Manau pervertinate švietimo sistemos įtaką pasaulėžiūrai - mokyklos įtaka čia minimali, daugiausia lemia tėvai ir kita artima aplinka. Todėl negalima tikėtis "nebaudžiauninko" mentaliteto jei pagrindinių pasaulėžiūros formuotojų - tėvų ir senelių pasaulėžiūra buvo suformuota sovietinės vergovės sąlygomis. Čia susirinkę 30-40-50 mečiai turėtų imtis daugiau atsakomybės tėvų/senelių vaidmenyje įtakojant jaunosios kartos pasaulėžiūrą.
Visiškai sutinku su C# - XIX amžiaus literatūros žinojimas niekaip nekenkia - vis tik normalus vaikas turi gebėti skirti praeities laikmetį nuo dabarties.
Ir kompiuterinio raštingumo prioriteto kėlimas lyginant su literatūra taip pat mažareikšmis (čia tas pats kaip ginčytis kas turi konkurencinį pranašumą humanitaras ar tiksliukas - juk niekam į galvą nešauna ginčytis, kuris įrankis geresnis - plaktukas ar žirklės) - daug svarbiau: vaikas turi gebėti atsirinkti ko jam reikia ir lavintis ne dėl pažymio. Formaliojo švietimo suteiktas vertinimas dabar nieko nelemia.
Savo laiku vokiečių kalbos mokytojai buvau pareiškęs, kad nesimokysiu vokiečių kalbos, nes tai niekam nereikalingos žinios - klydau, pravertė mokantis anglų kalbos...
Taigi dar niekada jaunimui (ir mums, seniams, taip pat) nebuvo tokių galimybių lavintis ir šviestis, kaip dabar. Neįtikėtina, kad bendras raštingumo ir matematikos lygis prastėja - greičiausiai problema - žemas vidutinis mokytojų lygis, nes valstybė negeba pritraukti į šią sritį talentingų asmenybių, o patys gebantys mokyti, iniciatyvos nerodo.

Realybėje tas neįmanoma, nes tu suponuoji idėją, jog nuo pat vaikystės žmogus turi gebėti žinoti kuom jis taps, ką mokytis/ko nesimokyt, ko siekti ir pnš. Prieš 50 metų dar buvo prasmė, nes kad ir ką tu baigtum, kad ir kokią profesiją pasirinktum - tuom beveik garantuotai ir dirbsi. O dabar per tą laiką, kai tu "susigalvojai" kuom būsi/ką mokytis ir to realiai sieki/dirbi ties tuom - darbo rinka pasikeis 10 kartų ir vat kaip tik vakar skaičiau JAV straipsniuką apie millenialus... 1940 m. gimę vaikai turėjo 80+ proc. tikimybę ateity uždirbti daugiau nei tėvai (perkamoji galia etc.), o jau gimusieji 2000 m. ir vėliau turi tik vos keletą procentų, nes mažėja ir darbo rinka, ir gerai apmokamų darbo vietų visiems neužteks, galų gale globali rinka dempinguoja tuos pačios rūšies specialistus skirtingai... Užtat palikimų dydžiai padidėjo ligi rekordinio lygio. Su tokiom perspektyvom tai nax čia reikia kankintis prie knygų, jeigu jau matematiškai nesueina skaičius, jog bent kas trečiam apsimoka mokytis, siekiant gauti well-paid darbelį ateity. Skaičiau ir apie jaunus japonus, tai ten iš viso tragedija. Jie ant tiek užsidepresavę, kad pagal apklausas apie 80 proc. supranta, kad perspektyvų geresniam gyvenimui nėra dėl ko jie ten masturbuojas priešais visokius multikus, žaidžia žaidimus ir ligi mirties svarsto gyventi su tėvais. Plius nereali sunkenybė apskritai gaut pilno etato darbelį. O japonų vid. moksleivis matematiką išmano bene geriausiai pasaulyje, lyginant su kitų šalių moksleiviais.

Pvz. aš neturiu tiek kantrybės, kad po šimtą kartų persikvalifikuoti ir kasmet mokytis po naują kalbą, nes kažkokia ten rinka reikalaujo to ar ano. Jeigu man pvz. 40 metų, 10 metų rinkau Fordus ir patekau į 'optimizacijos" spąstus, tai susirast naują darbą man gausis laaaaabai sunkiai - į nugarą alsuoja 20-mečiai, kurie vistiek viską įsisavins greičiau ir juos samdyti apsimokės labiau, nes jiems galima bus ir mokėt mažiau, o ir jie neturi tiek įsipareigojimų kiek turi vyresni asmenys (prieš vaikus, anūkus etc.).

