Tai yra viena iš priežasčių, kodėl USD stiprėja. Kol buvo USD emisija, Europa ją priėmė ir JAV tos emisijos dalį sukišdavo į ginklus. Jei emisijos nebebus, tai ES turės finansuoti JAV išlaidų dalį.

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/verslo-pasitraukimas-is-lietuvos-ko-mums-truksta.d?id=72710676

Per pastaruosius metus bent keli garsūs užsienio vardai pasirinko kitas šalis gamybai ir verslui plėtoti. Tai gaiviųjų gėrimų gamintoja „Coca-Cola“, susijungę „Nordea“ ir DNB bankai, norvegų bendrovei „Orkla Foods“ priklausanti „Suslavičius-Felix“ grupė bei „Estrella Baltics“. Šių įmonių planai visuomenėje sukėlė rezonansą ir paskatino kalbas, kad padus pustyti iš Lietuvos pradėjo ir užsienio kapitalas, rašo žurnalas „Veidas“.

Nuo 1994 m. Alytuje veikusios „Coca-Cola“ gamyklos uždarymas galėjo būti inicijuotas bendrovės pertvarkos. Pastaruoju metu krintantis pasaulinis produkcijos pardavimas skatino paskelbti naują reorganizavimo planą regionams, o vadovybė pasidalijo planais pertvarkius bendrovę sumažinti jos darbuotojų apie tris kartus (nuo 120 tūkst. iki 40 tūkst.).

Pagalvokime: jei Lietuvoje būtų mažesnės energetinės išlaidos, mažiau apmokestinama darbo jėga, geresnės holdingų valdymo sąlygos, mažesnės biurokratinės kliūtys, leidžiančios plėsti verslą, atsivežti darbuotojų, galbūt tuomet tie kaštai, dėl kurių „Coca-Cola“ išėjo, ir būtų mažesni. Netgi įvertinus produkcijos transportavimą į tą pačią Lenkiją ir ES“, – svarsto R. Skyrienė. Finansų sektoriaus darbuotojų skaičių greičiausiai sumažinsiantis DNB ir „Nordea“ bankų susijungimas taip pat buvo nulemtas išorinių veiksnių, tačiau galimybę pritraukti kompanijos būstinę į Vilnių praleido pati Lietuva. Tą pripažino ir minėtų bankų atstovai, pabrėždami, kad Estijoje palankesnė ne tik mokestinė aplinka, į kurią jau kuris laikas pirštu rodo ekspertai, bet ir administracinė bei teisinė aplinka.

Neseniai Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtame naujausiame tarptautiniame konkurencingumo indekse Lietuva užima 35 vietą iš 138 pasaulio valstybių. Mus aplenkė Estija, užėmusi 30 vietą, Lenkija ir Latvija atsiliko, užėmusios atitinkamai 36 ir 49 vietas. Lietuva šiame reitinge įvertinta geriausiais pažymiais mokymų ir aukštojo mokslo bei technologinio pasirengimo srityse, tačiau prasčiau už kaimynus atrodome pagrindinėse darbo rinkos veiksmingumo – 59 vieta (Estija – 15, Latvija –34, Lenkija – 79), finansų rinkos išsivystymo – 60 vieta (Estija – 22, Latvija – 52, Lenkija – 46), institucijų kategorijose – 51 vieta (Estija – 23, Latvija – 64, Lenkija – 65). Galima prisiminti ir minėtą Darbo kodeksą. Pavyzdžiui, pagal samdymo ir atleidimo santykius užimame tik 116 vietą (Estija – 17, Latvija – 67, Lenkija – 89). R. Skyrienė pabrėžia, kad Lenkija turi didelį pranašumą prieš kitas Baltijos regiono šalis – didelę, beveik 40 mln. gyventojų vidinę rinką, todėl ir mažesnė vieta tokiame ar panašiuose reitinguose vis tiek pernelyg nesutrukdytų pritraukti investicijų. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia, užtenka sekti bendrovių „Coca-Cola“ ir „Estrella“ pėdomis – gamyba perkelta būtent į Lenkiją. Lyginant Lietuvą su pirmaujančiais estais, dažniausiai bedama pirštu į mokestinę aplinką, ypač į jos taikomą 0 proc. tarifą reinvesticijoms. Tiek Lietuva, tiek Latvija taiko 15 proc. mokestį. Tiesa, įmonėms, besikuriančioms Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose, pirmuosius šešerius metus taikomas nulinis tarifas.

