investicijas, dalį nukreipti į fizinį auksą, nors auksas gali dabar dar pakristi, nes gali priversti Turkiją, Italiją parduoti dalį savo aukso atsargų skolų dengimui. Manau tai viena iš priežasčių, kodėl auksas dabar krenta, viskas suskaičiuota į priekį. Bet jei toks variantas teisingas, tai akcijos procentais kris žymiai daugiau nei auksas, o jei pradės gelbėti bankus ir spausdins pinigų daugiau, tai auksas šoks pirmas, ir tik pasekoje akcijos. Tradiciškai taip būna.
Variantų yra daug. Bet geriausia yra Cashas, o kur jį kišti visada atsiranda.
------------------------
Bet kokiu atveju reikia prisiminti, kad krizės yra laukiamos didžiųjų ryklių ir tai gera proga perskirstyti turtą, atimti iš vargšų ir perduoti turtuoliams.

Neatrodo kad varguoliai tiek neturi kad butu ka perskirstyti?

Kodėl neturi? Nuo praeitos krizės jau daugelis išmokėjo pusę paskolos už savo NT, prisipirko akcijų sočiai senatvei, pats laikas juos nuleisti ant žemės, atimti viską ir tegul vėl dirba už duoną.

to wrx89

nesakau, kad pats instrumentas, kaip atsakingo skolinimosi taisyklės yra blogas daiktas plačiajai visuomenei. Jei jo nebūtų jau greičiausiai būtumėm 2007 pike. Ir spekuliacijų būtų nepalyginamai daugiau, nei dabar. Ribodami paskolas bankai neleidžia perkaisti rinkai, nors iš kitos pusės žiūrint kažkiek ir stabdomas ekonomikos augimas, nes neprasisuka taip greitai pinigai kaip galėtų. Kol pigūs pinigai ir žemos palūkanos visi neišmanėliai ir galvoja apie NT nuomai. Tačiau tas laikas eina į pabaigą ir įdomu bus stebėti žmonių lūkesčius, kai pradės kilti Euriboras ir paskolos pasidarys ne 1,5 proc, o 5 proc. Manau greitai pozicija pasikeis, kai pradės paskolos kas pusė metų brangiau kainuoti ir jas aptarnauti bus vis sunkiau. Nebeliks optimistų dėl nesąmoningų investicijų į NT nuomai, nes tada gali nuoma nebeatpirkti paskolų dydžio. O ta akimirka anksčiau ar vėliau ateis, jei pirksi nepaskaičiavęs NT už rinkos kainą. Ne vienas optimistas taip sudegė per paskutinį burbulą, kai reikėjo iš savo kišenės pradėti dengti paskolas už 5 ar 10 butų. Greitai nuvažiavo į dugną tokie optimistai. Manau pirmų pasikeitimų jau liko laukti nebeilgai. Kiti metai turėtų tapti pirmąją palūkanų didinimo banga. Labai nesunku prognozuoti praslinkimą nuo JAV, kuriame jau palūkanos tikrai ne nuliniame lygyje.
Taip pat būtų įdomu išgirsti pavyzdžius būdų kaip kolegos bandot apeiti atsakingo skolinimosi taisykles? Savo kito turto įkeitimas paskolai gauti nedomina.

Broliams troliams pranašaujantiems pasaulio pabaigą ir bandantiems paagituoti viską parduoti ir sėdėti ant casho maišo turiu irgi klausimą. Kaip jūsų manimu cashas generuoja pasyvias pajamas? Arba auksas iš savęs kaip generuoja pasyvias pajamas? Čia tik priemonė turint pinigų nusipirkti aktyvų pigiau. Bet atspėti tikslų laiką kada visi aktyvai kris praktiškai nei Nostradamas nežinojo Sutinku, kad mažintis riziką ir visko laikyti akcijose šiuo metu nelogiška, bet taip pat nelogiška sėdėti tik ant pinigų maišo. Ypatingai galit kolegos patarti turkams ar venesualiečiams sėdėti ant casho maišo, kuriuose metinė infliacija kosminė. Vieni nuvertėja po 15-20 proc per metus, o kiti iš vis šimtais procentų. Jiems turbūt iš viso smagu, kai prieš pusę metų už savo pinigus galėjęs nusipirkti X6 (kaip čia kažkam atrodo investicijos), po pusmečio už tą pačią sumą begali nusipirkti arklio vežimą.