Kiekvienai valstybei užtektų po vieną-du univerus gabiausiems. Visi kiti arba į welfare, arba į profkes. Ai, arba į kriminalą, vis pamirštu šį variantą 21 amžiuje reik būt arba super-protingu tiksliuku, arba mokėt ant tiek laižyt subines ir sukt makles, kad dėl savo talentų galėtum patekt tarp valdančiojo ešelono. Dar 10-20 metų kažkiek bus įmanoma gyventi dirbant "žemiškus" darbus tipo santechniko ar elektriko, bet paskui tai bbž...



Pavyzdys kaip virina robotas. Be šansų su juom konkuruot Vaikus dabar reik mokinti kolektyvinio mąstymo, atsakomybės viens prieš kitą ir taip... tiksliųjų mokslų. Gal po 100 metų pagaliau Marsą kolonizuosim. Tiksliau - jie. Žmonės dabar ant tiek užsiciklinę ant savęs, kad vis kalba apie save ir eina per galvas. Kolonizuos kita karta.

Bomzai, saudai pro sali. Taip pritariu, auganciam zmogui svarbu. Seima/Aplinka ir mokykla. Tai jo langas i pasauli. Seimos vaikas pasirinkti negali, o ir mes pakeisti. Uztai mokyklas pakeisti galima.

Kaip krenta lygis? Papasakosiu, per pora labai suprantamu pavyzdziu. Ju yra daugiau ir ivairiu variaciuju. Cia gali manim patiketi arba nepatiketi.

1. Tarkim yra dvi mokyklos Gimnazija ir Vidurine. Abiejose direktoriai dirba ~10 metu. Vidurineje direktorius iseina i pensija. Ateina naujas, verzlus. Keiciasi kolektyvas, pritraukiami nauji mokytojai. Vidurines istojimu rezultatai gerejai. Tevai darydami pasirinkimus kur leisti savo vaiku, pradeda leisti nebe i Gimnazija, o i Vidurine. Tai stai, bet kadangi Gimnazija ne veltui Gimnazija (pazintys svietimo skyriuje), Gimnazija ir Vidurine yr sujungiamos, pastaraja paverciant progimnazija (iki 8 klases). Eliminuojant neparanku.

2. Teveliu susirinkimas. Miesto bendruomeneje zinoma motina, kurio vaikas pasirinkes sustiprinta lygi 'iskelia' scena, kad vaikas 'nebepaveza', grasina apskusianti svietimo skyriui. Direktorius issikviecia mokytoja i kabineta, ir vietoje to kad vaika perkeltu i silpnesni lygi, mokytoja sumazina kruvi visai grupei - nenori konfliktu su direktoriumi, o pastarasis su motina ir svietimo skyriumi. Sistema prisitaiko. Nera scenu - nera problemu.

Moralas dvilypis: 1 dalis, nera paskatu sistemos, o kai ji randasi (konkurencija) visais budais bandoma gesinti. 2 dalis: tevu kvailumas. To mes nepakeisime.

Siu dvieju pavyzdziu variaciju yra labi ivairiu ir paplitimas didelis.

Musu svietimo sistema yra ne apie svietima. Ji yra pie svietimo sistema.

kaip tik mokykloje išmoko "būti kaip visi" tai yra kaip avys ir avinai. tėvai tik truputi prideda prie to , "žiūrėk kaio joniukas daro/mokosi/elgiasi ir pan". tačiau pagrindas mokykloje .visus mokom vienodai, rengiam dažniausiai vienodai, ir t.t. ir t.t. .

bet vienintelis dalykas , kas turi būti vienodas ,- mokytojų požiūris į mokinį,- skirtingas. visi mokytojai turi "numylėtinius' ir tuos kurių nekenčia (nesvarbu dėl kokių priežasčių) . ko pasekoje nevienodi pažymiai už vienodas žinias ir to išvadoje suformuotas "neteisingo" aplinkinio pasaulio vaizdas.

grubiai sakant, šiandieninėje vidurinėje mokykloje, jei norit išsaugoti vaiko psichiką, reikia jam išaiškinti, kad mokytojų galima klausyti tik apie mokomus dalykus , o visa kitą jie sako ir daro neteisingai. taip elgiantis jūs turite galimybę išauginti vaiką , kuris mastys skirtingai nuo aplinkinės masės. kas yra konkurencinis pranašumas.

iš kitos pusės ginče, kas labiau įtakoje, galima spręsti paprastai. reikia suskaičiuoti laiką , kurį vaikas praleidžia mokykloje ir su tėvais (miegas nesiskaito, tėvai viename kambaryje vaikas kitame, taip pat nereikėtų skaičiuoti...)


maxa, visa baimė dėl "nedarbo" yra dėl to, kad tokių kaip jūs aplinkui pilna ir jūs priversti konkuruoti dėl darbo vietos vienodomis savybėmis. tačiau jei jūs tikrai individualybė (arba asmenybė) mintys apie nedarbą paprastai nekyla....

