Čia anglų kalboje ta pati DISKUSIJA Valdajuje. Anglų kalba čia dalis diskusijos, bet ir tai lengva suvokti kas ir kaip

Delfi radau protingą pasiūlymą kaip Lietuvą paversti turtinga ir sėkminga šalimi, didžiąją šalies biudžeto dalį investuoti į bitkoiną ir po metų džiaugtis minimum penkiagubu (bitcoin targetas 2018 metams 50 tūkst. USD) didesniu šalies biudžetu.

Galima i bitkoina,galima i tulpes kaip olandai pries 400 metu.Budu daug praturteti,bet svarbiausia yra timing

Atsakau. Turtas yra tai, be ko žmogus negali gyventi - maistas, vanduo, saugi nakvynė, gal gydymas, jei operacija reikalinga. Viskas - jei šiuos dalykus žinai, jog turėsi garantuotai iki gyvenimo pabaigos - mėgaukis kiekviena gyvenimo diena. Pinigai, bitcoinai, auksas, sidabras verti tik tiek, kiek minėtus 4 dalykus gali už juos įsigyti. Gali turėti 30 rūmų, 50 privačių lėktuvų, jei neturėsi maisto, vandens galimybės saugiai nakvoti ar gauti gyvybiškai svarbią medicinos pagalbą miegoti - skursi, mirsi iš bado.
Mane asmeniškai domina tik šitie 4 dalykai. Ir noriu visam pasauliui garantuoti šituos 4 dalykus. Tai mano misiją.



Tulpės, bitcoinai, auksas, sidabras, nafta, automobiliai, rūmai, jachtos, rubliai- litai- markės - doleriai - visi šie dalykai verti tik tiek, kiek užtikrina 4 esminių turto dalių patikimą apsirūpinimą.
Jie gali padėti atlikti mainus tarp 4 turto grupių - maisto - vandens - saugios nakvynės - gydymo.

Įdomus dalykas su maistu - kasdien reikia šviežio, sukaupti bent mėnesiui ar metams sudėtinga - suges. Tadieškoma durnių ;) Norima turėti pinigų, kaip skolos vekselį, kurį visada apmokės šviežiu maistu.
Bet maisto augintojai gali neparduoti ( nepriimti pinigų) - tai ir vyksta dabar.
Todėl maistas vis brangsta.

Toni,baik spangt, negazdink pradedanciu spekuliantu. garantija turim visi viena,visi mirsim.kitu garantiju nezinau.

Niekada niekas nemirė ir nemirs. Siela nemirtinga, susidėvi ir palaidojamas tik sielos kūnas, kaip susidėvėjęs Sielos drabužis. Visos sielos toliau gyvena naujuose kūnuose.

Maisto, vandens, pastogę, galimybę gydytis turi bene 100 proc. visuomenės, atmetus tuos, kurie maitinasi iš konteinerių, kurių yra mažuma. Bet kažkodėl visą tą turėdami žmonės to nevertina ir vis tiek emigruoja į kitas valstybes, kodėl?

Neturi niekas. Dėl to ir emigruoja. Jei turėtų - dauguma neemigruotų. Žinoma - yra ir pasipinigautojų, kuriems reikia vis daugiau iki begalybės, bet tokių mažuma ir jų sielos pasmerktos amžinoms kančioms. Nemačiau nei vieno emigranto laimingesnio nei aš esu ir jaučiuosi.

Šiandien pasakojo apie vieną Anglijoje gyvenantį emigrantą - baisu. Nelaimingas žmogus, nors namą turi Kaune ateičiai nusipirkęs, pinigų netrūksta, bet jo niekas nedžiugina - piktas ant tėvų Lietuvoje, ant sesers, daug geria ir visiškoj depresijoj. Giminės nejaukiai jaučiasi šalia jo - žmogus nuo konteinerio daug malonesnis.

Dievo emisare, tavo nuomone, žmonės iš Lietuvos emigruoja vedami bado ir švaraus vandens trūkumo, kaip kokioje skurdžiausioje Afrikos valstybėje? Na aš asmeniškai negirdėjau, kad kas iš bado būtų Lietuvoj numiręs, gal ką nors praleidau?
Kad pinigai nesuteikia daugiau laimės tiems, kuriems jų ir taip netrūksta su tuo sutinku, bet, kad patenkinti būtinus žmogaus poreikius turi būti gaunama, kiekvienam žmogui skirtinga, pagal jo poreikius, didesnius ar mažesnius, pinigų suma, kurios matyt tie žmonės Lietuvoje negauna ir todėl emigruoja, aš taip manau. Ar klystu?

