Įžeidinėti asmenį dėl jo politinių pažiūrų yra taip pat žema, kaip vengti mokesčių ir verkti, kad šalyje blogai gyvenam.
Oh wait...

Tonis ziuredamas i visuma pamate Landsbergi su pasipinigiautojais ir pajuto savo problematiskos saknies krutejima,issiaiskino saknies kilimo priezasti ir rado buda ja nuleisti zemyn.Po to dauguma pamate tik pasekmes ir neturedami suvokimo is kur tos pasekmes garsiai svarste.Tuo metu Tonis pasitenkines sypsojosi ir megavosi savo pajegumu valdyti sakni.

Pas lansberginę chuntą nėra ir niekada nebuvo jokių politinių pažiūrų - jiems niekada ne gana nei valdžios, nei pinigų. Lansberginės chuntos ir chuntos pakalikų godumui niekada nebuvo ir nebus jokių ribų. Jiems svetimi ir nepažįstami tokie dalykai , kaip žmogiškumas, atjauta, gailestis, pagalba.

Landsberginės chuntos pakalikas tesugeba tik tokį nerišlų kratinį klaviatūra subarškint ?

Uzstrigo sena viniline plokstele.Nepyk Toni,bet tokios isvados persasi skaitant Jusu nesikeiciancias izvalgas.

1-asis Tonio saknies nevaldomumo desnis: buna kad yra kur ikisti, taciau nera kontakto.

Tikrai nei pykstu nei pyksiu, o kodėl turėčiau ? Galvojau, jog iki manęs niekas niekada nebuvo pavartojęs tokių apibūdinimo terminų, kaip "landsberginė chunta", "landsbergizmas". Tai nauji Lietuvos tikrovę apibūdinantys žodžiai ir juos sugalvojau bei pritaikiau būtent aš. Todėl ir vartoju su pasimėgavimu, bei ateityje visada naudosiu. Aš šių išsireiškimų ir žodžių autorius ir naudosiu kasdien viešai - čia, facebooke, kur turiu daugybę draugų ir tarp Seimo narių, ir šiaip garsių bei įdomių žmonių.

P.S. Oi sorry, pagooglinau dabar pasitikrinti. Nors sugalvojau pats, bet google rodo, jog ir kiti žmonės anksčiau yra vartoję terminus "landsbergizmas", "landsberginė chunta".

O ThePope's 1-asis saknies pakalikiškumo dėsnis kitoks ? Nors kontaktas yra, bet niekada taip ir nebūna kur įkišti ? Tai čia tu išskirtinis ? Ypatingasis landsberginės chuntos pakalikas ?

As pats sau virsinikas, taip kad pataikaut man niekam nereikia. Nei Landsbergiui, nei Toniui, nei 'Tautai'.

O tu kaip matau pataikunas, tik taip prismetes tokiu kilniu. Taurumo ir tyrumo iskinujimas tiesiog. Vardan tos, Toni, vardan tos... :P

Nenusivilk is karto Toni,gal ir panaudojo kazkas pries tave tuos kalbos perlus,bet tikrai nebus uzpatentave.Tai siulau uzpatentuoti ir aiskinti visuomenei apie savo atradimus, isradeju taip truksta Lietuvoje.Veliau galbut pradeti diegti kaip priesine jega savaja sistema pavadinus ja pvz. Tonizmas. Tai butu puikus zodis turintis tokia pat sakni kaip tonas,tonikas,tona,kuris asocijuotusi su nauju "tonu" (spalva),tonizavimo savybemis ir kartu issiskirtu savo svoriu,solidumu "tona". Tikiuosi atrasi nauja kelia,turimi izymus,idomus ir net Seimo nariai draugai Tau tikrai pades.
Dar viena minti turiu,o gal galetum ta chunta nutapyti,iamzinti meno kurinyje ant drobes su akvarele, o gal muzikini kurini parasyti? Tai butu super kovos budas,ziurek dar laimetum kova su priesu prieso ginklais (lenkiu link Ciurlionio).

