GZE akcininkai.

GZE akcininkai iki balsavimo už atskyrimą, ar GZE akcininkai kurie nusprendė likti ?
Realiai aš vis dar GZE akcininkas, nors pildziau dokumentacija, kad noriu buti Conexus akcininkas. Tai tipo gausiu divus?

Dividendus skirsto ne Conexus, o GZE. Ex div dieną būsi GZE akcininkas - divus gausi.

Steigiamasis susirinkimas Conexus'o paskelbtas atskirai, bus balsuojama dėl įstatų ir pan.

gal kas iš conexus akcininkų žino ar galima kažkaip raštu balsuoti conexus akcininku susirinkime prieš įstatų patvirtinimą, kad po to galima būtų privalomai parduoti akcijas bendrovei?

The original was in Latvian so not so good translation:


The November Latvian energy sector has been very Razen, Latvian Bank maintained economic analysis site "makroekonomika.lv" said central bank economist Igor Kasyanov.

He stresses that this is because of a significant increase in electricity production. Latvian accounting for slightly more than 800 000 MWh of electricity. True, it is not an absolute record because in 2009, 2010 and 2011 was also in some months when it was produced more, but it was high water months, when most of the electricity produced by the hydroelectric power plants (HPP). Also in October from the production point of view, it was a good month for the year grew by 9%, while growth in November amounted to 42.7% compared to the corresponding month of 2015.

'' What was that in November had the opportunity to produce so much? On the edge of view, hard to say, but certainly one of the factors is the fact that in November gave in rather cool month (compared to previous years). This allowed for CHP cogeneration work, however, can not be the only explanation. The real explanation lies in a variety of circumstances. In particular, this year the region has created two new interconnections that provide electricity flows between Lithuania and Sweden, as well as Lithuania and Poland. Therefore, the situation should be assessed in a broader context, '' explains Kasyanov.

After he has expressed, the power exchange 'Nord Pool' 'Swedish SE4 area that is connected with Lithuania, prices in November was considerably higher than the year before - 41 euros per megawatt hour (€ / MWh), compared to EUR 26 / MWh in the previous year.

'' But the high prices have been good for us, that is, the Latvian electricity become competitive (price point of view). (..) In November this year was the first time that a Latvian elektroenenerģijas price was lower than SE4 area. Pay attention also to the fact that, since the initial launch of the interconnector between Lithuania and Sweden, prices between areas is significantly moved closer together, '' says the economist, adding that this November was the first month after long times when Latvia was a net electricity exporter.

He points out that the Baltic electricity market after the start of the new interconnection activities are still getting used to the new rules of the game. '' As a result, changing the usual seasonality, flow. And most likely it will happen in the future, because the region is being implemented in new projects that will continue to change the situation. There is a planned new interconnections between Estonia and Latvia as well as Lithuania and Poland. Finland plans to build new power plants, while Sweden plans to close part of the existing nuclear power plants, '' Kasyanov range.

Patvirtinti dividendai EUR 0.88/akcijai, išmokės 2017-01-09 d.

https://cns.omxgroup.com/cdsPublic/viewDisclosure.action?disclosureId=751411&messageId=941989

„Gazprom“ dar turi 10 mėnesių apsispręsti Latvijoje

http://vz.lt/energetika/2017/02/01/gazprom-dar-turi-10-menesiu-apsispresti-latvijoje

Dividends planned 0.84 eur

details, please

9 page on latest report.

Seems a lot of investors skipped that in the early session hours.

on page 9 (in the same 2016 results report) in the balance sheet - cash and cash equivalents on 31.12.2016 are 167 mioEUR (end of 2015 it was 79 mio EUR). I guess that ~37mio from this were payed as dividens in January, 35mio will be payed with the next dividend payment (the proposed 0,84 per share).
Question: what LG will do with the remaining 100 mio EUR cash?

http://vz.lt/energetika/2017/04/03/latvijos-rinka-atsivere-gazprom-zvalgosi-i-duris?utm_content=mostread

gal pajudes pamazu ledai ?

sveiki / Hi,

kaip matau iš Latvijos CD duomenų bazės, Conexus Baltic Grid akcijos jau buvo priskirtos akcininkams. Gal kas dalyvavo šiame akciniame įvykyje. Kokiu santykiu už senas "Latvijas Gaze" akcijas buvo priskirta naujų "Conexus Baltic Grid" akcijų? O gal būt dalis senų akcijų buvo tiesiog konvertuota į naujos bendrovės akcijas? Būčiau dėkingas už informaciją.

As I can see from the data base of Latvian Central Securities Depository, investors already have received "Conexus Baltic Grid" shares. Maybe someone participated in this stock event? What was the ratio of new shares to old "Latvijas Gaze" shares? Or maybe part of old shares where simply converted to the shares of new company? Thank you in advance for any information.

Nedalyvavau, bet šnekėjau su jų atstovais: gavai santykiu 1-1, jos apskaitomos Latvijos centriniame depozitoriume.