ThePope, norėčiau paklausti tavęs kaip žmogaus "prie verslo": kuom skiriasi "naudingi verslo kontaktai" ir "žalingi korupciniai ryšiai"??? Juk kažkurioje vietoje verslo kontaktai atsiriamia į tai, kas vadinama verslo aplinka. O verslo aplinka formuojama sąveikoje su valdžia.

P.S.: jeigu atsakymas bus nuoroda į žymiąją T.Dreizerio trilogiją nu, žinai, tem tas "Titanas", "Stoikas" ir "Finansistas", tai tokio atsakymo gali ir nerašyti.

Sioje vietoje palaikau dedules M.Friedmano poziuri apie 'koalicijas', Petrai.

Tarp kitko, sis Miltono poziuris (zmogus pralenke laika izvalgomis) labai gerai iliustruoja kas vyksta Lietuvoje su viesaisiai pirkimais ir 'kitais buteliais dezutese'. Bei kas vyksta JAV farmacijos sektoriuje. Neslepiu ir bankiniame.


Perfrazavus ji visiems suprantama kalba: reikia dvieju ranku, kad galetum ploti.

kalbant apie švietimo sistemą:
http://www.alfa.lt/straipsnis/50119874/burgis-isgirdes-lemiama-verdikta-viena-seima-parklupde-visa-svietimo-sistema
ir paskutiniai sakiniai:
Aš tik žinau tiek, kad viena šeima iš Pravieniškių parklupdė visą švietimo sistemą. Trys šimtai šeimų, atidavusios vaikus į mokyklą, kurioje negalima rūkyti, susitaikė su tuo, kad jų vaikams negalima rūkyti, o Paulinai galima. Ir Paulina baigė, kiek žinau, niekaip nenubausta gimnaziją. Todėl kad švietimui nerūpi pasipriešinti blogiui – švietimui rūpi išsaugoti savo kailį.
Aš esu sakęs ir jau pakartosiu – vergai negali mokyti laisvos šalies vaikų. Reikėtų tą pasiekti“, – teigė B. Burgis.

Šiaip grynai teorinis pamastymas. Kadangi mergina baigė gimnaziją "nelegaliai", tai anuliuoji atestatą ir toliau mergina tegul sukasi kaip nori. Bet kaip ir pasakė Burgis: švietimui rūpi išsaugoti savo kailį.

Oi, tik necituok Burgio. Mokyti kitus reikia kasdieniniu savo pavyzdžiu, o ne aukštomis frazėmis pridengti savo chamizmą. Verčiau cituok ir imk pavyzdį iš Sauliaus Jurkevičiaus (Vilniaus licėjaus direktoriaus), kuris į skandalingas istorijas nepakliūna ir savo kolegų rūšiuotinomis šiukšlėmis nevadina

pasakoj reikėjo vaiko, kad pasakytų jog karalius nuogas, realybėj reikia chamo, kad pasakytų teisybę. Bet juk dėl to jis ir chamas, kad teisybę į akis drebia. Kaip čia tokis veikėjas drįso rožinius akinius nuplėšti...

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/uzdaromas-gedimino-kalnas.d?id=73266684

Projekto LIETUVA uždarymas. Procesas jau prasidėjęs , nuo masinės emigracijos , nuo mokyklų , ligoninių uždarymo . Dabar eina simboliai . Gedimino kalno slinkimas ir uždarymas , fekalijų iš vamzdžio į Nerį paleidimas.

Vilniaus ikurejai dabar vartosi savo karstuose, kaip propeleriai. Nugriuvęs bokštas bus paminklas Grybauskaitės valdymo epochai. Sniečkus nors vadinamas priešu, Trakų pilį iš griuvėsių prikėlė.O čia dabar visi patriotai į valdžią sulindę tūkstantį metų prastovėjusį bokštą nuo kalno nuvers.

Atsigavimas... Bomzu ir kariautoju salis...

Parshiukas, tave irgi su Kaledomis... ziuriu niekaip nuo politikos nepabegi, intensyviai ruosiesi i politika nerti...

Tad lai paskutiniai Lietuvos (kaip semi-nepriklausomos valstybės) egzistavimo metai palieka vien tik malonius atsiminimus jūsų/vaikų/anūkų atmintyse

Rusų Kalėdos dar toli, ko jau čia taip iš anksto sveikini ?