Pagooglinau. Kiti žmonės vartoję:
- paksas (tas kuri šiko ir tapšnojo);
- skardžius ( čia šitą asmenį turbūt pažįsti, deputatas- tokia padugnė, kaip reta);
- Medininkų žudynių dalyvis česlav mlynik;
- vladimir kriučkov, buvęs kgb vadas (čia tas pats, kurį įtarė 50 mln USD pervedimu iš komunistų partijos sąskaitos sberbanke į kažkokį ofšorą ir kuris organizavo GKČP, State Committee on the State of Emergency);
https://en.wikipedia.org/wiki/State_Committee_on_the_State_of_Emergency
- vitalij milonov, rusijos deputatas
ir dar keli šimtai smulkesnių šulerių.

artas71, iš tavo komentaro sprendžiu, jog nesi tautos forumietis, nesi Lietuvos patriotas, o esi landsberginės chuntos pakalikas, lietuvių tautą naikinančios chuntos subinlaižys. Taip ?
Teisingai supratau ką savo poste man parašei "tarp eilučių"? Kalbėkimės atviru tekstu.

Yra tik du keliai :
1. Būti su lietuvių tauta, dirbti ir tarnauti tautai, būti tautos patriotu, visas jėgas skirti, jog gimstantys ir augantys Lietuvoje vaikai visada būtų sotūs, patogiai sezoniškai aprengti ir apauti, visiems būtų užtikrintas miego poilsis su švaria patalyne šiltoje ir patogioje lovoje, gautų geriausią gydymą ir geriausią išsilavinimą. NEMOKAMAI. Nes vaikai neprivalo nuo kūdikystės dirbti landsberginei pasipinigautojų chuntai, kad visa tai iš chuntos nusipirktų chuntos sugalvotomis debiliškai didelėmis kainomis ir nežmoniškomis sąlygomis.

2. Antras kelias - būti landsberginės chuntos dalimi, pakaliku, subinlaižiu, kuri marins tautos kūdikius badu, kankins šalčiu, vaikai nešios tik padėvėtus drabužius ir avalynę, gydymas ir išsilavinimas - kaip kam pasiseks.
Viskas tik landsberginės chuntos vaikams.

Prasau,tik didus ir garbingi zmones tokius kalbos perlus naudoja.Garbe Tau Toni

Lansberginė chunta su savo pakalikais nuo 1991 metų pripratote, kad su jumis kalba tauta kaip su žmonėmis. Jūs jokie žmonės. Antžmogiai. Žiurkės daugiau sąžinės, gerumo turi už jus, lansberginės chuntos atstovus, pakalikus ir visokio plauko subinlaižius. Drasūs ir kilnūs žmonės visada taip kalbėsimės su landsbergine chunta. Kitokių žodžių jūs neverti, jūs net žmogaus vardo neverti.

Ir kaip atsiversti mums i zmones,kad galetume stoti salia artas71'o isvardintu didziavyriu?

Man jie jokie didžiavyriai - tai tau ar artui71 - lansberginės chuntos atstovams - jie didžiavyriai. Tad jau senai esate šalia. Nebereikia nieko statyti.
O šiaip - nesu su niekuo iš jų bendravęs - o remtis lansberginės chuntos melu apie kitus žmones nedrįsčiau. Tad nežinau ir nieko negaliu apie nepažįstamus žmones pasakyti.

O, kad tu ir artas71 esate lansberginės chuntos atstovai - demonstruojate savo postuose.

Aš pataikūnas ? Kada kur ir kam esu pataikavęs ?

Žinoma esu kilnumo ir taurumo įsikūnijimas. Ir kviečiu visus jus tokiais tapti. Tada mes tikrai nuveiksime labai daug tautos labui.

Aš nieko nenoriu sau, man neįdomu - aš į foreksą išėjau ir visada liksiu tik siekdamas pasitarnauti tautai.
Foreksą pasirinkau kaip priemonę padaryti Lietuvą turtingesne. Ir padariau. Forekse uždirbau virš 100 tūkstančių eurų, sumokėjau apie 20-30 tūkst mokesčių Lietuvai - daugiausia PVM ir akcizų, bet tai ir yra pagrindiniai ir didžiausi mokesčiai.