Planuota taip:
Each shareholder of Latvijas Gāze that will be included in the List of Shareholders will receive the same number of the shares in the Acquiring Company as are held by him or her in Latvijas Gāze.

http://www.la.lv/neka-personiga-conexus-baltic-grid-akciju-vertiba-varetu-but-200-miljoni-eiro/

Iš oro kaip suprantu nuleistas kol kas vertinimas - Conexus 200 mln € arba kitaip - 5€/akcijai. Vat va taip va.

„Conexus Baltic Grid“ vadovas: išlaikyti Inčukalnio saugyklą tampa vis sunkiau - BNS INTERVIU

Vilnius, balandžio 28 d. (BNS). Lietuvos bendrovėms dėl didelių kainų nesinaudojant Latvijos Inčukalnio požemine dujų saugykla, jos savininkės - Latvijos magistralinių dujotiekių ir saugyklos operatorės „Conexus Baltic Grid“ strategijos vadovas Janis Eisakas teigia, kad sumažinti kaštus nėra paprasta.

Interviu BNS jis teigė, kad sumažinti saugyklos kaštus bei atpiginti dujų transportavimą galima arba panaikinant dujų taškus pasienyje, dėl ko šiuo metu bando susitarti Baltijos šalys, arba saugyklos išlaikymą perkelti vartotojams, kaip daroma Lietuvoje, išlaikant Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Tačiau tokiam būdui Latvijoje nepritariama.

Vis dėlto J. Eisakas neatmeta, kad vis mažiau naudojama Inčukalno saugykla apskritai gali būti uždaryta - visoje Europoje tokios saugyklos vis dažniau galvoja apie užsidarymą, nes išgyvena tik dėl anksčiau sudarytų sutarčių.

- Lietuvos bendrovės teigia, kad jeigu dujų transportavimo ir saugojimo Inčukalnyje kaina sieks apie 2 eurus už megavatvalandę, jos nesinaudos saugykla, nes tai kainuos tiek, kiek tiesiog įsigyti dujų žiemą. Ar jūs matote galimybę sumažinti kainą?

- Tiesą sakant, tai tarifų klausimas. Vienas būdų, kaip galime tiekėjams sumažinti Inčukalnio kainą, tai vienos įleidimo/išleidimo taškų zonos įdiegimas - tai reiškia, kad tarp Latvijos ir Lietuvos dingtų siena ir nebebūtų tarifų, kurie šiuo metu yra nustatyti gabenant dujas. Tai sukuria gan didelę kainos dalį. Pavyzdžiui, jei pažiūrėsime į dujų tiekimą iš Klaipėdos į Inčukalnį ir atgal į Lietuvą, jos septynis kartus pereina per taškus. Jeigu siena dings, tuomet lieka tik trys.

Dabartinė dujų transportavimo metodologija, nustatanti tarifų skaičiavimą, numato nuolaidą įleidimo ir išleidimo taškui Inčukalnyje, tad jeigu nėra sienos, dujų tiekėjui naudojantis Inčukalniu lieka tik klausimas, iš kur dujos bus įleidžiamos į sistemą.

Kita klausimo dalis yra paties Inčukalnio tarifai. Tiesą sakant, dabartinė Inčukalnio problema slepiasi Lietuvoje. Jeigu tokia didelė dalis Klaipėdos terminalo kaštų nebūtų socializuojama, nebūtų ir Inčukalnio klausimo. Jeigu palyginsime, pavyzdžiui, Lietuvos vartotojų mokėjimus, kurie reikalingi užtikrinti Klaipėdos terminalo gyvavimui, jie siekia apie 65 mln. eurų per metus. Tačiau Inčukalnio išlaikymo kaštai visai 2,3 mlrd. kubų dujų apimčiai siekia apie 25 mln. eurų per metus.

Taigi, jei 65 mln. eurų socializuojate, o mes 25 mln. eurų Inčukalnio išlaikymui turime gauti iš rinkos, nereikia būti labai išsilavinusiu ekonomistu, kad matytum, jog kažkas čia neveikia. Mūsų atveju yra dvi galimybės: viena - dalį Inčukalnio kaštų socializuoti, tačiau tokiai galimybei Latvijoje šiuo metu nepritariama, antra - 25 mln. eurų turime gauti iš rinkos visais legaliais būdais. Taigi, geriausias būdas yra užpildyti Inčukalnį, bet tikimybė, kad jis bus pilnas, kaip prieš keletą metų, labai maža.

- Praėjusiais dujiniais metais saugykla buvo užpildyta apie 60 proc?

- Taip, prieš dvejus metus ji buvo pilna, pernai užpildymas siekė apie 60 proc., o prognozės ateičiai yra visiškai neaiškios.

- Jei gerai suprantu, kaip geriausią scenarijų matote būtent įėjimo/išėjimo taškų panaikinimą?

