Autorius | Žinutė |
2017-09-28 10:57 #531512 | |
Sveiki, per kokias platformas investuojate į JAV akcijas? Norėčiau paspekuliuot ir ilgalaikes investicijas padaryti.
|
|
2017-09-28 21:11 #531606 1 | |
Man pasirodė gan įdomus tyrimas. Tik nežinau ar į šitą temą tinka.
Niekad nepagalvojau, kad marichuanos vartojimas gali šitaip įtakoti fast-food įmonių akcijas. https://www.investing.com/news/stock-market-news/data-shows-cannabis-boost-for-fastfood-chains-534195 https://www.greenmarketreport.com/cannabis-consumers-prefer-mcdonalds-and-taco-bell-over-burger-king-and-arbys/ |
|
2017-10-09 17:14 #532933 | |
Idomu grafikeli radau. Is 10 JAV akciju griuvimu didesniu, 5 buvo spali
|
|
2017-10-09 19:35 #532947 | |
Sako, kad istoriniai duomenys negarantuoja ateities grąžos...bet būtų pats laikas, bent 5%. Mano galva, gali būti gal kiek rimčiau gruodį - visi norės realizuot visai nieko metus.
|
|
2017-10-10 11:33 #532991 | |
Na, va, gal kažkas vyksta pradedant nuo eu..
|
|
2017-10-10 12:09 #532997 1 | |
Taip, negarantuoja, bet.
Cia trumpai apie 'ketchupo finansus' ir kad ne visada jie buna 'ketchupo'. (pasigooglink ta termina). Akciju rinka yra diskontavimo mechanizmas, jo pagalba rinkos dalyviai gali atlikti statymus apie tai, kaip jie isivaizduoja ukio pletra (bendruoju atveju - BVP) ateityje. Kadangi akciju rinkos dalyviai gali prisiimti daug rizikos, del sverto (skolintu pinigu naudojimo) rinkos svyravimai yra salygoti ne viena racionalaus proto, bet ir su daug didesniu svoriu - emociju (pvz baimes ir euforijos). Kaip pvz. net jeigu tu perki bet kuri blue-chipsa nenaudodamas skolos, tu prisiimi sverta vien del to, kad visos kompanijos naudoja skolos instrumentus ivairioms operacijoms ir investicijoms finansuoti. Taigi dalyvaudamas akciju rinkoje net be sverto saskaitoje (margin), tu prisiimi didesne rizika del korporaciju kurias perki - fin. sprendimu. Tai ir atspindi zenkliai didesne akciju rinkos variacija, lyginant tarkim su tuo paciu gdp. Del to prognozuoti akciju rinkos grazas yra gerokai sunkiau nei ukio pletros kreive. Is cia ir tas posakis. Dabar apie fenomenus ir posakius. Yra ne vien Raudonasis (kruvinasis) spalis, bet ir Santa ralis. Apie kainu intervala, vis dar tebesitikiu 2600-2700, na 2600 tai imust turetume, i apacia ziureciau gapo zona. Labai gundanciai atrodo. O laiko dar turim. Taigi strategijos klausimas. |
|
2017-10-10 14:15 #533023 | |
ThePope [2017-10-10 12:09]: net jeigu tu perki bet kuri blue-chipsa nenaudodamas skolos, tu prisiimi sverta vien del to, kad visos kompanijos naudoja skolos instrumentus ivairioms operacijoms ir investicijoms finansuoti Nemanau, kad visiškaip taip. Svertą prisiimi, kai prekiauji į skolą. Kitu atveju prisiimi volatility ir alfa, beta, gama ir kitus velnius. Aš sverto nenaudoju ir, manau, nenaudosiu, kol tai nebus kasdieninis darbas. Dėl padidėjusio likvidumo mes turim tokias situacijas rinkose, kai dideli up'sai ir down'sai. Tai yra gryna spekuliacija ('tradinimas'), kai greičiausiai kokie 3 žaidėjai sugalvoja, kad kazino baigėsi ir laikas skaniai papietaut, reik ištraukt pinigų.. Būtų įdomu pamatyt, kur iš tikrųjų nugulė išspausdinti trilijonai. |
|
2017-10-10 14:26 #533025 | |
As cia supaprastinau, bet bendru atveju, svertas jau yra 'akcijos kainoje' arba tiksliau, jos kintamumo profilyje, del to, kad korparacija naudoja skola. Ir tu ja pirkdamas prisiimi ta kintamumo arba rizikos profili, net jei pats ir neperki uz skolintus.
