Pieno produktus 2 metus sandėliavo??? Na nebent kokį kietsūrį, kurio dalis pardavimuose mizerinė.

Jau rašiau, verslas yra cikliškas, visada Q1 būna pats prasčiausias pas visus pienininkus. Rezultatas geras, jei kiti ketvirčiai generuos po 1,5-2m pelno, metinis pavarys apie 6m €.

Pieno miltelius galėtų sandeliuoti Bet pagal rezultatus tai fermentinis sūris 2 kart (įdomu koks procentas kietsūrio), grietinėle beveik 3 kart, išrūgų produktai 2 kart pardavimai padidėjo. Visa kita panašiai išliko palyginus su 2016Q1 - taigi lyg ir ne iš sandėlio bent pagrindinė pelno dalis turėjo būti generuojama, bet atsargų pokytis 2016Q1 -1,4M€, 2017Q1 2,7M€ rodo, kad ALN žodžiuose yra tiesos.

Mažėja ūkių po 1-5 karves, iš kurių surinkti pieną net neapsimoka. Vieni skundėsi, kad jiems VLP siūlė 0,8 ct praėjusiais metais. Tik kad iki jų kelių karvių pieno važiuoti 10 km vien į vieną pusę (2 Eur kurui + amortizacija, vairuotojas) plius administracinės išlaidos, kokybės didelė rizika, kai vienas smulkus gali 7-10 tonų pienovažį sugadinti. Be to, "bobutės" oficialioje statistikoje kaip vienetai absoliučią daugumą sudaro, bet pieno kiekis labai mažas ir dar mažesnė dalis tenka supirkėjams. Lietuvoje išvis turėtų likti ne daugiau 1-2 proc. dabartinio pieno ūkių skaičiaus, visa kita hobis. Airija pergyvena, kad pas juos tik netoli 100 karvių vidutinis ūkis, kai Naujojoje Zelandijoje jau beveik 500. Mes su 6 melžiamom karvėm vidurkiu toli neisim (tiksliau smulkūs neis). Net Latvijoje pieno ūkiai 10 kartų stambesni. Trumpa jau švelnia forma straipsnį parašė šia tema. Problema, kad didieji pieno gamintojai naudojasi mažųjų korta ir ŽŪM visokius ribojančius teisės aktus periodiškai "gamina". Bet viskas sprendžiasi į gerąją puse (nors lėtai). Ateitis priklauso tokioms bendrovėms, kaip pvz. Pasvalio rajone 4000 ha, apie 1000 karvių ir darbuotojų algos didesnės nei šalies vidurkis.

zajcik,iš dalies teisus esi.Bet yra keletas netikslumu pvz.Pasvalys,ten sąlyginai geros žemės ir iš 4000 ha .(nors žu bendrovių sutiek valdomos zemes ant vienos rankos pirstu suskaičiuot galima)bendrovė jei imt 10-ies metų statistinius duomenys,jei užsiimtų augalininkystę augintų ,tuos pačius kviečius,rapsus ar kvietrūgius aš net nekalbu apie specifinines augalininkystės veiklas kaip vaiskrumiai vietoj to ,kad vystytų pieno ūkius,pelnas būtų 2-3 kartus didesnis.Pieno ųkiai lyg šiol galima buvo vystytį nederlingose žemėse kaip daugumoje dzukijoje,Kelmės raj. tradiciškas pieno ūkių ar Akmenės.Bet esu rašęs daug anksčiau ,dauguma žūm didžiaja dalį žemės nuomojasi,sukilus žemės ūkio paskirties žemės kainoms neišvengiamai kila(kils) ir nuomos kainos,vien žodžiu net tradiciniam PIENININKYSTĖS Kelmės raj.,stambus šio sektoriaus ūkiai arba jau keičia kryptį ar ant laukia paskutinio lašo.Jau dabar didieji pieno perdirbėjai tesugeba išnaudoti tik pusę savo turimų pajėgumų,situacijai nesikeičiant jau rašiau apie naturale atranką.Vien žodžiu kas nors kiek susijęs su žū tai puikiai supranta,kas nelabai,gali paanalizuoti vieno didžiausių pieno gamintojų LT agrwill dabar Auga balansus paskutinių metų,kur akivaizdžiai matosi kiek ha žemės pienininkystė užima ,kiekkokie trupiniai grąžoa lieka.Čia kažkas minėjo N.Zelandija ,bet niekas nesusimastė dėl klimato,kur pas mus tik max .6 mėn žolytė želia.Pasakysit bet tokių sausrų nėra,bet čia tik diletanto atmazas.Galėčiau šia tema ,nes susijęs daug rašyt,bet esmė žū taip konsilidacija,ūkių stambėjimas,bet ne aklas ir pienininkystės ūkiai nyksta ne tik smulkių ,bet ir stambių dėl pelningesnės veiklo pasirinkimo.Dar tos tendecijos išryškės stypriau ateityje,nes nemažai ūkių paėmę ES paramą įsipareigojo n(paprastai 5) metų vystytį veiklą ir neturi kito kol kas pasirinkimo,bet kas vyksta dabar esu įsitikinęs kad šio sektoriaus laukia ne šviesi ateitis,o i... .