Tu rodei 2018 m planuojamą biudžetą - 3,5 mlrd PVM, 1,5 mlrd akcizai, 0,6 mlrd pelno mokestis, 2,3 mlrd euro sąjungos parama ir tik 0,3 mlrd GPM . Tad GVM . kurį moka nuo algos tesudaro 5 % nuo visų, nereikšminga smulkmė.

Neturit jus ka veikt. Cia kaip toje pasakoje apie karaliu ir nematomus rubus. Spalvos grazios, bet finale - karalius vistiek nuogas.
Taip ir cia - poros varztu ryskiai truksta.

Aš daug galvojau, koks gyvenimo tikslas gali būti kilniausias, humaniškiausias, kokia yra mūsų gyvenimo Žemėje misija ? Su kokia misija mes gimėme, gyvename iki mirties. Kokios aukščiausios vertybės, kokius kilniausius darbus galime padaryti.

Išvada : gyventi dėl tautos, dėl žmonių, pirmiausia dėl vaikų - ne dėl savo, o dėl visų tautos vaikų, padaryti viską, kas mano jėgoms, kad kiekvienas Lietuvoje gimęs kūdikis būtū aprūpintas viskuo, kas būtina, kad per 18 metų išaugtų į sveiką, stiprų, išsilavinusį, kilnų tautos patriotu.

Man asmeniškai didžiulę įtaką padarė kažkada forumiečio krosnelės.eu parodyta nuoroda į straipsnį apie Bernarda Baruchą. Skaičiau ir galvojau - štai pavyzdys - kaip gyventi reikia dėl tautos, koks turi būti savo tautos patriotas ir koks didingiausio planetos žmogaus kapas turi būti - kapas - paminklas kuklumui.

Pagalvojau - ir aš noriu tokio kapo - su kuklia atminimo plokšte žalios vejos apsuptyje ir suoliuku akmeniniu, kur galėtų atėję tyliai pamąstyti apie gyvenimo prasmę ir tikslus ateinančiųjų kartų tiek savo tautų, tiek aplamai - žmonijos patriotai. Man Bernardas Baruchas tapo patriotiškumo simboliu, Dievo emisaru žemėje. Ir aš panorau eiti jo keliu.

krosneles.eu rodė tada rusišką straipsnį. Dabar yra ir lietuviškas.
http://versijos.lt/trilijonierius-apie-kuri-mazai-kas-zino/
---------------------------------------------------------------------------
Po revoliucijos Rusijoje Baruchas netikėtai tampa bendradarbiavimo su TSRS šalininku. Kartu su Hameriu ir Harimanu, Leninas pakvietė jį atkurti šalies ūkį.

Viena pirmųjų gamyklų, kurias pastatė amerikiečiai Rusijoje 1920-30 metais, buvo traktorių gamyklos Stalingrade, Charkove ir Čeliabinske.

Šios gamyklos, savaime aišku, turėjo dvigubą paskirtį, be traktorių čia ėmė gaminti tankus, šarvuočius ir kitą ginkluotę.

Armijai reikalingus automobilius gamino dviejose pagrindinėse gamyklose – Gorkyje ir Maskvoje, jas pastatė ketvirtame dešimtmetyje Henris Fordas.

Amerikiečių kompanijos taip pat pastatė du didžiulius plieno fabrikus – Magnitogorske ir Kuznecke.

Wauuuu.... geras straipsnis

Kodėl rinka nenaudinga paprastam žmogui

Kodėl rinka nenaudinga paprastam žmogui
Pamėginsiu suformuluoti nuo vaikystės man akivaizdžią minti, kad rinkos ekonomika nenaudinga paprastam žmogui – nei trumpalaikėje perspektyvoje, nei, tuo labiau, ilgalaikėje. Žmogaus gyvenimas, apskritai paėmus, pastoviai blogėja, tiesiog mūsų dėmesį nuo to nukreipia tai vienos apgaulės, tai kitos: naujas Aifonas turi daugiau megapikselių, vadinasi, gyvenimas pagerėjo. O į sąskaitas geriau nežiūrėkite, čia šiaip, smulkmenos, netyčia taip gavosi. Paprasto žmogaus gyvenimo kokybės prastėjimas – sisteminė šiuolaikinės „ekonomikos“ klaida, būtent ji kelia be galo ir be krašto išsitęsusias krizes ir dar daug ką. Pamėginsiu parodyti, kur ir kaip mes kvailinami.

