"Nu pvz. aš gyvenime tokio nejaučiau tėvams Todėl stebiuosi tokiom mintimis."

Nenoriu plestis sita tema, bet tiesiog vaikai uzauge ir subrende gali but ant tiek skirtingi, kad tevai su jais neras bendros kalbos. Tai yra tas vadinamas kartu konfliktas.

Man taip asmeniskai gavosi su tevu. Ir nors jis buvo nekvailas, turejo gana nebloga technini mastyma, domejosi istorija, mes nerasdavom su juo bendros kalbos, absoliuciai. Kaip kalbet, taip gincas iskarto. Vienas kitam neapykantos nejautem, bet su laiku gavomes svetimi zmones. Jeigu neturesi stipraus rysio su vaikais tai ir pagalbos is ju gali per daug nesitiket ar kad jie tave lankys.

Idomiai gaunasi, niekas beveik netiki sulaukt senatves - bet diskusija labai intensyvi.

Pas mane gyvena sena uosviene ir ji gyvena ne vien todel, kad yra sena, bet ir todel, kad ji yra mano zmonos mama ir mano vaiku mociute, rysys yra labai tvirtas tarp visu, sunui jau 9 metai, bet gyvenime jam svarbiausias zmogus yra mociute. Nors uosviene gyveno sunkiai ir mums finansiskai visiskai nepadejo, bet mes ja gerbiam ir padesim kiek reikes.

Cia gal visi sumaterialeje esat, kad taip kalbat. Ne pinigai svarbiausia, pinigai dazniausiai sugadina zmogu. Jei galvoji ne vien apie pinigus pinigu visada turi ir turesi ir nera cia ko daugiau prideti...

pinigai svarbiausia be abejones. kai man zmogus pasako kad pinigai nera svarbua dalykas tai reiskia arba jis pasiturintis atba turi vergo mastyma

nesu karves fanas , bet šioje temoje dedu +-są

. Pabūni ten 5 minutes ir supranti, kad eutanazija yra ne toks ir blogas dalykas... :/


Kažkaip nesinorėtų anksti paleist ir tipo sukis kaip nori Tavo vaikas gi

Pinigai svarbiausi, kai ju neturi... Paklausk bet kurio, ar jie vien todel laimingi, kad turi pakankamai pinigu.

Pazystu daug pinigu vergu, ypac verslininku, kurie dirba be laisvu dienu pastovioje itampoje. Ir kokia tada gaunasi gyvenimo prasme? Dirbu del pinigu? Vaiku nematau ir jie manes nemato? Visi laimingi...

Cia yra esminis klausimas, su paciu baisiausiu atsakymu - gyvenimo prasmes nera Kiekvienam tenka rinktis asmeniskai savo prasme. Kazkas pachalina del pinigu, kuriu niekur neisleidzia - gal pats procesas tiesiog patinka. Kazkas vaikus augina. Aisku dauguma zmoniu tai daro nelabai suvokdami kodel jie tai daro. Bet taip sutvertas pasaulis.

Siaip kai zmones sukuria seimas vien del to kad neissiskirt is aplinkos, tai yra didele klaida taip daryt. Neatnesha laimes nei sau nei vaikams tokiu atveju. Ne visi skirti seimai, tai nera butinas elementas, ypac siais laikais kai brukamas laisves kultas. Viena sikna visko neapsesi, noresi kazka turet, kazka turesi aukot. Jeigu auginsi vaikus pachalindamas darbuose ant paskolu, tai isauginsi greiciausiai aikstingus neurotikus, su nuolatine isterija del demesio trukumo. Be abejo tai tures dideles itakos suaugusiai asmenybei. Ar toks vaikas tave uzjaus, jei pabyres sveikata - geras klausimas..

Gan daznai gali isgirst tokius tevu skundus - ariau ariau, stengiaus stengiaus del vaiku o jie suauge taip man atsidekoja ) Cia beveik klasika.

Žmogaus kaip individo gyvenimo prasmė yra judėjime arba procese. Daugiau nėra jokių prasmių.
Jei žmogaus kaip visuomenės ląstelės gyvenimo prasmė - tai mirti dėl visuomenės tobulėjimo.

Nu jus duodat cia su savo tokiais komentaras - jau pats zmogus yra prasme.... O kai galvoje tik pinigai - tada jo, prasmes nera...

Turbūt dar jaunas esi, kai palaidosi tėvus, kelis bendramečius klasiokus - tada suprasi. Prasmė yra tik judėjime. Daugiau nėra jokių prasmių.

kokiam judejime? pasivaksciojimai, vazinejimas dviraciu?

Bet kokiame , koks tau suteikia malonumą - nors ir alaus gėrime.

Mano tėvas irgi kelis metus gyveno senelių, tiksliau globos namuose. Tai "PRAGARAAAS" buvo mamai, kol tėvas dar gyveno namuose. Jam reikėjo daug priežiūros, bet jis neklausė, darė visokias nesąmones ir mamai tikrai buvo labai blogai, nuolatinė įtampa, ką jis dar padarys ir iškrės. Vienas dalykas, kai žmogus silpnas dėl ligos ar senatvės, bet kitas dalykas, kai žmogui dar su protu blogai ar, pavadinkim, jis turi savo nuomonę, kuri skiriasi nuo visų kitų nuomonės. O globos namuose jis buvo prižiūrėtas ir turėjo gana geras sąlygas gyvenimui (namai gražioje gamtoje, ten galima net pauogauti, pagrybauti, pažvejoti). Bet, turiu pripažinti, jis jomis visai nesinaudojo ir beveik neišeidavo iš palatos. Tad mūsų šeimos atveju globos namai buvo vienintelė nors kažkiek normali išeitis, o kitaip - "PRAGARAAAS".