Šiandien domėjausi padėtimi. Kaimuose, miesteliuose didžiulė bedarbystė ir neįmanoma jokio darbo gauti. Žmonės darbo biržose stovi po 5-10 metų..
Ir aplamai Lietuvoje bedarbystė 7,4 %. Ką tai reiškia ? Maždaug 400 tūkst Lietuvoje bedarbiai su vaikais gauna maximum 102 eurų žmogui pragyvenimui mėnesiui. Kaip iš tokios sumos garantuoti vien 4 dalykus - maistą, vandenį, pastogę ir gydymą ? Neskaitant aprangos, transporto ? Ir tai moka realiai mažiau, nes tik nuo antro mėnesio moka. Kas šiandien registravosi - gaus tik sausio mėnesį . Jūs gal mėnulyje gyvenate ? Ne Lietuvoje ? O konteineriuose maisto ieškosi galvojate iš malonumo ? Girtų beveik nesutinku.

---------------------------------------------------

Registruotas nedarbas šalyje 7,4 proc.

Šių metų lapkričio 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 130,4 tūkst. bedarbių ir jie sudarė 7,4 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Per spalio mėnesį buvo registruota per 28,9 tūkst. laisvų darbo vietų, į šalies teritorines darbo biržas kreipėsi 23 tūkst. darbo neturinčių asmenų.

nu jo 102 mazoka,o jei is ju 50 i foreksa nusinesi visai nekas...siulau eit dirbt...(cia tau uz suni ir ziurke)

Kaime žmonės dažniausia gyvena nuosavose namuose ar sodybose, reiškia pastogę turi, jei netingi, dirba žemę, pasisodina daržovių, laiko naminius gyvulius, vištas, karvę, na bent ožką, žodžiu maisto turi, šulinys ant kiemo šviežio vandens semk pilną kibirą, mokėt nereikia, privalomą sveikatos draudimą už bedarbius, jei jie stovi darbo biržoje, apmoka valstybė, tai ir gydymą gauna. O ir darbštesnis praeidamas pro kaimą gali močiutėms malkas suskaldyti, prašau ir vienas kitas euras kišenėj prie mokamų mažų socialinių pašalpų.

Dievo emisare susimaišei anksčiau rašydamas, kad Lietuvoje bedarbių yra 400 000, o vėliau numesdamas nuorodą, kurioje rašoma, kad darbo biržoje registruota 7,4 proc. bedarbių, o tai yra 130 tūkst., nuo 1 400 000 viso dirbančių Lietuvoje.

Forekse net ir 10 eurų per dieną priprekiaudamas turėsiu 200 eurų Tai manęs nelabai kuo pagasdinti kas gali - forekse man davė ir duos DIEVAS maistui, vandeniui, nakvynei, gydymui.
Bet kaip gyventi 400 tūkst žmonių, kurie nėra Dievo Sūnūs ir kuriems Dievas neduoda?Šiandien ir galvoju - štai Lietuva puiki - išgyventi oriai ir sąžiningai gali tik Dievo sūnus būdamas ir neturėdamas reikalų su Lietuvos realybe

Atėjo ir pasakė Lietuvos Ministras Pirmininkas.

Tai pabandyk, vien būtini dokumentai, skiepai, veterinaras - 50-100 eurų į mėnesį. O visa kita - pašarai, kuras. Nėra jokio išgyvenimo. Kaime tik pensininkai gali išgyventi.

Girdėjome Dievo emisaro žodį, dėkokime Toniui. Vieni tame pačiame dalyke mato tik kliūtis, o kiti galimybes, nereikia sakyti kurioje pusėje Dievo emisare esi.

Dievo Emisaras stovi visų 7,5 mlrd gyventojų pusėje. Dievui nėra jokių pusių - visi gyvenkite Taikiai Žemėje ir vieni kitų neskriauskite.

Šiuo atveju labai geras pasakymas - paaiškinu - VAGYS mato puikias galimybes vogti, vogti, vogti, o kiti matom Dievo, Sąžinės, Teisingumo, Garbingumo kliūtis - matai kiek daug kliūčių.

... Vieni vogime mato tik kliūtis ( Dievas, Tikėjimas, Sąžinė). o kiti galimybes vogti, nereikia sakyti kurioje pusėje Dievo emisare esi.