Kodėl Airijoje auga gamyba? Subsidijos ar koks velnias?

Bendrai paėmus nekonsoliduoto žemės ūkio laukia nekokia ateitis. Rusijoje konsernai po 500-800 tūkst. ha dirbamos žemės turi ir konsoliduojasi. Klausimas ar po sankcijų neisim į LIDL pirkti "Bolshaya Kruzhka" grietinės ar "Простоквашино" pieno...

zajcik,Lietuvos klimatas idealiai tinka auginti grūdines kultūras,todėl dauguma ūkių ir palieka pieno sektorių,kam išradinėti dviratį.Kaip pvz. paimkim viena iš populiariausių grūdinių kultūrų- kviečius ir vidurkius didžiausių sektoriaus eksportuotojų kiek vidutiniškai kulia iš ha.JAV-3t.,Kanada-2,7.Autralija-2,1,Argentina-2,9 t.,Rusija 2,4t,Ukraina 2,5t.,Kazakstanas tik 1,3 t.,tuo tarpu Lietuva apie 4,6 t.,2012m. buvo pasiektas rekordas 5,1 t vidutinis derlingumas ha.Su pieno primelžiu visai kita situacija.Todėl ir teigiu kad taip visi ūkiai stambėja,tik priklausomai nuo veiklos skiriasi grąža.

Pravalas, paaiškink "Su pieno primelžiu visai kita situacija". Kol kas nematau argumentų, nes didelių ūkių efektyvumas nenusileidžia technologijų lyderio Izraelio rodikliams, tik kad skirtumas, kur tu kondencionieriais turi rūpintis, o kur ne. Beja, tokios žolės taip pat ten nerasi. NZ net gi trąšas perka, kad žolę auginti, o išeiga iš gyvūno vos ne 2x mažesnė nei Lietuvoje. Klausimas ar ne ūkių vidutinis dydis su iš tuo išplaukiančiomis pasekmėmis lemia, jog mes nesam vieni iš pasaulio lyderių šioje srityje?
Beja, Izraelis tik ir laikosi dėl pieno produktų importo muitų, kitais joks kontencionierius ar brangus pašaras neatsipirktų, bet tai leido tapti vienu iš technologijų lyderiu šioje srityje.

zajcik,keletas sk.Kaip keičiasi situacija Lietuvoje ,dėl produktyvumo gerėjimo- vidutinis primilžis Lietuvoje kg per metus-2005m.-4450 kg,2007 -4770,2010-4800,2013-5300,2015 -5650.Kai tuo tarpu bendras es vidurkis 2016 siekė 6800 kg.Mes atsiliekam ne tik su vidutiniu primelziu karvei ,bet ir augimo dinamikoje. Dabar dar keletas sk.apie primelzio lyderius IZRAELIS 12000 KG IŠ karvės per metus,JAV -10000 KG,DANIJA 9000 KG,Olandija 9300,Vengrija 8200. IR tt.Jei dėl grudu vidutinio derlingumo 1 ha mes tarp geriausių ,su pienu mes atsiliekame stypriai.NEABEJOJU ,KAD iki 2025 m.mes pasieksime vidurki 6500 kg karvei per metus,bet jei domiesi ES šalių vidutinis primilžis 2025m planuojamas jau 8000 kg per metus,ir kitas skaudus momentas 25- tiesiems mūsų galvijų banda sunyks iki 200t galvijų gal dar mažiau analogiškai mžės ir pieno gamyba ir produktyvumo gerinimas nepadės .Dar akmuo į perdirbėjų daržą ,mes atsiliekame nuo ne tik Estų bet ir nuo Latvių kurie geru primelžiu negali pasigirti -pieno supirkimo kainomis.Ir pabaigai,didžiausia problema kodėl ūkiai keičia pieninkystę,tai pieno perdirbėjai(supirkėjai) kurie supirkimo kainas Lietuvoje nustato vos ne iš lempos,kodėl LT pieno supirkimo kainos vienos iš mažiausių ES ,dėl perdirbėjų kartelinių susitarimų ar kt . priežasčių.Su grūdinėm kultūros ūkiams žymiai paprasčiau ,aiškios žaidimo taisyklės yra pasaulinės kainos nustatomos per biržą ir vietinai grūdų supirkėjai perka biržos kainomis sau pasilikdami nustatytą maržą,plius pristatymo kastai.Pienas greit genda,todėl pieno gamintojai,neturėdami kt. pasirinkimo, pastatytį rakom pieno perdirbėjų pas mus.

