Investavau į fizinį auksą.

Na, kad kalei cia kaip patrankos, Apci, sveikintina uz nepatingejima.

Tik kelios pastabos. Eurozona funkcionuoja kitaip nei US, UK bei JP. Cia lyginti nelabai iseina.
FED turi ne tik infliacijos mandata, bet ir bedarbystes.
Infliacija salygoja bendrosios islaidos. (kadangi isleisti gali pinigus arba kredita. Techniskai kreditas nera pinigai, o pazadas pristatyti pinigus ateityje)
Todel bendraja prasme, skola neturetu augti greiciau nei pajamos, o pajamos neturetu augti greiciau nei produktyvumas. (privaciame sektoriuje)

Izdo popieriai/pinigai yra toje pacioje rezervu banku knygoje, tik skirtingose pusese. Jeigu galvoji, kad (jav, jp, uk) izdas pirma turi gauti $ kad ivykdytu savo isipareigojimus. Klysti. (perdetos baimes del skolos/bvp santykio)
Mokesiu politika tampa - islaidu politika. (tikiuosi jav mokesciu mazejimo, jei bus ismintingi politikai)

0% ne del to, kad 'isivalytu' balansus, bet del to, kad islaikytu islaidu lygi 'besivalant' balansams. (deleverage). Del zemu palukanu isauga rizikos premija. Kapitalo investicijos auga (paziurek visas sias salis, yapc JP abenomikos pradzia) atsiranda 'wealth effect', arba turto kainu infliacija.

Kadangi beda po viena nevaiksto, tai jos yra 2vi ir abi zmogiskos (del to nekazka eina su jomis padaryti) - CB reaguoja i 'trumpus' verslo ciklus (neortodoksiskai skolos ciklus). iki 10m. Antra - trumpa zmoniu atmintis arba per ilgi ekonominiai procesai, kas itakoja lukescius. (JAV jau turejo ne viena deleveraginga)

Sveiki,

sekantis mano straipsnelis buvo planuotas apie geras naujienas (iš komentarų) ir jų analizė, bei argumentai (mano asmeniniai, nepretenduojantys į Nobelio premiją), kodėl krizė bus. Bet aš ir pats, paskaitęs komentarus, supratau, kad gal neblogai prieš tęsiant būtų pakalbėt apie sąvoką "krizė", kad būtų lengviau suprast mano poziciją.

Imam wiki en ir ru:

"Crisis has several defining characteristics. Seeger, Sellnow, and Ulmer[2] say that crises have four defining characteristics that are "specific, unexpected, and non-routine events or series of events that [create] high levels of uncertainty and threat or perceived threat to an organization's high priority goals." Thus the first three characteristics are that the event is

1. unexpected (i.e., a surprise)
2. creates uncertainty
3. is seen as a threat to important goals
Venette[3] argues that "crisis is a process of transformation where the old system can no longer be maintained." Therefore the fourth defining quality is the need for change. If change is not needed, the event could more accurately be described as a failure."

arba:

"Кризисом можно назвать ситуацию, когда:

в результате функционирования имеет место ущерб;
невозможно продолжение функционирования в рамках прежней модели;
неотлагательно требуется принятие решения;
появляется шанс на обновление."

Gal šitie apibrėžimai ir nevisai tinka valstybinio masto krizės apibrėžimui, bet geriau kažkoks apibrėžimas nei jokio. Man rusiškas variantas gal net labiau patinka.

Šiuo metu Lietuvoje turime:

1) в результате функционирования имеет место ущерб. TAIP. Į biudžetą praktiškai visą laiką surenkama mažiau nei išleidžiama.

2) невозможно продолжение функционирования в рамках прежней модели; NE. Sistema funkcionuoja, kol galima skolintis.

3) неотлагательно требуется принятие решения; Labiau TAIP. Aš remiuosi trimis kriterijais per paskutinius 25 metus: Biudžeto balansas, eksporto balansas ir gyventojų skaičius.

4) появляется шанс на обновление. NE.

Pagal anglišką:

1. unexpected (i.e., a surprise). NE.
2. creates uncertainty. 50/50. Šiuo metu yra labai daug netikrumo - tiek ekonominio, tiek geopolitinio.
3. is seen as a threat to important goals. Labiau TAIP.
4. Venette[3] argues that "crisis is a process of transformation where the old system can no longer be maintained." Therefore the fourth defining quality is the need for change. If change is not needed, the event could more accurately be described as a failure.". Labiau TAIP. Mano nuomone pokyčiai yra būtini, bet teisinga kryptimi iš esmės nieko nedaroma, tai skamba kaip FAILURE ateityje.

