Artai71, kaip matau iš tavo posto ir pats nemėgsti vokiškos tvarkos, esi toks pat "sugedęs" europietis. Tada tikrai gerbiu, esi normalus žmogus.
Uzbekijoje aš gyvenau virš 1,5 metų, gerai žinau kultūrą ir klimatą. Man netinka musulmoniškos šalys. Su čėčėnais mušiausi ne kartą - išdidūs stuobriai jie, potencialūs teroristai. Per dideli kultūriniai skirtumai. Neturiu meilės musulmonams, nežiūrint į ES platinamą toleranciją.

Tau reikia uzkisht burna kokiu nors skuduru pradzioje, tada is krosneliaus pasiskolint kuom didesne krosnele, pacia didziausia kokia turi, ikisht ten tave ir pakurt ir bus tau Arbeit Macht Frei kaip senais gerais laikais...

Du forumo dalyviai korektiškai bendrauja tarpusavyje, o čia į eterį įlenda kastruotas karvašūdis su savo ekstraordinariom, bet nenaujom idėjom - nepatinkančius deginti.

Kiek nukrypstam nuo temos, kuria, kiek supratau temos seimininko mintis, tiksliau apibrezus - isgryninus liktu klausimas: ar downshiftingas - kelias i laime?

Daug galima atkapstyti istoriju, kaip daug pasieke savo karjeroje zmones meta savo, kitu akimis, labai sekminga begima voveres rate ar ziurkiu lenktynese i neisvengiama mirti. Ir persikelia kur i provincija ar 3-iojo pasaulio salis gyventi paprasto gyvenimo. Arba nusiperka jachta ir likusi gyvenima klaidzioja planetos zydrom jurom.

Privalumas - daug laiko sau ir savo artimiesiems, mazai streso. Tiesa ir patirtis, kad zmogui ne taip daug ir reikia, atmetus madingus siuolaikinius zaisliukus. Minimalu apsirupinima galima pasiekti nedidelem pastangom, net jeigu is senoves ir neliko saugumo pagalves dideles saskaitos pavidalu.

Finansine laisve ne tik tada, kai gali puse pasaulio nupirkti, bet greiciausiai visu pirma, kai lengvai patenkini savo ir savo artimuju poreikius, esate neisipareigoje, neskolingi fin institucijoms ir valdziai. Esate nepriklausomi savo sprendimuose ir galit pasirinkti ir gyventi sau priimtina gyvenimo buda. Be jokiu baimiu.

PS kazkada padejau akademine veikla ant lentynos (ne karjera, nes neturejau tikslu dirbti valdymo darba). Nesigailiu.

ZZ, dedu pliusą nors ir esame oponentai politikos klausimais, tačiau tikrai tokia ir yra tikroji tiesa. Nebūtina bėgti ir bėgti dėl madingo žaisliuko kaip vokiečiui ar amerikiečiui, tipo jau pas tave 2-jų metų mašina (jau sena) tai kaimynai su tavimi ir sveikintis nebenori.
Finansinė laisvė ateina, kai nebesivaikai kiekvieno ššš , kurį tau bruka reklama ar visuomenė, kai tau DZIN aplinkinių nuomonė.
-----------------------------
Yra toks posakis:
Man nesvarbu ką jūs galvojate apie mane. Man svarbu, tik ką aš galvoju apie jus.

Gaila kad padejai, gal butai parashes afigiena knyga 1000 lapu storumo, kaip rusai mus puole, puola ir dar puls koki tukstanti metu.

O kalbant i tema, zmogus dabartiniu zaisliuku pasaulyje gyvena vos kelis simtus metu. Biologinis kunas, kuri evoliucija slifavo milijonus metu, nera adaptuotas gyvent pajuodusiu miestu ir sedejimo ofisuose salygose. Todel taip ir gaunas kad po kurio laiko tas uzkala visus negyvai, ir reikia kazka keisti, nesvarbu ka, kad nutraukt ta kvaila ziurkes rata, kuris principe neturi jokios prasmes.

