Focus, aš seniai netikiu laisva rinka forexe, žydai viską žino iš anksto.

Kažkur skaičiau, kad Dragis žydų kilmės. Ir turi ryšių su didžiausiais pasaulio bankais. O jaunystėje buvo su Yellen meilužiai. Tai buvo kiek pamenu rusų portalas

Viskas ka perskaitei yra tiesa.

tada, Tamstai belieka apsipjaustyt ir isteket uz zydelkos. Busi forexe visad ant bangos...

Mintis gera Tačiau nebesu toks gražus

Per vėlu pjaustytis suaugusiam. Jie supras, kad tai apgaulė pažiūrėję į aną daiktą. Bet ateičiai gal praverstų tai padaryti, vistiek musulmonai čia gyvens, tai anuos lengviau bus apgauti. Priims kaip savus, tik reikia nelaikyti tuo metu kai tikrins rankose lašinio gabalo..

ThePope. jei atsimenate apie kurį paveikslėlį kalba , tai turiu antrą atsakymą.

šiandienai duodu 99% , kad didžiausias kritimas bus obligacijų rinkose.

prikabinu paveiksliuką, kur pažymėtas mažas judesys. pasekmės šio judesio tai visas akcijų rinkų ralis po trumpo išrinkimo. todėl yra galimybė, kad ir toliau taip vaikščios pinigai. bet tada reikalingas pinigų vertės perkainavimas. kaip tai gali būti padaryta esamomis sąlygomis kol kas nežinau..

Cia absoliutus skaiciai. Bonduose sukasi zymiai daugiau pinigu nei akcijose. Bet santykinai bondai nera taip issipute kaip akcijos ar kiti assetai.

https://finviz.com/futures_charts.ashx?t=ZN&p=m1

10-tines notos nuo 2006 iki dabar, 105-->125. Pikas 135. As nelabai suprantu zmones kai jie kalba apie bondu burbula. Taip ten daug pinigu sukasi, bet visa laika taip buvo. Ten nera tukstantiniu procentu kaip ant kokiu shitcoinu, ir ne simtu procentu nera kaip ant akciju indeksu.

Apie bondu burbula svaigo Handrail. Visi matem kaip jam baiges. Tiesa bondai nuo picko biski nusiverte - zinoma gi palukanas siaip ne taip dakele iki procento.

dėl gerokai didesnio pinigų kiekio kitokios proporcijos. tas pats piešinukas ten pokytis 0,7% ir efektas 1,7 trl.

be kiekio, ten didesnė bėda, kad ne rinka formuoja kainą. o tai šakės, griūtis neišvengiama.

kodėl mažai kas kalba apie bondų krizę? todėl kad beveik niekas iš dalyvių nėra matęs savo akimis tokio įvykio. o kaip galima kalbėti apie tai ko nematei?? o pagal patirtį krizė turi ateiti nelaukta. kalba apie akcijas, žaliavas, valiutas , o apie bondus beveik tyla. todėl viskas kas gražiausia bonduose.

Nematau aš jokios krizės bonduose. Taip, seni bondai atpigo, nes nauji pabrango. Paprasčiausiai kažkas mažiau palūkanų gaus. Kas ten juos turi Japonai, Kinai, FED dar kažkas. Einant ta logika, pagal USA matematiką FED turėtų bankrutuoti, nes turi prisipirkęs senų bondų, bet tai nerealu .

Senai kalba apie bondu krize ir kaip ruchnut ten viskas. Senai jau. Buvo chebros kur state ant japonisku bondu zlugimo, gerokai pasvilo nagus.

Paskutiniais metais nebekalba, nes atsibodo pastoviai prisisvilint subine. Bondai turi safe heaven statusa, turi atsirast klausimu del valstybes bankroto kad jie is pagrindu pradetu klibet.

Tai labai labai labai stora rinka, storiausia is visu rinku kokios gali but. 0.7% duoda 1.7 trilijono pokyti ir kas ?

Jeigu palukanos ir infliacija isivaziuos tolygiai, tai bondai atsistos i normalu downtrenda ir palengva leisis zemyn, kartais su kokia nors akceleracija.