Taigi pagal visus punktus krizės kol kas neturime, bet yra kažkoks kvapelis. Pamąstykit apie tai, iki!

Prikolas tai tame kad Vakaru Europa demografines problemas sprendzia savo gerbuviu t.y. darbo jegos nusiurbimu is rytu. O mes tai neturime is ko kompensuoti begancius, net supisti parbegeliai nenori cia but. Ir aisku ko jiems noret, jei cia pat Vokietija ir t.t.

Turtingas tik turteja, ubagas eina zemyn. Panasu kad sitie principai veikia ir valstybiu lygmenyje. Rytu Europoje formuojasi vakuumas kuri uzpildys chuj znaet kas.

Perfrazavus,

Europa yra Kinija. Stipriausios valstybės ES yra Kinijos didmiesčių atitikmenys, O Lietuvos tipo šalelės - provincijos, iš kurių liaudis velkasi į miestus, kadangi ten neįmanoma užsitikrinti +- komfortiško gyvenimo (t.y. gauti pakankamai pinigų išgyvenimui.

Pagal naująją Kinijos politiką į kaimus/provincijas yra investuojami milijardai, ribojant migraciją į išsivysčiusius regionus. Apytiksliai tas pats vyksta ir ES : LT mastu, tik tam LT privalomai/savanoriškai nužudė savo elektros resursus, atidavė DYKAI geriausius specialistus (už kurių mokslą mokėjo LT) ir įvykdė dar daugelį dalykų (kvailysčių).

Faktiškai egzistuojant tokiam dariniui Vokietija-Beneliuksas-Italija nori-nenori PRIVALO išlaikyti Rytų bloką net ir po 2020 m., kadangi tam neatsitikus Rytų Blokas tiesiog paliks ES. O tai tas pats, kas ES griūtis, nes nebus prasmės dalyvauti sąjungoje, kurioje neturėsi nei pinigų, nei įtakos, nei gamybos, nei rinkos. Toliau seka ES žlugimas. ES žlugimas = Vakarų Europos nuskurdimas, nespėjus leisgyvius eurus konvertuoti į ką nors labiau turinčio vertės...

Nors sekant naujienas, labiausiai Europą nuskurdins TTIP ir CETA. Šiaurės Amerika tiesiog nužudys ją savo pramone ir efektyvumu. Žiūrėkit, kad neišsipildytų REN TV pranašystės Gausit vieną valdžią ir vieną tą pačią valiutą dviem kontinentams.

Apci, ačiū už sugaištą laiką. Įdomios mintys. Visgi aš matau per daug skirtumų tarp Lietuvos ir Japonijos, kad būtų galima lyginti.

Jie dirba 10-12 val., 5-6 dienas per savaitę, o dar pusę sekmadienio skiria visuomeninei veiklai. Karjeros pas juos per dieną nepadarysi. Baigęs geriausią universitetą netapsi direktorium, o teks pradėti nuo eilinio darbuotojo ir gal iki 40 dasikapstysi iki linijos vadovo. Taigi ir pajamos su išlaidomis labai normalu, kad nuo 40 bus didžiausios. Lietuvoje gi pažiūrėjus į emigrantų amžių, po 10-20 metų amžiaus grupėje 45-54 bus vaakumas. Gyvenimo trukmė Japonijoje yra 10 metų didesnė nei Lietuvoje.
Dar jie turi pramonę ir savo monetarinę politiką. Toliau, kaip matom iš fig 6. (gyventojų sk.), tai kreivės nuo 1993 kardinaliai išsiskiria.

Taigi norint prognozuot kaip bus Lietuvoje pagal Japonų grafikus reikėtų daugint iš neaišku kokio dydžio Čiapajevo konstantos.

Sveiki,

kaip žadėjau išdėstysiu savo mintis, kodėl krizė bus.

Prieš tai trumpai apie geras tendencijas, apie kurias čia perskaičiau. Tiksliau neperskaičiau, nes tokių nebuvo. Buvo kažkokių pezalų apie šviesų rytojų ir tai kad esu komunistas ir noriu prisijungti prie Rusijos, na... kai kuriem fantazijos netrūksta. O tiksliau jie jos išvis neturi, nes yra debilai. Dar kartą pasikartosiu: ne mano tikslas verkti, ieškoti kaltų arba problemų sprendimo, tiesiog rašau kaip, mano subjektyvia nuomone, bus.