Oho, kiek dar daug rezervų turi mūsų pienininkystė, pasak Pravalo. Pasirodo, kad augalininkystė jau išsisėmė, o pienininkystė dar turi daugybę nesunkiai su dabartinėmis technologijomis pasiekiamų rezervų.

vk,augalininkystė neišsisėmė.Europa aplamai dėl gamtos sąlygų yra Pasaulyje vienareikšmiai lyderiai grūdinių kultūrų skaičiuojant vidurkį vienam ha-kaip kviečiai,rapsai,kvietrūgiai,miežiai ar avyžos.Net neabejoju ,kad produktyvumas kils,dabar įdirbinėjami nauji plotai ir reikia laiko kad(pamaitinta) žemė duotų max. našumą.Mano skaičiavimais vidutinis derlingumas LT vienam ha 2025 M. aišku jei nebus tais metais gamtos kataklizmų,kviečių bus VIDURKIS 6 t,rapsų apie 4t.Kad suprastum,kad mes turim erdvės augti,tau pvz. labai artimos gamtinėmis sąlygomis šalies ŠVEDIJOS.Tai va 2016m. kurie regionui buvo nepalankus ,jie sugebėjo kulti 6,32 t. kviečių 2017m planuoja 6,53t .

Pravalas, tenka pripažinti, jog tavo minėtas NZ klimatas nėra faktorius, nes primilžis yra žemesnis. Jie laikosi vien dėl to, jog ūkiai patys stambiausi pasaulyje ir išvystyta visa kita infrastruktūra. Estijos pavyzdys rodo, jog 8,6 t per metus yra įmanomas net atšiauresnėmis sąlygomis nei Lietuvoje (pas mus 5,7 t per metus). Efektyviausių Lietuvos pieno gamintojų efektyvumas: 9,0-10,6 t per metus. Žinoma, uždraudus pieno produktų importą ir vietines kainas sukėlus dvigubai. Su šildomom grindim ir kondencionieriais bei geriausiu pašaru ir Izraelį gali aplenkti.
Ne veltui Litagra už 4,9 mln. Eur Pakruojo r. stato fermą 1 800 galvijų. Pas juos jau 2012 m. primilžis siekė 8,12t, kai šalies vidurkis tebuvo 5,2 t. Tai labai geras biznis, bet turi būti didelis, nes tada gausi 2-3 kart didesnę kainą nei smulkus. Garantuok ryte bei vakare po 14 tonų pienovažį pilną (1400 melžiamų galvų) ir gyvensi kaip Litagra
Beja, Lietuvoje pieno ūkių daugiau nei JAV Per didelė dalis rinkėjų, kad politikai imtųsi šio riekalo iš esmės.

zajcik,dėl NZ pieno primilzis netoli 5 vidurkis,o kvieciu apie 2,5 t iš ha.Todėl naturalu kad renkasi nasesne sritį.Ką paminėjai visiška tiesa,tik reikėtų dadėti ,kad pas mus skirtingai nei NZ papildomi kastai pieno sektoriui ziemos metu atsiranda-dėl pasarų.

Gegužės mėnesio pajamos 9,6 mln. € (+33% yoy), iš viso per sausį-gegužę 45,9 mln. € (+56% yoy). Pernai vasarą prasidėjo pieninių atsigavimas, taigi palyginamoji bazė darysis vis aukštesnė ir aukštesnė, o year-on-year augimas mažesnis. Nors, aišku, svarbesnė yra ne mėnesinė ar ketvirtinė pardavimo pajamų dinamika, o "bottom line" - pelno eilutė. Spėju, kad Q2 nustebins daugumą.

VLP pajamos pamėnesiui (mln. €)

sausis 8,6
vasaris 8,5
kovas 10,9
balandis 8,4
gegužė 9,6

iš viso 45,9
vidurkis 9,2

Štai ir 3.

Gal pienininkai turi versijų kaip šį kartą nutiko kad dažnai tarpusavy koreliuojantys pienininkai truputį išsiskyrė? VLP su ZMP smagiai juda į šiaurę, o RSU - žemyn.

VLP mažos apyvartos laukiant rytojaus skelbiamų pardavimų rezultatų.

The consolidated sales of the company for July 2017 amounted to 11 million EUR – 34% increase comparing to July 2016. The sales of the company for period January – July 2017 amounted to 67.8 million EUR – 48% increase comparing to the same period last year.

kad pajamos auga, tai ir RSU augo,bet pusmecio rezus gerai zinom. ...Niekur nematau kiek VLP pelno apturejo?.

Per 2017 m. pirmus tris mėnesius bendrovė uždirbo 1 mln. EUR gryno pelno, arba 2,8 karto daugiau negu per tą patį laikotarpį 2016 metais. (2016 m. trijų mėnesių nuostolis siekė 0,56 mln. EUR)

įvertinus pasaulinės kainas, tai abejoju, kad sudirbs į minusą. 08.31 bus pusmečio ataskaita su pelnu.

Kaip tu gauni 2,8 karto skaičių?