Gyvenimo prasmė biologijos atžvilgiu tėra dominavimas ir valdžia. Palikuonys - tavo dominavimo rezultatas (tipo turi daug resursų jiems išmaitint) ir šansas tolimesniems tavo dinastijos (tavo genams) užkariavimams. Nors Krosnelės variantas apie prisidėjimą prie žmonijos tobulėjimo irgi neblogas. Tiktai nelabai kas tuom užsiima

Tiek patentų mokslininkai išradę, o juos vis superka ir deda į stalčius, superka ir deda. Laukia kada bus tinkamas momentas paleisti į rinką 20 metų senumo "revoliuciją" lol



Sutinku, dėl to ten prosenelė gyvena. Haliucinacijos ~100 m. amžiuje prasidėjo :/

Darbas irgi yra judejimas ir gali teikti malonuma.Mano pazystamas toks amzinai judejime.Atidirba saltkalviu nuo 8 iki 17val 5d per savaite,po darbo uzdarbiauja santechniku,namie priziuri darzus siltnami,darosi remontus,dar speja issivirt naminio alaus(tikrai labai neblogo) ir dar beleko prisigalvoja.
Sakau jam-tu vis dirbi ir dirbi ir dirbi.
O jis atsako-tai kad as nieko daugiau nemoku😊

Gyvenimo prasmės daugiau atsiranda, jei tiki reinkarnacija. Jei miręs visiškai neišnyksti, tada atsiranda prasmės daryti pasaulį geresniu (kad ir savo paties vėlesniam sugrįžimui atgal), kurti harmoniją ir tam tikroje dalyje sukurti rojų. Man pasaulio tobulinimas - tai ne technikos kūrimas ir Maxos minėti patentai, o harmonijos su gamta atstatymas. Man idealus gyvenimas - tai gyvenimas savo sodyboje turint savo sodą, gyvenimas gamtoje nepažeidžiant balanso, tokiu būdu sukuriant rojų. Laikau, kad pasaulis buvo tobulas, bet jį labai išdarkė žmonės su savo nenormaliais siekiais. Ir dabar yra prasmės atstatyti buvusią harmoniją su gamta bei vystyti natūralias biologines žmonių savybes, o ne techniką.
Kodėl net šiame forume tiek piktų kalbų? Todėl, kad žmonės gyvena nelaimingai ir jaučiasi blogai. O kodėl taip yra? Todėl, kad remiasi netikromis vertybėmis, siekia netikrų tikslų. Mums reikia keistis, mes visi galime gyventi laimingai, o ne taip, kaip dabar yra.

Gyvenimas mieste, kokiame nors bute - ne gyvenimas. Tikras gyvenimas yra šalia gamtos, miško, savame sodo namelyje, kur gai prižiūrėti daržus ir t.t. O dabartinė situacija, kai kaptizalimas višikai įsisautėjo, apsuka daugumaiu galvas. Mums iš tikro reikia daug mažiau pinigų pragyvenimui, nei atrodo. Nors dėl ramybės, reikia vis dėl to turėti finansinį saugumą. Kai jį turi, gali dirbt be streso, kad tave išmes ir liksi be pajamų. Tokiu atveju pajamų poreikį dengtų pasyvios pajamos

vk panashu kad pasigavo tamsta cakru, harmoniju, treciosios akies ir rysio su kosmosu specialistai. Zmogus isdarke planeta del didejancios populiacijos ir progreso. Nori grazint harmonija su gamta - paversk pelenais visus milijardus gyventoju palikdamas koki desimt limonu ir atmesk progresa iki lanku ir streliu.

Iki dabar yra zmoniu kurie gyvena harmonijoje su gamta, kaip kazkada amerikos indenai. Tai izoliuotos gentys, nedideles primityvios bendruomenes.

Harmonija su gamta baigiasi kai nupjovęs žolę sodyboje eini praustis ir žiūri, jog prie tavęs prisisiurbusios erkės. Pirma mintis būna "mlę, kad tik ne encefalitinės būtų "

Ok. Grįžtam prie liūdnos temos. Pensijų fondų ir/arba pensijų nebuvimo artimiausioj ateityje.

Žmogus nuo kitų gyvūnų skiriasi tuo, kad jis gali sąmoningai tikslingai keisti aplinką.
Žmogus yra blogai gamtai, kol ją niokoja, ir tada blogai žmonių milijardai. Bet jei žmogus ne niokoja, o sąmoningai stengiasi atstatyti gamtą, tai tada jis naudingas gamtai. Ir jei vienas žmogus yra gerai, tai kuo daugiau tokių gerų žmonių, tuo geriau gamtai. Tokiu atveju milijardai žmonių yra gerai, o ne blogai.
Išvada: blogis yra ne žmonių skaičiuje, o jų gyvenimo būde.