Kodėl išvis mažėjant gyventojų skaičiui, biudžeto pajamos didėja? Sakyčiau du pagrindiniai veiksniai. Šešėlis mažėja. Išsilaikiusiems po 2009 krizės sumažėjo konkurencija ir jie galėjo sau leisti skaidresnę apskaitą. Ir išsilaikė geriausieji, todėl jų verslai auga. Antra: naujesnės technologijos, naujesni verslo valdymo modeliai, kurie lėtai, bet ateina į Lietuvą. Gal net turim kokį 10 įmonių kuriose veikia TOC. Palinkėkim joms sėkmės. Nors ne, sėkmės joms nafig nereikia - jos tik pasijuoks iš krizės ir prasiplės bei padidins savo pelnus.

Dabar neigiami faktoriai:

1. Nėra jokio rezervo ir nėra jokio plano krizės atveju.

2. Idiotiška sovietinio palikimo įstatyminė bazė, aplipdyta kažkokiomis ES direktyvomis ir dar velniai žino kuom. Pats savaime šis dalykas krizės gal ir nesukels anksčiau nei po 100 metų, bet kaip katalizatorius krizės stiprumui bus labai reikšmingas. Jau nuo fakto, kad ne krizės metu priimami neadekvatūs sprendimai, darosi baisu.

3. Skola auga. Šiai dienai skolos aptarnavimo kaštai sakykim nedidėja, bet yra beveik 100% garantija, kad po 5-10 metų jie stagiai išaugs.

4. Gyventojų mažėja. Pats savaime šis faktas, jeigu Lietuva būtų mėnulyje gal ir nieko nereikštų. Bet deja, tai reiškia, kad mes nekonkurencijngi lyginant su aplinka. Esant daugmaž stabiliai situacijai ir gaunant prie biudžeto po 35% priedo iš dangaus situacija galima kontroliuoti. Bet situacijai pablogėjus nesunku nuspėti kur link pakryps reikalai.

5. Importas visą laiką didesnis už eksportą. Šis rodiklis su ekonomine krize gal ir nelabai susijęs. Čia labiau nepriklausomybės krizė. Grubiai tariant po 1 mlrd. turto kasmet iš lietuvių rankų pereina į užsieniečių rankas ir tai turi netgi savų pliusų. Gal ir nedidelis skaičius, čia ir per 100 metų Lietuvos nenupirks ir gal iš pirmo žvilgsnio tai atrodo niekai, bet ši punktą paminėjau, nes tai mano manymu suveiks kaip neigiamas katalizatorius krizės atveju. Tai yra šiokia tokia nekonkurencingumo išraiška, bet turi ir savų niuansų.

6. Verslas nėra pasiruošęs krizei. Čia kalbu apie tuos, kurie sėdi ant vamzdžio (ES, valstybinių užsakymų ir pan.).

7. Gyventojai nėra pasiruošę krizei. Kiekvienas lietuvis yra ne tik krepšinio treneris, bet dargi ir statybininkas. Turi namą, butą ir sodybą. Viskas su paskolom ir dar dvi lizingines mašinas. Pensininkai manau turėtų daugiau šansų išgyvent krizę, nes ir tie sugeba po kelis eurus antkapėms susitaupyt, bet jie išmirs.

Toliau bus apie galimus scenarijus. Iki!

Geras klausimas, sudomino. Kodėl biudžetas didėja? Net nepatingėjau internete susirasti Finansų ministerijos metinių biudžetų duomenis
Ir ką gi mes matome? Ogi kad 2016 valstybės ir savivaldybių biudžetas padidėjo lyginant su 2014 pagrinde dėl didesnio gyventojų pajamų mokesčio apie 150 milijonų, PVM -315 milijonų, Akcizų - 110 milijonų. Biudžete GPM sudaro 15,6 proc, akcizai 12,4 proc, PVM 32,3 proc. ES parama 22,3 proc.Kitos biudžeto pajamos 27,4 proc.
------------------------------------
Ir ką mums sako šie duomenys? Atsakymas: mažėjant gyventojų skaičiui, didėja kainos. Todėl surenkama daugiau PVM. Būtent dėl GPM surinkimo verslą verčia kelti algas.
-----------------------
Ar tai gerai ar blogai? Jei gamyba nedidėja, bet didėja atlyginimai ir kainos, tai Lietuva praranda konkurencinį pranašumą.