Problemos atsiranda tiems kurie turi isipareigojimus bankams ir artimiems. Todel kartais taip nutinka kad zmogus nei is sio, nei is to pasikabina kilpoje arba pokstelna sau i galva. Akligatvis kitaip sakant.

Anakart skaiciau straipsni delfyje kaip irgi kazkokia farmacininke trenke savo aukstas pareigas ir nuvare ten daryt irgi tai ka norejo. Tai plius tavo ispudzius paemus, turbut galima daryt isvada kad farmacija yra ziauriai ziauriai nuobodi sritis ir dar turbut su nuolatiniu spaudimu ish virsaus.

Ash ciuju cia jums dievo bausme uz tai kad is vargsu seneliuku lupat paskutinius centus.

Nuobodu nera, bet daug galvos kvarsinimo is visu pusiu. Uz dyka algos niekas neduoda
Nuobodu tai nebent apsauginiu parduotuveje dirbti

Aš bisiki romantikos į temą.

Klausykite savo širdies ir viskas bus gerai

Sauliau,
Pagal šias istorijas, reikia mums stengtis daryti tai, kas mums iš tikrųjų patinka, kas įdomu ir teikia džiaugsmą.
Mano paties atveju, finansai, investicijos man iš tikrųjų patinka ir įdomu. Ir vis tiek man nesisekė. Fail'inau. Kodėl? Todėl, kad visada siekiau išspausti maksimalų atlyginimą sau, į pirmą vietą kėliau asmeninę naudą. Va ir fail'as.
Kaip pavyzdys, gydytojas į pirmą vietą keliantis savo atlyginimą yra blogas gydytojas. Mokytojas siekinatis užkalti kuo daugiau pinigų - blogas mokytojas. Valstybės tarnautojas - taip pat. Šis dėsnis galioja bet kokioja profesijoje.
Ir štai čia darosi įdomu. Šis dėsnis lygiai taip pat galioja rinkos prekeiviui, ar investuotojui. Atrodo, juk jų toks darbas - maksimizuoti finansinį rezultatą. Ir visgi dėsnis galioja lygiai taip pat kaip bet kurioje profesijoje. Trader'is į pirmą vietą keliantis asmeninį pelną - blogas trader'is. Tokia pozicija - užtikrintas kelias į nesėkmę.

Brazdžius, tikra tiesa, kai darbas yra hobis, paprasčiausiai patinka, tai viskas ir sekasi, taip ir turi būti. Šiaip tokie žmonės savo darbo fanatikai tikrai pasistebi iškart. Tačiau kiek tas liečia traderius, man sunku pasakyti, be hobio čia niekaip, o ar maksimalaus rezultato siekimas blogai - nežinau, aš asmeniškai nusimetu visada per greitai, pykstu ant savęs, bet jau taip yra.

Čia buvo kalbama, ar yra ta konkreti suma, sakykim mėnesiui, kurios užtektų gyventi, ta prasme kiek pasyvios pajamos turi nešti pajamų, kad būtum laisvas. Reikia minimum metus sekti išlaidas ir paskui turėsi avg kie kmaždaug per mėnesį reikia, bent orientaciškai. Tada ir susidėlioji planą, kokią riziką prisiimti ir per kiek laiko tau priimtina pasiekti finsaninę laisvę.
O žmonėm, kurie sako, kad finansinė laisvė yra iliuzija arba ką aš veiksiu, jei nedirbsiu? Na tokie žmonės paprasčiausiai neturi fantazijos ir jų pasaulio pažinimas baigiasi tiek ofiso langu...siūlau išeiti į mišką, pavažinėti dviračiu, nuvažiuoti į ekskursiją kokią nors, paplaukioti valtim, baidare...kai supranti, kad laiko išteklius riboja darbas - tada pradedi mąstyti, kaip galima džiaugtis gyvenimu nevergaujant

Kibiras
Dėl vergavimo sutinku. Štai, pasibaigė savaitgalis. Ar kas jį pajautė? Retas kuris.
Maža to, sistema veikia taip, kad ilsintis ji ima tavo sunkiai uždirbtus pinigus, versdama vėl dirbti t.y. sistema sukurta tokiu būdu, kad esi priklausomas nuo jos.
Nekalbu apie tuos, kurie gali leisti nedirbti, bet, tokių yra mažuma.