Visi pasirenka savo kelią kaupti turtą, vieni laiko pinigus kojinėj, kiti perka auksą, treti bitcoinus, dar kiti akcijas ar NT. Kiekvienam pagal savo supratimą kas yra aktyvai. Sėkmės priimant teisingus investavimo sprendimus.

to Simultanas:

Taip, šiuo metu už rinkos kainą pirkti butus visiškai neapsimoka mano požiūriu, kadangi pradėjus kilti palūkanoms, o dar pridėkim įvedamus NT mokesčius antram ir paskesniems NT, jeigu dar pavyktų VMI užtrumpinti nelagalius nuomotojus, rizika išaugtų, o galimas pelnas gerokai sumažėtų. Dėl apėjimo - NT užstatymas nėra priemonė apeiti atsakingo skolinimo nuostatus (kas liečia būsto kreditus), kadangi pradinis įnašas yra vistiek privalomas, tačiau yra kitų būdų (tiek legalių, tiek ir ne visai - kiekvienam savo), kaip galima tam tikrų nuostatų netaikyti.

Dėl casho tai manau visuomet dalis portfelio turėtų būti laikoma cashu, kadangi bet kada gali atsirasti gerų situacijų investavimui, o turimus aktyvus išgryninti normalia kaina gali ir nepavykti.

Alternatyvių papildomų investicijų būdu... Pvz.: filatelija, numizmatika ar investavimas į meno vertybes, paveikslus ir tt. ir pan. Didžiausias minusas čia, be abejo, likvidumas (bet yra ir rimtų pliusų), na, ir, žinoma, reikia laiko bei žinių - turi suprasti vertę, rinkos kainą, objekto, į kurį investuoji...

Čia tikriausiai taikai man
Aš kalbu iš savo patirties. Iki 2008 krizės visi svaigo apie milijonus už NT, per krizę pirkau sandėlius už litus, dabar prašo už tokias pat komercines patalpas lygiai tiek pat EUR, kiek aš mokėjau litais. Taigi mano sandėlys pabrango 3,5 karto per 10 metų.
Todėl ir sakau, kad reikia turėti Cash'o per krizę, visiems bus negerai ir tikrai bus turto labai pigiai.
Armagedono nebus, bet 2 metus bus visiems blogai, pigs viskas.
O jei EUR ir USD nuvertės kaip lira ar Venesuelos bolivaras - tai tada tikrai geriausia investicija bus auksas, bet manau hyperinfliacijos tikrai nebus.
-----------------------
O šiaip tokiais momentais pavojingiausi yra pirmadieniai, nes jei bankas koks neatsidarys pirmadienį, tai procesas prasidės.
Asmeniškai manau, kad procesas link krizės prasidėjo. Turkijos lira krito, besivystančių šalių valiutos krito, grasinimai naujomis sankcijomis Rusijai, ES prekybos karas su JAV, didelių rinkų Vokietijai kaip Turkija Rusija kritimas. Kinijos akcijos manoma, kad gali kristi iki 2008 metų lygio dėl prekybos karo.
Ta prasme visuose šiuose įvykiuose nematau absoliučiai nieko teigiamo ES ekonomikai.

Pamodeliuojam situaciją:

Tarkim žmogus turi nemažai pinigų (pvz paveldėjo iš senelių ar laimėjo vikingų loto), pradinis įnašas jokių bėdų nesudaro. Tačiau žmogus nenori sumokėti už NT savo pinigais. Eina į banką ir sako aš turiu 2000000 banko sąskaitoj ir noriu pirkti NT už 200000 eur. Sumoku 40000 pradinį įnašą, o Jūs man duokit paskolą 160000. Bankas remdamasis atsakingo skolinimosi taisyklėm sako, kadangi Jūsų uždarbis 500 eur/mėn Jūs neatitinkate atsakingo skolinimosi taisyklių ir mes Jums paskolos neduosim. Ar yra alternatyvų tokiais atvejais?

Dar geras bajeris, kad kai kurie bankininkai sako, kad mes nevertiname Jūsų pajamų iš verslo dividendų ar iš akcijų dividendų, nes tai netvarios pajamos. Įdomu, kokie jie besmegeniai, jei galvoja, kad darbo santykių pajamos tvaresnės nei kitos gaunamos pajamos. Vieną dieną darbą turi, kitą jau nebe, o pvz koks teo kaip mokėjo divus taip ir didelė tikimybė, kad mokės ir toliau.