Darbas dėl savo gerbūvio kūrimo, dėl to, kad turėtum, ką paduoti valgyti ant kasdieninio stalo nėra vogimas, vogimas yra reikalavimas to, ko tu neuždirbai, t.y. pinigų iš valstybės, sutinku, kad reikia padėti žmonėms, kuriems sunku kurį laiką, bet tai negali tęstis amžinai, reikia stengtis, kad tas žmogus pats kabintųsi į gyvenimą, o ne sėdėtų ant socialinių pašalpų adatos.

Pažiūrėjau, ką čia prirašėte vakar.
Tiek daug idiotizmo vienoje krūvoje seniai nebuvo, nors ši tema ir yra durnystėms rašyti skirta.
Va šitas pasisakymas galėtų pretenduoti į idiotizmo čempioną:


Džiugu, kad mergų įdėjot. Parašysiu aš jums irgi analogiško mąstymo išvadą:

Mergos sužlugdė LT. Anksčiau, kai mergos emigruot negalėjo, tai kainavo beveik nemokamai. O kai atsidarė sienos, tai jau už šampano butelį mergos neprisiviliosi. Taigi vyrams reikėjo daug daugiau pinigų mergoms, o todėl prasidėjo emigracija ir visos kitos blogybės. Va taip



Po šiai dienai labai džiaugiuosi, kad JŪS pralaimėjote. Visą gyvenimą svajojau, kad kažkada jūs vistiek pralaimėsit o mes - laimėsime. Nemaniau, kad dagyvensiu iki jūsų žlugimo. Bet pasisekė.
... kai prisimenu jūsų laikus, tai net vemt norisi. Visi tie "so znamenem marksizma-leninizma vperiod k pobede komunizma" ... brrrr

Suvokiu puikiai šėtonų, niekšų šėtonišką džiaugsmą - neilgai džiaugsitės - greit atgailausite - tariu Dievo Vardu.


Dievo Vardu, kaip Dievp Pasiuntinys Žemėje, Dievo Emisaras, Dievo Sūnus
Dėkoju Rūtai už Dieviškosios Misijos vykdymą, jei ji viską daro vien tik Dieviškos Sielos vedina, o ne dėl kažkokių šėtoniškų pinigų.

Tikiu Rūta, tikiu, kad ji gyvena su Dievu Širdyje kiekvieną gyvenimo sekundę

Draskoma 18 vaikų šeimyna
Patricija Jovaišaitė,
www.rinkosaikste.lt 2017 m. gegužės 5 d. 21:09

Išsekę nuo alkio, purvini, sumušti ir utėlėti – tokie buvo daugelis vaikų, prieš patekdami 47-erių Rūtos globon. Trejų metukų mergaitė nepajėgė paeiti. Vienerių mergytė tiesiog gulėjo paslika – biologinės jų mamos atžalų maitinti nesivargino, prausti – taip pat. Aštuoniolikos vaikų šeimyna | G. Minelgaitės ir A. Barzdžiaus nuotraukos© Rinkos aikštė Išpuvęs trimetės veidelis bei nuslinkę plaukučiai – tokią tikros mamos namuose ją rado Rūta. Keturis savus vaikus išauginusi moteris su vyru išsimokėtinai nusipirko buvusios mokyklos pastatą ir šiandien jame glaudžiasi aštuoniolika biologiniams tėvams nereikalingų vaikų. Brolių ir seserų neskiria Didžiąją gyvenimo dalį Rūta išdirbo slaugydama neįgalius senelius, tad, kai prieš šešerius metus jos anyta, globojusi tris vaikus, nutarė vykti į Airiją, tuomet ir pasiūlė savo globotinius perimti Rūtos ir Alvydo šeimai. Jiedu sutiko. Ilgainiui tolimųjų reisų vairuotoju dirbantis Rūtos vyras išsimokėtinai nupirko buvusios mokyklos pastatą ir vienas po kito čia apsigyveno vaikai. Tiksliau, ne po vieną, o visomis šeimomis. Rūta sako, jog po vieną vaiką, jei jis turi brolių ir seserų, neimanti.

Susiję straipsniai:
Prabilo iškentusi Švėkšnos pragarą: tai buvo šlykštūs pagyvenę seniai
Švėkšnos sekso skandalas: lytinę aistrą su nepilnametėmis tenkinę vyrai pasiųsti už grotų