Pastarasis užsienio kapitalo verslo pabėgimas buvo greitai sugretintas su gyventojų emigracija, prisimintas prieš keletą metų statybų magnato Arvydo Avulio į Estiją perkeltas „Hanner“ valdymas arba jau keletą metų aptarinėjamos „VP grupės“ įmonių sąsajos su Nyderlandais ar Kipru. Naujausias šokas – milijonines investicijas pritraukiančio startuolio „Vinted“ sprendimas atleisti penktadalį darbuotojų ir dalį verslo perkelti į Berlyną. Bendrovių sprendimai gali būti kompleksiniai ir padiktuoti naujų tikslų, tačiau, kaip ir užsienio investuotojai, lietuviškas verslas gali trauktis paprasčiausiai neturėdamas palankių sąlygų savo tikslams įgyvendinti. Daugelyje verslo problemas Lietuvoje nagrinėjančių tyrimų trys didžiausios problemos nesikeičia: tai apmokestinimas, biurokratinis verslo reguliavimas ir kvalifikuotos darbo jėgos stygius. Tad galima numatyti, kad daug ką lems naujos Vyriausybės darbas: tai, koks likimas lauks naujojo Darbo kodekso, bei galimi mokesčių politikos pokyčiai.

Kitas, nauju kampu dėmesį į problemą atkreipęs reiškinys – pinigai prarandami dėl pačių verslininkų emigracijos. Įprastinė gyventojų emigracija ieškant darbo – išsamiai aptarta problema, tačiau šiais metais daugiau girdėjome apie žymius verslininkus, tampančius kitų šalių mokesčių rezidentais: verslininkas Gediminas Žiemelis jau moka mokesčius Jungtiniuose Arabų Emyratuose, o turtingiausias Lietuvos žmogus Nerijus Numavičius persikraustė į Jungtinę Karalystę.

Neretai minima ir dar viena problema: investuotojai garsiai ar tyliai skundžiasi nestabilumu ir nenuspėjamumu. Vienas naujausių pavyzdžių, kai neseniai į Lietuvos prekybos rinką įsiliejęs „Lidl“ skundėsi dėl Vilniuje įsigyto buvusio kelių policijos pastato statuso likimo. Reguliacinė rizika atbaido – verslas nebepasitiki valstybe arba pradedi bijoti, kad ji, pasikeitus politiniams vėjams, gali priimti neracionalius sprendimus.

Lietuva investuotojams tradiciškai patikdavo dėl pakankamai gero darbuotojų parengimo (jau minėtame konkurencingumo reitinge jis įvertintas gana gerai), tačiau taip pat ir dėl mažų atlyginimų bei mažesnių įmonės išlaikymo sąnaudų. „Turime investuotojų pasitikėjimo indeksą – maži kaštai yra svarbi priežastis, dėl kurios jie ateina. Tačiau su darbo jėgos kaštais nieko nebus – atlyginimai auga sparčiai ir augs dar sparčiau.

Jis pabrėžia, kad ūkiui norint būti konkurencingesniam reikia gaminti arba greičiau nei kiti, arba našiau. „Lietuvoje gaminti greičiau nei kitose šalyse nėra palanki įstatymų bazė. Lieka dirbti našiau. Kad didėtų našumas, reikia investicijų – modernesnių fabrikų, įrenginių ir taip toliau. Šioje vietoje skaičiuojant, su kiek investicijų dirba vienas darbuotojas, mes nuo visų tragiškai atsiliekame.

eigu kyla darbo užmokestis, bet nedidėja našumas, ilgainiui tokioje šalyje apskritai nebeapsimoka investuoti. Todėl Lietuvai reikia kilti šitais našumo laipteliais, o tam reikia gerų įstatymų, kurie skatintų įmones čia investuoti. Tai galėtų padėti spręsti neapmokestinamas pelnas, tačiau kol kas apie tai visi kalbėjo, bet niekas nieko nedarė“, – teigia mano Ž. Šilėnas.

Ž. Šilėnas pabrėžia, kad Lietuvos patrauklumui svarbios ne tik sąlygos, bet ir reputacija. „Kol kas nematau, kodėl verslininkai turėtų mokėti mokesčius šalyje, kuri tarifų požiūriu mažiau pritaikyta mokesčiams. Žmonės ar įmonės renkasi patikimas šalis, kuriose senos demokratinės tradicijos, kurios tavo verslo nenusavins. Lietuvai šitą reputaciją dar reikia užsitarnauti, o begalinės politikų kalbos, kaip jie apmokestins turtinguosius ir panašiai, reputacijai nepadeda.