Iš pirmo žvilgsnio rinkos ekonomika kalba apie nuolatinį vartojimo didėjimą, ką liberalai skelbia kaip rūpinimosi paprastu žmogumi pasireiškimą. Atseit, prie komunistų visi žolę ėdė, o prie buržujų – 300 rūšių dešrų. Tiesa, istorija rodo, kad vartojimo lygis kol kas dar nė vienoje postkomunistinėje šalyje neviršijo lygio, kuris buvo prie nelemtų komunistų, jeigu skaičiuosime bendrai. Ir tai po 25 metų „pažangos“. Kaipgi taip gaunasi? Viskas stoja į savo vietas, kai pradedi kapstytis sąvokose ir aiškintis, kaip ten kas veikia. Liberalų skelbiama „vartojimo visuomenė“ iš tikrųjų yra „pardavimų visuomenė“. Ne veltui aš visada rašau terminą „ekonomika“ kabutėse, kai kalba eina apie pastaruosius 20-30 metų. Ekonomika turi užsiimti visuomenės poreikių tenkinimu, o koks šiuolaikinių verslo procesų tikslas? Pardavimai. Pinigų apyvarta. Pelno gavimas. Taip, jeigu kartu su visu tuo pasiseka patenkinti kokius nors poreikius, tada visai neblogai, bet jeigu pelningiau užsiimti kažkuo kitu, tai visi ir užsiims tuo kažkuo kitu, nesukdami galvos dėl žemutinių sluoksnių liūdesio ir nusiminimo.

Pati ekonomikos esmė slypi monetarizmo apibrėžime – kuo daugiau sukasi pinigų ekonomikoje, tuo visiems geriau. Tai aksioma, kuria remiasi visa liberalmonetaristų logika. Bet kokios kalbos apie ekonomiką prasideda ir baigiasi pinigais ir niekas daugiau neegzistuoja. Kokie poreikiai? Kas per paprasti žmonės? Liberalai net tokių žodžių nežino – yra pelnas ir yra rinkėjai, elektoratas, bet tai jau šiek tiek kita tema. Apskritai visa tai atrodo ne taip ir blogai – na ir kas, na ir suvedė viską pasaulyje į dolerį, na ir šaunuoliai, tiesa? Ką gi, pasižiūrėkime eilinį kartą, kur visa tai veda.

Visa ko pasaulyje suvedimas vien į pinigus iš pirmo žvilgsnio stimuliuoja „ekonomiką“. Būtent tą, kuri rašoma su kabutėmis. Prekių daugėja, apyvarta didėja, pardavimų – o tai visų svarbiausia – irgi daugėja. Tik visa tai nereiškia, jog pagerėja gyvenimo kokybė, kad ir kaip keistai liberalams tai skambėtų. Jiems kuo daugiau pinigų, tuo daugiau laimės ir taškas. O štai normaliems žmonėms – visiškai ne taškas.

Kaip nebūtų keista, bet vartotojiškoje visuomenėje prekių vartojimas gali ir mažėti, nors, atrodytų, tai juk esminė ekonomikos bazė. Jeigu išsiaiškinsime su sąvokomis, paaiškės, kad „vartotojiška visuomenė“ iš esmės yra pardavimų visuomenė – jeigu nusipirksite ne du kastuvus, o vieną už trigubą kainą, tai „ekonomikai“ bus tik geriau, juk užmokėjote daugiau pinigų, valio! Tačiau jums tai vargu ar patiks. Ir ant štai tokios apgavystės pamatų viskas ir stovi.