„Arba visi, arba nei vieno, – noriu, kad broliai ir seserys augtų kartu, o ne blaškytųsi po visą Lietuvą, vėliau vienas kito ieškotų per televiziją. Štai, mano šešetukas... Kaip šiandien pamenu, tą dieną, kai vaiko teisių specialistai paprašė nuvykti į Kėdainių ligoninę, kur iš atžalomis nesirūpinančios mamos policija atvežė vaikus. Ateinu į palatą, o ten – į mane įsmeigtos didelės didelės vaikų akelės. Dievuliau, susirinkau visus kaip viščiukus ir skubiai patraukiau namų link, nejaugi nors vieną galėjau palikti. Vaikai buvo sveiki, tik neprižiūrėti, alkani ir apėję utėlėmis. Grįžome namo, kepu blynus, o trejų mažylė stovi, žiūri į keptuvę ir ašaros kaip pupos rieda. Kartu gyvenantis mano sūnus klausia, kodėl ji verkia... O ką aš galiu atsakyti, kad ir man akys šlapios. Alkana mergytė. Ji visuomet namuose buvo alkana. Griebė tą blyną ir net nekramčiusi prarijo...“ – susigraudina Rūta. Ji sako, kad kone visų jos globojamų vaikų pradžiamokslis toks pat – išmokti valgyti, praustis, valytis dantukus ir kone -0:14 „Viskas visada taip pat, – skausmingai atvira moteris. – Atvažiuoja vaikai, mokau juos valgyti. Iš pradžių tenka riboti maistą arba pradėti nuo lengvesnio patiekalo, tarkim, jogurto. Nepamiršiu, kaip su viena mažyle buvome patekusios į ligoninę. Dievaži, gero norėjau, – pamaitinau sočiai vaiką, o jos skrandukas to tiesiog nesugebėjo priimti. Nuo šiol žinau – valgyti pratinamės po truputį. Kitas etapas – supažindinti vaikus su švara. Vanduo jiems kelia paniką, nes yra kažkas naujo, neatrasto. Ką daryti su dantų pasta ir šepetėliu jie nežino. Mokau. Kantriai, ilgai. Pratinu prie lauko, nes dažnas būna jo nematęs, todėl bijo ir žvirbliuko, ir traktoriaus. Ir taip kiekvieną kartą. Tada, kai atvažiavo mano šešetukas, jis tapo nebereikalingas jų 25-erių mamai… Kai atvažiavo tėvų paliktas ir senelių alkoholiu girdytas berniukas su broliais, arba kiti profesionaliai meluoti išmokyti vaikai. Kai ateina vaiko teisių specialistai, jie visada, net tada, kai pilvai urzgia taip, kad lauke girdisi, sakydavo, kad yra mamos pamaitinti, ji jų nemušanti. Kur jau ne, nemuša. Užguiti ir susigūžę, kone visi mano vaikai yra matę visko: ir sekso, ir alkoholio ir smurto“, – sako niekaip kitaip, o tik mama visų aštuoniolikos vadinama Rūta. Naktimis vaikai rėkia „bijau“ Moteris teigia, jog yra ne kartą verkusi, kai išgirsdavo, kaip dabar jau jos vaikai „žaidžia“ namus – imituoja pokalbį telefonu ir sako šešiametė: „Palauk, mano diedas guli girtas, tuoj užmigs, atvažiuok, pasimylėsim. Tik sidro atvežk“. Nekalbant jau apie tai, kad ketverių, penkerių metų vaikai puikiai įvaldę visą patį bjauriausią keiksmažodžių arsenalą. „Tai didžiules psichologines ir fizines traumas patyrę vaikai – nemylėti ir nereikalingi. Kiek man kartų tarsi maldą kiekvienam teko kartoti: „nepaliksiu tavęs, tu reikalingas man esi“, kol po truputį, po truputį jie manimi patikėjo. Patikėjo, kad yra saugūs, kad niekam jų neatiduosiu, kad ant stalo visada garuos šilto maisto, o prieš miegą it mama perekšlė, visus susirinkusi, paskaitysiu gražiausias pasakas ir prieš miegą apkamšysiu. O tada, kai jau manysiu, kad jie ramiai miega, ir vėl išgirsiu tą baisų, per miegus rėkiamą, žodį – „bijau“, „bijau“, „bijau“. Nebesuskaičiuoju, kiek kartų čiupdavau į glėbį ir gelbėdavau iš košmaro savo vaikus. Dievuli, Dievuli, ką gi tiems angelėliams teko savo gyvenime patirti... Dažnas jų dar ir šiandien naktį pasišlapina į lovą. Ir ką, išgyvensime ir tai“, – užtikrintai sako Rūta ir pasidžiaugia, kad sulig kiekviena diena jos globojami vaikai