Volatility arba kintamumas yra likvidumo funkcija. Pasekme, o ne priezastis. Kai likviduma suprantame, kaip pirkeju/pardaveju kieki konkreciai kainai. Kuo storesne rinka (likvidesne) - tuo mazesnis kintamumas. Ir vice versa. Likvidumo issiurbimas = didesnis kintamumas. Pvz. paziurek kur randasi vix. Ir ar tikrai turim up'sus ir down'sus? Siais likvidumo laikais. Nepasimauk ant sito. Arba palygink kaip praktiskai veikia agreguoti indexai (atsidaryk 'stakana'), storuliukai SP500 - ES, Bondai - ZN, ir ploniuke nafta CL arba visu megiamas sidabras SI. Kintamumo / likvidumo analize pasidaryk. Kas kur nugule. |
|
2017-10-10 21:29 #533059 1 | |
Sunku nesutikt
Bet gal pradėčiau nuo apačios į viršų. Iš info kur nugulė, darau išvadą, kad nugulė ne ten kur reikia, jeigu kalbam iš gdp pusės. Realaus ekonominio poveikio nėra, padidėjo tik turto kaina (turtinė nelygybė?), iškeltų ekonominių tikslų nepasiekė, bent kol kas .. Iš to seka, kad greičiausiai skatinimas taip ir nepasiekė galutinio gavėjo, kuris realiai galėjo investuoti lėšas, gautas beveik dykai (!), savo verslo plėtrai, o padėjo į savo savings account, kurias valdo koks nors bankelis. Anas juos panaudojo finansų rinkose.. Taip padidėjo likvidumas.. storuliukai bankeliai tapo dar didesni, o mažiems nieko neliko (prie progos patikrinsiu balansus). Dėl to didesnis likvidumas nemažina volatility, jeigu dalyvauja keli kaimynai su storom piniginėmis. Kol kas to nematom, nes vis dar augimo ciklas, nėra pagrindo korekcijai, tačiau jeigu atsirastų, manau, tikrai būtų įdomu. Galvoju, kad fed’as ir ecb kiek persistengė tiek apimtim, tiek laike. Dėl sverto. Išskirčiau turbūt 2 dalykus, patį svertą ir išvestines priemones. Svertą prilyginčiau paprastai paskolai, jeigu gali gaut daugiau pinigų investicinei veiklai, kodėl nepaimti - taip galėtum padidinti prekybos apimtis, kaip ir bet kurioj ekonominėje veikloj. Kai kalbam apie išvestines priemones, va čia jau velniava, kur tikrai gali gauti per galvą net ir neturėdamas sverto :-) Gal skamba kiek subjektyviai.. |
|
2017-10-10 22:19 #533067 | |
Cia tiek visko privelei, net pasimeciau, noreciau nemazai kur pataisyt, bet nebezinau nuo ko pradet. )
|
|
2017-10-10 22:21 #533068 | |
Pora esminiu pastabų, turėtų užtekt šiam kartui :-)
|
|
2017-10-10 22:31 #533069 | |
Gal timeline'a pasiziurek ivykiu.
Kaip mes cia atsidureme. Ty reguliacines kliauzos (aka nusipolitikavimas) - Glass-steagall + indeliu draudimas. - Hausingo subsidijos aka affordable housing. Finalas = 2008. Kas liecia sverta ir isvest. tai dauguma ju yra assetas (underlying) + kreditas = isvestine priemone. Zinomiausi ju - fjuceriai. Pasinagrinek kaip veikia performance bond, pvz. Savisvietai - nusitrauk is interneto. https://www.amazon.com/Options-Futures-Other-Derivatives-9th/dp/0133456315 |
|
2017-10-15 23:41 #533768 | |
2017-10-16 11:18 #533792 | |
Klausimas kada... manau, šiandien vėl eilinė nuobodi diena.
Biški pyrst į viršų, žemyn ir tiek. Nėra nei įdomesnio event'o. |
|
2017-10-16 12:56 #533804 | |
Vienas didziausiu globalios rizikos saltiniu yra cia:
Ar sugebes svariai deleverinti ar ne. Redaguota: ThePope (2017-10-16 15:41 ) |
|
2017-10-16 14:36 #533831 | |
nesimato, nuorodos neatidaro
|
|
2017-10-17 09:46 #534016 | |
Business as usual, vansi.
|
|
2017-10-17 10:57 #534019 | |
ThePope [2017-10-17 09:46]: Business as usual, vansi. Nežinau, kaip tu įkeli grafikus ir vaizdus, bet niekas jų nemato. |
|
2017-10-17 11:07 #534020 | |
Simastrade, aš, pvz., matau Popiežiaus paveiksliukus. Jis tiesiog ne treideriuose deda. Šį kartą įdėti h t t p s ://vgy.me/ adresu.
Gal pas tave problemos su https arba su trečių šalių resursais naršyklėje... Taip ir vaikštau Paskutinis mamutas Tarp žmonių. |
|
2017-10-17 11:23 #534024 | |
dabar matau ir aš, viskas gerai
|