Akcizo ir PVM surinkimas iš dalies stipriai dasidėjo dėl naftos kainų.Paprasčiausiai į auto visi pilasi kolonėlėse,o kas buvo prie aukštų kainų puikiai žino daug kas.

Degalų akcizas skaičiuojamas nuo kiekio, ne nuo kainos, todėl degalų kainos kilimas tiesiogiai surenkamo akcizo dydžio neįtakoja. Netiesiogiai - gali įtakoti, jei aukšta degalų kaina paskatintų mažiau važinėti ir atvirkščiai. Vis dėlto degalų paklausa yra gana mažai elastinga.

Senukas,aš puikiai žinau akcizo dalį degaluose,bet kai degalai buvo brangus,nelegalaus kuro pigiau pylėsi labai daug,štai čia akcizo ir PVM dalis tikrai buvo ne 1 milijonas per visą Lietuva.O mažiau važinėjo tik kas nepajėgė pakelti kanistros arba nieko nepažinojo.P.s.Pas mane auto visą laiką su dujom.Dabar kontrobandos neapsimoka vežti,štai ir viskas.

Yra dar vienas momentas, kodel mokesciu surinkimas didejo.
Del istoriskai mazu busto paskolu palukanu nemazai daliai namu ukiu sumazejo menesines imokos uz busto paskola.
O tie atsilaisvine pinigai dazniausia isleidziami maistui, rubams... , kurie apmokestinti PVM.

Europos komisija prognozuoja 2060 metams 1.8 mln. gyventojų Lietuvoje (žr. Fig.1). Tuo metu jau būsiu pensijoje. Šiuo metu darbingo amžiaus gyventojų yra apie 2 mln. (15-64 metų amžiaus grupė), o pensijinio amžiaus - 0.55 mln. Išsipildžius EK prognozėms, po 43 metų Lietuvoje bus 1 mln. darbingų piliečių ir 0.46 mln. pensininkų. Laikant, jog aktyvių darbo rinkoje procentas išliks toks pat, turime dirbančiųjų sk kritimą nuo 1.35 mln iki 0.675 mln. Grubiai tariant, šiuo metu 2 dirbantieji išlaiko 1 pensininką, kai 2060 metais 1 dirbantysis išlaikys 1 pensininką. Kadangi sodra skirsto pajamas gaunamas nuo dirbančiųjų, pensija mažės 2x. Matysim The Walking Dead N-ąjį sezoną.



Tokia pat prasta situacija laukia visoje ES (žr. Fig.2). Gyventojų sk drastiškai mažėja lyginant su bet kuriuo pasaulio regionu. Per 25 metus ES gyventojų skaičius 45 metų amžiaus grupėje susitrauks 30%. Taip kad reikalingos pensijų reformos. Įsipareigojimai pensininkams nebeatitinka realijų ir vieninteliai būdai palaikyti sistemą be reformų yra kviesti/ įsileisti imigrantus iš kitų pasaulio regionų, kurie mokėtų mokesčius ir tuo pačiu pensijas jau esantiems pensijoje gyventojams. Manyčiau tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl Merkel kviečia 'Sirus' į ES. Vokietijoje gyventojų sk. mažėjimas didžiausias lyginant su kitomis didžiosiomis ES valstybėmis. Kol kas antplūdžio pakankamo nėra, tad kaip ir Japonijoje ECB palaikys žemas palūkanų normas ir taip parems valstybių išlaidavimą, verslą ir t.t.

Apci, kas liečia 2060 m. tai yra visiškas bullshit ir neverta panikuot iš anksto, mat po 2040 m., jau dabar paskaičiuota, pasaulyje neliks BENT 50 proc. visų pasaulyje dabar egzistuojančių darbo vietų. Reiškias ir skaičiavimo modelis keisis automatiškai

Apci, tikrai nesijaudink, šitos problemos sprendimas atrastas jau prieš 1000 metų. Yra japonų filmas, kur sūnus išveža motiną į kalnus sušalti, norvegų pasakos - kai sūnus nuvežė tėvą į kalnus ir nustūmė nuo skardžio, lietuvių tautos folkloras - kai sūnus tėvus išveža į mišką. Visa tai yra natūralu ir per 1000-čius metų atidirbta.
----------------
Gyvenimo esmė yra gyventi kol jaunas, ir nugyventi taip, kad nebijotum mirti. O visa ta jaunimui pučiama propaganda, kad pradėk kaupti pensijai jau nuo 18 metų yra sugalvota kraujasiurbių finansistų.