Paminėjote "išeiti į mišką", "nuvažiuoti į ekskursiją", "paplaukioti valtimi, baidare".
Primenu, kad visą tai taip pat kainuoja ir, norint, kad tai būtų, privalai dirbti, bet dar neaišku ar uždarbis suteiks galimybę visą tai turėti.

Todėl ir sakau, kad reikia turėti tokias pasyvias pajamas, kad jų užtektų ne tik egzistuoti (maistas, rūbai, NT išlaikymas, mašina), bet ir pramogoms, poilsiui.
O kas dėl savaitalio, tai pastebėjau, kad šeštadienį dar daug kas būna su mintimis apie darbą, o sekmadienį, ypač antroje dienos pusėje atsiranda paniurimas ir prasta nuotaika, kad reikės vėl eit į darbą. Na čia taip bendrai paėmus.
Sistema sukurta tokia, kad darbininkas visą laiką būtų įtrauktas į užburtą ratą, kad nekauptų pinigų, o leistų, nes jo santaupas suės infliacija. O naujasisdarbo kodeksas dar labiau įspraudžia darbininką į rėmus.

Tame ir yra visas reikalas, kad uzdarbis ne visada leidzia tureti galimybe aktyvesnem pramogom. Taip pagalvojus, kas cia nuvaziuot iki ezero ar dar kur. Bet reikalingas automobilis, jo islaikymas kur dar
(amortizacija, kuras, ta, draudimas). Ir elementarios pramogos nera pigios.

Nebūtina skaičiuoti. Šiai dienai ta suma yra lygi tavo dabartinei algai. Jeigu tiek pat gautum iš investicijų tampi kaip ir finansiškai nepriklausomas..

Didesnė problema yra tame, kad didėjant pajamoms automatiškai atsiranda nauji poreikiai. Tarkim šiandien tau užtenka 1000 EUR, bet po kelių mėnesių jau 3000EUR bus per mažai.

Kažkur buvo tyrimas apie turtingų šeimų skaičių Vilniuje, ten buvo įvardinta ~8000EUR suma šeimai. Turint tokias pajamas poreikiai jau tikriausiai nustoja sparčiai augti.

Taip, pagal tyrimus tirkai aišku, kad didėjant asmens pajamoms, jis nori kažko vis daugiau - daugiau išleidžia. Bet juk galima gyventi asketiškai arba link tokio gyvenimo būdo. Paskui tai tampa norma ir pasyvios pajamos turi didėti tiek kiek infliaicija, kad išlaikyt perkamąją galią. Aišku, tai galioja, jeigu gyvenime viskas eina kaip sviestu patepta - nėra ligų, avarijos kokiso nors, iš artimųjų niekas rimtai nesuserga ar kažkas panašaus

Šitoks pavizdys - mąstymo šablonais, vaizdiniais pavizdys. Taip mąsto absoliuti dauguma žmonių. Ir todėl masių veikla dažniausiai iracionali. Gi įjungus logiką akivaizdu, kad jis absoliučiai klaidingas.

Treiderio darbo įrankis - pinigai. Taip kaip chirurgo įrankiai - skalpelis ir dar krūva visokios aparatūros. Jeigu gydytojas nesiekia turėti maksimaliai gerus įrankius - jis prastas gydytojas.
Treiderio darbo rezultatas - pinigai. Jeigu gydytojas nesiekia kuo geresnių darbo rezultatų - jis prastas gydytojas.
Tas pats ir su treideriu - jei jis nesiekia maksimizuoti savo pelno - jis prastas treideris.

Papildant,- sistema tokia, kad paprastam Lietuvos darbininkui neįmanoma atsirasti šiame forume nes jam nebus laisvų pinigų investuoti, nebus laiko domėtis investavimu, net ir norint...

Maksimizuoja rezultatus (arba bent jau bando) - visi. Bet reikia nepamirsti ir pacio proceso kokybes. Apie ka beje ir Brazdziaus istorija.
Taip kad nebandom pakisti tik balta ar juoda viso sito.