Pati monetarizmo logika skatina vis didinti ir didinti pinigų masę, kas automatiškai kelia visa ko pasaulyje kainas. Jeigu kažką gaminate, kad ir tuos pačius kastuvus, tai jums bus įdomiau juos pardavinėti už vis labiau didėjančią kainą, nors savikaina vis krinta ir krinta (nauja technologija, didesnis darbo našumas ir pan.). Visiems gamintojams ir prekeiviams naudinga didinti kainas viskam iš eilės – geriau parduoti prekę už dvigubą kainą, negu dvi prekes už normalią – mažiau darbo, o rezultatas tas pats. Visa „ekonomika“ suinteresuota kelti visoms prekėms ir paslaugoms kainas, ir tai – tiesioginė monetarizmo pasekmė: daugiau pinigų, daugiau laimės.

Už paprastus žmones lošia (liberalių monetaristų nuomone) konkurencijos mechanizmas. Atseit, gamintojai priversti rungtyniauti tarpusavyje ir šitaip mažinti ir mažinti kainas. Šitas mechanizmas gali veikti kokio nors miestelio turgaus lygmenyje, o šiuolaikinėje visuomenėje jau seniai nefunkcionuoja. Juk, pasikartosiu, kainų didinimu suinteresuoti absoliučiai visi „ekonomikos“ dalyviai – ir gamintojai, ir prekeiviai. Konkurencija jiems nenaudinga, dėl to „rinka“ juda į monopolizavimą, kartelinius susitarimus ir t.t. – prieš aksiomas nepasišakosi. Dėl to vietoje smulkių prekeivių „ekonomiką“ įtakoja globalios korporacijos ir kontinentinio masto prekybos tinklai. O krautuvėlės – čia šiaip, nedideles nišas užimantis produktas, kol kuris nors iš didžiųjų žaidėjų neatkreips dėmesio į tas nišas. Atrodytų, kaip galima monopolizuoti taksi rinką, o štai atėjo Uber ir prasidėjo. Taip, iš išvaizdos kol kas tai atrodo patraukliai – kaip ir visada, kol rinka auga. Tačiau kai tik monopolistas sužiaumos konkurentus, štai čia prasidės visiškai kitas gyvenimas.

Dar viena „rinkos ekonomikos“ problema šalia kainų didinimo – prekių kokybės prastėjimas. Ši problema reiškiasi visur, pradedant pieno produkcija, baigiant automobiliais. Kai gamintojas metų metus gamina vieną ir tą patį produktą, jam darosi neįdomu gauti už jį vienus ir tuos pačius pinigus, ir jis visada, grynai pagal monetarizmo logiką, siekia didinti pinigų masę ir maksimalizuoti pelną. Jeigu nustoja duoti efektą kainų didinimas – arba konkurencijas suveikia, arba rinkos „lubos“ – visada galima sumažinti išlaidas, kad pelnas padidėtų. Supaprastinti sanitarines normas, sutaupyti iš pirminių resursų, „optimizuoti“ personalą (dėl ko krinta kokybė, kai žmonės persidirba) – daroma viskas, kas tik įmanoma, kad tik padidėtų pelnas, investuojant kiek galima mažiau pinigų ir darbo. Šis procesas ne visada pastebimas ir kai kur, ypač inovacinėse ekonomikos šakose, matomas tik žvelgiant sisteminiu aspektu. Juk naujas aifonas išties geresnis už seną.

Rezultate paprastas žmogus lieka akis į akį su šita „ekonomikos“ mašina, kuri stengiasi iš visko užsidirbti, duodama jam, žmogui, vis mažiau ir mažiau sulig kiekvienais metais. Likimo ironija, bet būtent ant jo, ant paprasto žmogelio vartojimo, ir laikosi visa ta „rinkos ekonomikos“ mašina – bet kokios prekės gaminamos tam, kad būtų parduotos, ir apmoka jas būtent paprastas žmogelis. Kad ir kokias schemas suktų biržose, ekonomika gyvena realiu sektoriumi, kuris parduoda prekes gyventojams. Ir paprasto gyventojo gyvenimo pablogėjimas galiausiai smogia visai „ekonomikai“.