Tas bondų biznis yra toks sudėtingas, kažkur skaičiau kaip kinai investuoja į Japonijos jenas, tada jas keičia į USD ir tada už USD perka USA bondus. Ten visokie matematiniai hedžai, neišgėręs nesuprasi, kaip iš USA bondų uždirbti ne kelis proc metinių, o 10 proc, nes JPY nuvertėja greičiau USD atžvilgių, nei USA bondai pinga. Aukštoji matematika. Niekas ten nesprogs , nebent keli bondų spekuliantai.

taip galėtų būti, jei būtų rinkos suformuota kaina. nuo 2009m šioje rinkoje kaina formuojama kitaip, todėl jokių normalių nusileidimų nebus.

apie ilgą kalbėjimą. taip ir turi būti kiekvienas geras burbulas turėjo tokį pat informacinį palaikymą. pirma perspėjimai. paskui ilgas laikas kol nieko nevyksta, paskui pasijuokimai iš tokių perspėjimų ir užmiršimas . tada pokšt.

to dar betrūko, kad matytum . netikiu, kad matai lyja ar nelyja už lango. yra tokių žmonių, nemažai, kurie reaguoja tik į žodžius, o veiksmų nemato. todėl , kol koks tamstos autoritetas neparašys, kad prasidėjo bondų krizė, tol jos tamsta ir nepamatysite.....

Nelabai suprantu kaip tai ne rinkos suformuota kaina. Bondu kaina nuo krizes pradzios formavo du faktoriai - safe heaven srautas ir palukanu trendas iki nulio. Jeigu nebuvo priezasciu bijot, tai visviena kainai nebuvo priezasciu leistis, nes palukanos tai 0.25% kiek laiko stovejo. O europa isvis iki neigiamu priejo. Ir koks cia burbulas, jeigu tokios rinkos salygos buvo.

Kiek pamenu bondai gan ilgai nereagavo ir kele naujas virsunes, kai USa jau pradejo kelt palukanas. Lygtais ant sito ir state Gandrailas - buvo atsiradus asimetrija tarp bondu ir oficialios palukanu normos. Prireike ilgokai palaukt kol ta asimetrija issitaise, jablynkst jedrieni fieni.

Kodel bondai taip elgesi ? Atsakymas paprastas - bondu investoriai assumino kad FED palukanu kelimas yra bybio daina. Ir kad teks vel grizt atgal. Kaip sakant rinka visada teisi. Kai FED pagaliau dasikrapste iki procento, tada jau pakvipo negerais dalykais. Ir bondai biski ruchnul nuo topo. Taip lengvai ir fainai. Nezinau ar gandrailas kazka uzdirbo is to.

Jeigu pakviptu hyperiu ir palukanos pradetu suoliuot tai ojojoj. Tada bondai tikrai nusiverstu su pagreiciu. Uztat sidabras iskiltu iki 100. Geriau tada tokiu atveju longint zaliavas nei shortint bondus manau....

Bugaga, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas tuos bondus laiko, pensijiniai fondai , gal dar kažkas. Tačiau pavyzdžiui naujo bondo kaina yra 100, tai seno kokio tam pačiam laikotarpiui gali vertė tapti 98, nes per tuos kelis metus negaus kažkiek palūkanų. Ir tas 1,7 trilijono nuostolis skaičiuojamas kokiems 10 metams į priekį, t.y. po 170 milijardų per metus, kas yra ne tokie baisūs pinigai. Kitas momentas , kad yra tikimybė pavyzdžiui, kad po 1-2 metų usa pradės mažinti palūkanas, tada senų bondų vertė vėl pakils. Čia teoriškai. Bet tikrai nematau jokios bondų krizės, nebent tu žinai, kad tuoj Hyperinfliacija prasidės ir palūkanos šaus į kosmosą?

Jo bugaga, pamenu. Svarbiausia spreadai. Ne absoliucios kainos.

Kai surikuojate visus assetus nuo bondu iki akciju pagal ju pajaminguma (grazas). Ju skirtumas. FED supirkdamas obligacijas ja plokstino tokiu budu gindamas investorius i aukstesnio pajamingumo, rizikingesnes turto klases.

Nusiverte ten High Yield skolos popieriai ar junkas, kadangi longendas pricina infliacijos lukescius, didesni yieldai spaudzia rizikos premija zemyn.

Vuo, dabar gali nuo cia ilgai garmet zemyn ir ragai kanopos peciai bus grazus ant d1

gali, o gali ir dar labiau atsokt, neatmetu...

na ka gi panasu, kad patestuosim dugneli, o po to jau matysim kas bus, t.y. ar korekcija prasites po tokio staigaus ir gan pastebimo ketvirtadienio kritimo....