Kai būsimas premjeras Skvernelis ir kandidatas į finansų ministrus Jakeliūnas pareiškia, kad padidinsime dividendų apmokestinimą iki 29%, darosi labai liūdna, kad tokius "profesionalus", matyt, valdžioje turėsime. Joks didelis investitorius nestatys Lietuvoje gamyklų, kai gretimose šalyse šis mokestis gerokai mažesnis. Laimei, neapsikentęs Karbauskis spėjo saviškius "nusodinti" pareikšdamas, kad tokių dividendų mokesčių nebus, nes dėl investicijų nesugebėsime konkuruoti su Estija.

Užsienio kapitalo įmonės taip ar taip Lietuvoje nemoka dividendų, yra daug galimybių ir taip pelną persikelti į kitas šalis. Investuotojams dividendų tarifų klausimas absoliučiai neaktualus. O kadangi trūksta pinigų, tai kažkur mokesčius vistiek pakels, be to ir TVF mokesčių didinimą rekomenduoja.

Geniali vatoanalizė

Surask kitą tinklapį tokiai vatoanalizei rašinėti, nes čia atrodai kaip klounas.

O kur rast tą tinklapį, Senuk? Nes va turiu skaičiukus - nuo spalio 25 d. Lenkijoj degalų kaina (atitinkamai, naftos barelio atžvilgiu) nukrito 3 centais degalinėse, o Lietuvoj 0 centų. Orlen sumažino didmenos kainas, kažkokia ten Jozita ir panašūs nouneimai prisitaikė. Va tik "kieti" tinklai dirba "į minusą", labai jau sunkiai gyvena.

Ai ne, meluoju. Pažiūrėjau ką tik. Jau nukrito net 0,005. Kai EUR nusicrashins ligi 1,04 kitais metais nusimato gilesnė subinė kas liečia perkamąją galią.

Meluoji, statoile buvo 1,145, dabar 1,115

Tokį naują anekdotą šiandien išgirdau:

Ateina žmogelis pas daktarą, daktaras paklauso širdies darbo, dar truputi patyrinėja ir sako:
- Jums blogai dirba širdis, reikia širdies stimuliatoriaus, naujas kainuoja 5000.
Žmogelis:
- Brangu daktare, labai brangu.
Daktaras:
- Yra pigiau už 300, beveik kaip naujas, senukas Vokietijoje tik nuo namų iki bažnyčios ir atgal vaikščiojo.

Krosneliau, tamsta ne į ta tema pataikei.

Kolegos, jūs čia rašote kasdien kažkokias smulkmenas, o tokių dalykų nepastebite.

Pasirodo - net nežinojau - Vilniuje susituokė vieno didžiausių Lietuvos kontrabandistų, kuriam tada dirbo visa Lazdinjų muitinė, V Gelašvilio dukra:

Sostinę sudrebino slaptos turtingų žmonių vestuvės. Susituokė garsaus Gruzijos milijonieriaus Valerijaus Gelašvilio dukra Sofia ir lietuvis Dominykas Niūniava.

Vestuvių šventė vyko Vilniaus širdyje Pilies gatvėje prašmatniame viešbutyje, kuris ir priklauso Gelašvilių šeimai. Į ceremoniją rinkosi politikai, verslininkai, ambasadoriai ir kitos įžymybės: Australijos garbės konsulas, milijonierius Antonio Meschino su žmona Asta, konsulo dukra Karolina Meschino su draugu, verslininkas Jonas Babrovičius su žmona Daiva

Naujiena sena, bet nu kaip čia taip tokios svarbios naujienos nepalieka pėdsako forume ?

...daug kas Lietuvoje susikrovė ne vieną milijoną dolerių (eurų tada dar nebuvo) iš kontrabandos. Bet Gelašviliui kažin ar yra lygių .

Darriusk, nesupratau, jus jam pavydite ar kaip?

Pavydžiu, suprantama

Bet ne apie tai kalba. Tema juk apie Lietuvos ekonominę krizę. O jeigu šimtai Lietuvos piliečių ir šiaip čia verslą turintys žmonės savo turtą skaičiuoja dešimtimis milijonų eurų, o dešimtys tūkstančių perkasi sau naujus Porsche Cayenne, Mazerati, jachtas, vilas ar tiesiog pamalonina draugus gimtadienio baliuku už 50.000 EUR, tai ar logiška kalbėti apie Lietuvos ekonominę krizę ?