Parshiukas teisus: lietuviai nenusipelnė turėti savo valstybę. Jiems patiems bus daug geriau, jeigu Lietuvos valstybės nebus.

Va, kaip Parshiukas ir sako: kol rusai Lietuvą valdė, tai ir emigracijos nebuvo, ir Gedimino kalnas stovėjo. Kai atėjo lietuviai - viskas griūna ir nyksta. Vienintelė išeitis - priprašyti rusų, kad vėl mus valdytų. Ir kuo greičiau - gal dar spės kalno griuvimą sustabdyti.

Turiny omenyje kad pasak tamstos LT kunigaiksciai buvo rusai.. Taip - reiktu sugrazint rusu valdyma tada.

http://www.alfa.lt/straipsnis/50120837/i-gimtine-lietuviai-grizta-tik-atsvesti

Naujos valdžios pažadai emigrantų nejaudina. Sutikti norinčių grįžti į gimtinę visam laikui – oro uoste sunku. Dauguma parskrendančiųjų – tik šventėms. Jų nuotaikos slogios – emigrantai vis dar galvoja, kad čia nepragyventų – pastebi augančias kainas, bedarbystę, skundžiasi politika ir lietuvišku oru. Nepatenkintų gyvenimu Lietuvoje ir išvykstančių šiemet jau dabar daugiau nei per visus praėjusius metus.

Paršiuk, nežinau ar pastebėjot, bet Jūsų pateiktas korupcijos indekso grafikas rodo puikias tendencijas - korupcija sparčiais tempais mažėja. Pasidžiaukime bent tuo šiam kartui

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/premjero_sskvernelio_kaledinis_interviu_specialiai_respublikai_nera_dovanu_maiso/

Šiandien premjeras Saulius Skvernelis ruoš kalėdinę žuvį ir lauks šventėms suvažiuosiančių artimųjų. Šiųmetės Kalėdos jo šeimai ypatingos - prie stalo sės kartu su šį rugpjūtį gimusiu sūnumi. Taip pat su tikėjimu ir viltimi, kad valstybės laukia sotesni, ramesni, jaukesni metai.

1. Į premjerą tauta žiūri tarsi į Kalėdų Senelį ir laukia dovanų. Ar pavyks iš žmonių, tebetikinčių rinkimų pažadais, neatimti vilties?
- Kiekvienam ministrui sakiau tą patį: žmonės suteikė mums milžinišką pasitikėjimą, jie turi didžiulę viltį. Tad nieko nebūtų blogiau už tai, jei ją nužudytume
Reali situacija yra tokia, kad mes turime maišelį, paveldėtą iš praeitos Vyriausybės, ir būtent su juo turime pradėti gyventi, laikydamiesi labai aiškiai nubrėžtų finansinės drausmės ribų. Galime sau leisti tik šiek tiek tą maišą perskirstyti.

2. Ar jūsų, kaip Vyriausybės vadovo, orumo nežeidžia į Lenkiją apsipirkti plūstančių tautiečių gausa?

- Yra du dalykai. Svarbiausia leisti žmonėms uždirbti, gausinti pajamas, sugebėti mokėti didesnes pensijas, išmokas. Kitas momentas - kainos. Valstybės reguliavimo įvesti negalime, tad vienintelis būdas siekti mažesnių kainų - pritraukti užsieniečius, kad jie investuotų į mažmeninės ir didmeninės prekybos verslą.

3. Jūs turite tokios patirties?

Žinau, kas yra nepriteklius, daugelį metų jame gyvenau, ir tai buvo nuolatinė mano būsena. Na, dabar tapus premjeru, man pasakė, kad drabužiai turi atitikti reikalavimus, bet iki tol kostiumus pirkdavau Lenkijoje, ir man to visiškai pakako.

Nu ir kadras... PVM negali sumazint maisto produktams, nes nebus is ko pencinyku sert... Melagelis. Kostiuma perka Lenkijoj. Vejo pamusalas. Iz griazi v kniazi... Atims ir padalins... Cho cho

Tau uždavė atsakymą - TAIP arba NE. Žiūriu kuo toliau, tuo daros panašesnis į Gabrielių, kuris per visą savo egzistavimą politikos padangėje neatsakė į anei vieną klausimą...

O ko dar galima tikėtis iš žmogaus, kuris neskiria PVM mokesčio nuo pelno mokesčio (premjero pasisakymai apie "Vilniaus energiją" ir PVM lengvatą)? Keista, juokinga ir tuo pačiu graudu, kad tokie dar tiki galį sėkmingai valstybę valdyti