jaučiasi vis geriau. Tiesa, moteris neslepia, jog teko susidurti su itin priešišku vietinių gyventojų nusiteikimu. O ir valdžios pagalbos jų šeima nesulaukia. Dažnai priešingai. Biurokratų siekis – išardyti šeimyną Rūta pasakoja, kad su jais gyvenantis ir labai daug padedantis jos pagrandukas, kai tik ji pradėjo globoti svetimus vaikus, sulaukė neigiamos aplinkinių reakcijos, o jei tiksliau, iš jos sūnaus pradėjo tyčiotis mokykloje. „Ne tiek vaikai, kiek aršūs buvo mokytojai, galiausiai sūnui teko keisti mokyklą, – prisimena moteris. – O ir mes kokių tik žodžių su vyru prisiklausėme ir dabar tebeišgirstame... Ir kad valkatas auginam, invalidus... Kiti prikiša, neva „ant pinigų maišo sėdime“ tiek vaikų globodami. Žinoma, sėdime, – liūdnai šypsosi moteris ir pradeda skaičiuoti, – už mėsą kas mėnesį sumoku apie septynis šimtus eurų, dvi pramoninės skalbimo mašinos sukasi nuolat, kiekvieną dieną po tris–keturis kartus, nes jei kuris vaikas apsišlapina, tenka perskalbti visą patalynę, o jei apsišlapina trys ar keturi? Elektra, vanduo, vaikai lanko mokyklą ir darželius, reikia apipirkti drabužių, vitaminų, vaistų, kai serga. Vyras yra nuolat išvykęs uždarbiauti, kitaip neturėtume iš ko mokėti paskolos. Daug ko gal ir trūksta, bet mums gerai. Mes turime vieni kitus ir tai svarbiausia.“ Tiesa, ne taip seniai moteriai vis tik teko kreiptis pagalbos – šeimynoje gyvenantis kiekvienas vaikas privalo turėti savo lovą, priėmusi dar kelis vaikus, būtent lovų ji ir pritrūko, tad labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“ ir UAB „Meduma“, MB „Gusto baldai“ bei UAB „Pelėdos baldai“ šias problemas išsprendė. Tačiau šeimyną užklupo kitos bėdos – jau ne kartą moteriai buvo užsiminta, kad jos šeimyna yra per didelė, reikėtų mažinti, neva kažkam ministerijoje kliūva toks didelis globotinių skaičius. Rūta ašarodama kviečia bet kurį valdininką atvykti ir įsitikinti, kad jos namuose ir širdyje kiekvienam vaikui yra ir vietos, ir meilės. Kol kas ji gyvena laukimu, o jei iš jos iš tiesų pabandys atimti nors vieną vaiką, ji žada kreiptis ir į prezidentę. „Myliu kiekvieną iš tų aštuoniolikos kaip savo, – kiek naktų nemiegota, kiek ašarų išverkta, kiek jėgų atiduota... Kaip bent vieną jų aš galėčiau kažkam atiduoti, ar manimi likę pasitikėtų, juk visiems ir kiekvienam esu prisiekusi, kad už manęs jie kaip už mūro, – saugosiu ir neatiduosiu. Ketinu savo pažadą tesėti“, – nenusileisti yra pasiryžusi moteris. Didelė šeimyna sulaukė svečių iš Seimo Likus vos kelioms dienoms iki šventų Velykų visą gausią Rūtos ir Alvydo šeimyną aplankė Seimo narys Darius Kaminskas. Nešinas dovanomis jis čia praleido gerą pusdienį ir domėjosi viskuo, kuo ši šeimyna gyvena. „Negaliu nesižavėti Rūta, jos vyru Alvydu ir visa šia nuostabia stipria šeima, kuri po savo sparnu priglaudė ir visą meilę atiduoda net aštuoniolikai svetimų vaikų. Kita vertus, puikiai žinau, kiek dar tokių pačių auga ir gyvena tiesiog pasibaisėtinomis sąlygomis. Smurtas, alkoholis, ankstyvas lytinio gyvenimo pažinimas... Tiesą pasakius, labai skaudu buvo klausytis Rūtos pasakojimų, kokius vaikus ji randa taip vadinamųjų tėvų namuose ir kiek laiko bei pastangų ji skiria tų vaikų sveikatos grąžinimui, socializacijai. Pasakiau ir pačiai Rūtai, pakartosiu ir dar kartą – stebėsiu šią šeimyną, globosiu. Manau, kad ne draskyti, o priešingai – padėti reikia, kad tokių šeimynų būtų kuo daugiau. Domėsiuosi, kas ir kaip ministerijoje užkliuvo, kodėl kalbama apie vaikų atėmimą iš šios rūpestingos moters“, – sujaudintas kalbėjo Darius Kaminskas.

( Delfi )