Gal ir taip, Lietuva, kaip valstybė, silpna ekonomiškai. Tačiau jos piliečiai - anaiptol.

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/sviesto-gamintojai-praso-didinti-kainas.d?id=72438808


Kada jau lietuviams daeis, kad jie Europos mastu tėra šiukšlės ir jų gyvenimo esmė yra aptarnauti valdantįjį ešeloną ir turtinti Lietuvos ELITO kišenę? Išnaglėjo visai su savo argumentais ir analizavimais. Dirbk, mokėk ir numirk, būk geras. Nes kai pradeda kažkoks ten lietuvių kalbos mokytojas ar fizikos dėstytojas aiškint, kad turi teisę į orų gyvenimą net noris pakelti mokesčius, kad apsiramintų.

Pakartosiu - kokybišką žaliavą eksportuojam žmonėms Vakaruose, o "šlaką" ar prastesnės kokybės (kad ir tą patį lenkišką) resursą parduodam tau. Kas čia gali būt neaišku?

Tuoj OPEC susitars dėl 55 dolcų už barelį ir po Naujų turėsim bendrą pabrangimą bent 10 proc. O tai reiškia papildomą pabrangimą jau PRIE esamo infliacijos lygio.

Tiems 68 proc., gaunančių MMA, gyvenimėlis tiktai prastės, deja. Rekomenduočiau paskaityti apie reketo verslo modelį siekiant pagerinti gerbūvį, nes ne kažin yra kitų alternatyvų unt Lietuvos.

Tam tikra prasme visa ekonomika veikia taip, kad turtuoliai turtėja, o vargšai vargšėja. Tai "pinigų gravitacijos" dėsnis. Labai lengvai įrodomas, jei kam įdomu, galiu pagrįsti.

Nes turtingi leidžia pinigus su mintim iš paslaugos/investijos gauti grąžos, o biednas leidžia pinigus bazinėms reikmėms palaikyti ir skatinti ekonomiką savo sąskaita? O kai pradeda taupyt - staiga prasideda visokie QE ir "skatinimai" varyti ekonomika pirmyn. Tačiau vėlgi - savo sąskaita, turčiai juk ne durni kažkokią ten ekonomiką varyt iš savo santaupų.

ta tema http://www.delfi.lt/verslas/verslas/r-kuodis-priejome-nelygybes-aklaviete.d?id=72924698

pridedu jums piešinuką, kuris sako, kad yra atvirkščiai , skurdžių visame pasaulyje ir kiekviename regione mažėja ir gan geru tempu.

o su pinigais šiandienos ekonomikoje yra atvikščiai. turtingieji turtėja stiprokai, kai biednieji tampa vidurinia klase ir turtingieji turtėja truputį, kai biednieji uždirba daugiau , bet nepasiekia vidurkio.

o turčiai turtėja , vargšai vargšėja taip pat būna - pilna istorinių pavyzdžių.

todėl taip. pagrįskit prašau , kodėl su dabartine ekonomika, nuo 1981m sumažėjo vargšų , nors "turėjo" būti atvirkščiai, nes sutinkat, kad turingi praturtėjo.

Lietuvoje vyriausybė skurdina žmones padidintais tempais.

Pakeliama minimali alga mažai grupei - jau po mėnesio kai jie gauna šitą algą - paslaugų ir produktų kainos šia dingstimi jau būna padideję dar didesniu procentu, nei buvo minėtų algų pakėlimas.

Pralaimi ir skursta visi. Visų perkamoji galia sumažėja.

kalba apie ekonomiką, o ne lietuvos vyriausybę. konkrečiu atveju yra taip.minimumą galima padidinti, be skaudžių pasekmių, jei didėja našumas arba konkurencingumas, arba abu kartu. kai šito nėra minimumo padidinimas padidina kainas, o kadangi pvm renkam didelį ir pradedam rinkti nuo juodos duonos , tai padidėjus kainoms, padaugėja PVM . kuris nusėda biudžete ir vėl galima išlaidauti.čia paprastas perskirstymas, iš kurio naudą gauna tik perskirstytojai . kartu demotyvuojami tie, kurie uždirba truputi daugiau nei minimumas...