- Tai pirmas ir svarbiausias žingsnis, nes šiuo metu mūsų tarifai, kuriuos pateikėme reguliatoriui, nėra žemi, bet jeigu palyginsime su likusia Europa, kuri turi tą pačią ligą - didelę dujų sistemą, pritaikytą dideliam tranzitui arba aukštam dujų vartojimui, tačiau mažėjantį vartojimą, mūsų tarifai palyginami su bet kuria kita panašia sistema. Bet jeigu mes įdedame juos į bendrą kainą, jie yra dideli. Tiesą sakant, operatoriai turi kaip nors padengti kaštus, jeigu jie nėra socializuojami, juos dengia rinka.

- Tačiau taip galite įsisukti į beviltišką ratą - turite aukštus kaštus, niekas nenori naudotis dujų saugykla ir tai tęsiasi ir tęsiasi...

- Taip, bet, pavyzdžiui, kai įmonę valdo valstybė, ji gali elgtis kaip nori. Tačiau „Conexus Baltic Grid“ yra privati įmonė, valdoma privačių investuotojų. Tad atsakymas yra lengvas - ką gali daryti su kaštais? Tik atiduoti juos rinkai, nes investuotojai arba ieško pajamų, arba žiūri kažkur kitur ir dingsta iš rinkos.

Taip, tai dilema, bet viena problema, kurią paliesčiau, tai klausimas, ką daryti su visa svarbia sistema, kad būtų išvengta krizės dujų arba elektros sektoriuose. Pavyzdžiui, elektros gamybos pajėgumų, kurie nėra naudojami kasdien, kaštai turi būti kaip nors dengiami, nes mes gyvename uždaroje sistemoje, kur niekas nedingsta ir niekas iš niekur neatsiranda. Taigi, tai ne tik skirstymo operatorių užduotis, vyriausybės taip pat turi spręsti, ką daryti su sistemos, kuri yra budėjimo režime, kaštais. Kol kas atsakymų nėra.

- Kalbant apie įleidimo/išleidimo taškų panaikinimą pasienyje, kaip manote, ar Baltijos šalys susitars iki 2020 metų?

- Aš tikiuosi, kad pavyks susitarti daug anksčiau. Labai optimistiniu scenarijumi, tai tik mano viltis, susitarimas galėtų būti pasiektas iki šių metų pabaigos, jei, pavyzdžiui, pavyks rasti visus tenkinantį sprendimą. Bet tai nėra vien sistemos operatorių sprendimai ir idėjos, tam taip pat turi pritarti reguliatoriai bei ministerijos. Tačiau aš tikiuosi, kad mes galime pasiekti susitarimą dėl vieningos įleidimo/išleidimo taškų zonos greičiau nei 2020 metais.

- Lietuvoje daug kalbama apie SGD terminalo ir Inčukalnio galimą bendradarbiavimą. Žinoma, optimistiniu scenarijumi tai suteiktų puikių galimybių - būtų galima pirkti pigių dujų vasarą, laikyti saugykloje ir išsiimti žiemą, kai kainos pakyla. Tačiau, jūsų požiūriu, ar tai realiai veiktų?

- Kodėl gi ne? Tai informacijos, kurią turi prekybininkai, klausimas. Jeigu kovą ar balandį prekybininkai turi gerų indikacijų apie kainas SGD rinkoje ir apie kainas žiemą bei tai, kad tarp jų bus didelis skirtumas, manau, jie nedelstų tuo pasinaudoti. Jeigu kainų skirtumų nėra, tuomet iškyla klausimas toks, kaip ir visoje Europoje, kurioje šiuo metu dujų saugyklos gyvena tik dėl senų ilgalaikių sutarčių ir toms sutartims artėjant prie pabaigos, dujų saugyklos vis daugiau ir daugiau mąsto apie užsidarymą, kadangi nėra politinio palaikymo tiekimo saugumui. (...) Taigi, mes nesame unikalūs šiuo atveju.

aciu Mikuti uz pasidalinima. Connexus akciju kainos atzvilgiu straipsnis neatrodo pozityvus ziurint i ateiti.
beje del paciu Connexus akciju, man VP tarpininkas minejo, kad net jei jos nebus kotiruojamos birzoje, jas galima bus persivesti i savo VP portfeli. Gal jau kas nors jas "persivede" pas save ?

SEB makleriai prainformavo, kad Latvijos centrinis depozitoriumas atsisakė pervesti akcijas į VP porfelį motyvuodami tuo, kad jos nėra kotiruojamos. Anot jų, jei nori jas parduoti pirkėjas ur pardavėjas turi kreiptis į Latvijos CD ir jie padarys atitinkamus įrašus. VP sąskaitoje jų nesimatys dar ilgai

nu idomu....Latvija kaip visada įsivaizdina ir savo atsilikusias taisykles prikiša... o dar vadinasi Europos Sąjungos dalis. Kokia čia bendra rinka ir ekon. erdvė tada tarp šalių ?
Paklausiu dar pas kitą tarpininką, jei kas pavyktų, pranešiu ;)