Pavyzdžiui, liberalų taip dievinamoje Europoje (ir JAV) veikia visiškai tie patys ekonomikos dėsniai kaip ir pas mus. Taip taip, rinka pas visus ta pati, TSRS jau seniai nebėra. Ir ten irgi prastėja „ekonomika“ ir siaurėja rinka – tiktai šiek tiek atidėta dėl gauto grobio iš apiplėšto pasaulio. Visa tą jie vadina skolų krize. Jeigu žmonėms mokėti daugiau negalime ir kainų užkelti irgi nesigauna, galima įšvirkšti į ekonomiką truputį kancerogenų kreditų pavidalu ir išgelbėti „rinką“ nuo žaibiško kolapso, tegu dar šiek tiek pasikankina. Rezultate europiečiai, gaunantys astronomines mūsų požiūriu algas, praktiškai visi gyvena į skolą – ne todėl, kad patys taip nori (kam kils noras gyventi po Damoklo kardu), o dėl to, kad kitaip „ekonomika“ sužlugs.

Tai nėra koks nors nuosprendis ekonomikai, tiesiog tai rodiklis, kaip susiklostė Sistema, kuri verčia žmones vartoti daugiau negu jie gali apmokėti. Ir tai – ištisos civilizacijos lygmenyje.

Kažkam tai gali atrodyti kaip rojus žemėje – gauti daugiau negu uždirbai – bet juk mes visi suprantame, kad gėrybės neatsiranda iš oro, jas kažkas gamina. Ir jeigu ištisos valstybės vartoja daugiau negu gamina, šis reiškinys vadinamas eksploatacija, ir anksčiau ar vėliau įvyks sprogimas. Be to, dabartiniai įvykiai rodo, kad tai įvyks greičiau anksčiau, negu vėliau.

Objektyviai niekam neįdomu, kad jūs gyventumėte geriau, kad jūsų vaikai gyventų geriau, kad apskritai jūs turėtumėte kokią nors ateitį. Ne dėl to, kad asmeniškai jūs – bjaurybė, o dėl to, kad visa „ekonomika“ – tai pinigai, o ne žmonės ir jų poreikiai. Jeigu esate ekonomiškai nenaudingas, atsiras begalė būdų išgyvendinti jus iš šio pasaulio, kas šiuo metu ir vyksta visame pasaulyje – žlunga pensijų sistemos, stabdomos socialinės programos, medicina, švietimas ir visa kita pereina į taupymo režimą.

Nors, atrodytų, jei viskas pagrįsta paprasto žmogaus vartojimu, tai imk ir sukurk jam normalų gyvenimą, tegu jis kiekvienais metais gyvena geriau, ir tada visa sistema pradės augti. Tačiau tai, deja, prieštarauja bazinėms monetarizmo aksiomoms, jose nėra nė žodžio apie Tiesiog Žmogų ir jo Laimę, ten viskas tik apie pinigus. Tai tas pats kaip mėginti sudėlioti žodį „LAIMĖ“ iš kaladėlių su raidėmis „S“, „U“, „B“, „I“, „N“, „Ė“. Visa sistema pagrįsta svetimo darbo privatizavimu ir paprastų žmonių eksploatavimu. Ir negalima taip paprastai imti ir išversti ją išvirkščią. Net jeigu nuo to priklauso tos pačios sistemos išgyvenimas, deja.

Dėl to mums ir toliau postringaus apie progresą ir pseudo protestantišką etiką, kuri lyg ir skelbia laimę visiems, tačiau realybė gaunasi tokia, kad laimė tik sėkmingiems ir turtingiems, o varguoliai ir ligoniai – kas jie tokie? Šiuolaikinė „ekonomika“ prieštarauja bet kokiai moralei, ir krikščioniškai, ir netgi tarybinei, tik supranta šitai kažkodėl toli gražu ne visi. Kovodama su liberalizmu, žmonija kaunasi vienose gretose ir su katalikais, ir su sentikiais, ir su komunistais, budistais, musulmonais. Ten, kur gyvuoja kitos vertybės, monetarizmui ne vieta.

Ir nereikia leistis paverčiamais bendražmogiška gyvulių banda. Reikia aiškiai suprasti savo tikslus, savus interesus. O nuo čia ir iki supratimo, kas kur ir ką pridirbo, visai netoli.

http://versijos.lt/kodel-rinka-nenaudinga-paprastam-zmogui/