------------
Tikras pagyvenęs žmogus niekada nebijos paaukoti savo gyvybės dėl jauno žmogaus gyvybės. Visų religijų esmė yra tame, kad žmogaus gyvenimas įgauna prasmę tik po mirties, kai žmogus gyvenimas buvo paaukotas vardan žmonijos suklestėjimo.
---------
Jei save pagauni, kad nepasiaukotum dėl žmonijos ir jaunų žmonių - tada tikrai reikia ieškoti savyje problemų: gal tu visą gyvenimą prabijojai ir nieko nepamatei? Gal tuščiai pragyvenai? Gal dar kokios problemos yra?

Yra skirtumas, kai laikai 'sunkūs' ir kai laikai 'lengvi'. Karo/ bado ir pan. laikais žmonės linkę aukotis dėl vienas kito, remtis petys petin, bet ne 'gerais' laikais. Yra atliktas puikus eksperimentas su pelėmis, rodantis kaip vyksta rūšies pakilimas ir susinaikinimas, kai jos gyvena idealioje terpėje t.y. nėra natūralių priešų ir esti nenutrūkstamas maisto/ vandens tiekimas. Eksperimento metu į narvą, kuriame gali gyventi max. 3000 pelių, buvo 'įmestos' 8 pelės. Pradžioje jos pasidalino teritorijomis, sukūrė 'šeimas'. Kadangi sąlygos dauginimuisi buvo idealios, įvyko populiacijos sprogimas. Pelių populiacija max. pasiekė ties 2200. Po to ėmė trūkinėti socialiniai ryšiai, kanibalizmas, moteriškos lyties pelės nebegalėjo susilaukti palikuonių, dauginimasis sustojo nors sąlygos buvo vis dar tokios pat - idealios. Paskutinė pelė mirė po 600 dienų nuo eksperimento pradžios. Nuorodoje bandoma pateikti tam tikras analogijas su žmonija. Laikas parodys ar žmonija yra išimtis. Beje, eksperimentas buvo atliktas ne vieną kartą. Rezultatas visada būdavo tas pats.

http://www.returnofkings.com/36915/what-humans-can-learn-from-the-mice-utopia-experiment

Dekui uz idomu linka. Paraleles labai zavingos, nors nesu tikras kad jos visiskai teisingos.

Manau, kad interpretacija ne visai tiksli. Peliu poziuriu tai nebuvo geri laikai. Pasiekusios populiacijos dydi 2200 jos gyveno "socialines overpopuliacijos" ir pastovaus "socialinio streso" salygomis. Gamtoje to niekada neatsitinka, todel socialiniai peliu instinktai tiesiog nebuvo tam prisitaike. Jeigu jis butu paemes maziau socialius gyvunus - pvz. siriskus ziurkenus, tie tikriausiai butu ispjove vienas kita net ir 500 nepriauge. Ir atvirksciai, jeigu tai butu buves plikasis smėlrausis, kurie gyvena didziulemis kolonijomis, jie tikriausiai butu be problemu priauge iki maisto limito.

Taip kad pagrindinis klausimas cia - konkretaus gyvuno socialiniu inkstinktu subalansvimas. Koks jis yra zmogaus atveju, nesiemu spresti

Nežinau ar taisyklingai išdėstysiu savo mintis bet,mano akim gyvūnai buvo geresni už žmogu visada.Taip, tarp gyvūnų gamtoj visą laiką vyksta kova už buvį,bet jie ir yra gyvųnai[gyvuliai].O ką žmogus,turėdami intelekta,mastyma ir visus kitus pranašumus prieš gyvūną.Karai del turtų,valdžios,resursų ir t.t.Engimas savų tautų prie geriausio puotos stalo,nacionalizmas aukščiausio lygio ir viskas vyksta tarp ŽMONIŲ.Gyvūnai yra kanopiniai,bestuburiai,gruobonis ir t.t.Žmonės skyriasi tik odos spalva,bet norinčiu geriau gyventi už kitus,apsoliuti dauguma,ir didelė norinčiu taip gyventi dalis, kruša ir savus ir tolimus kaip tik gali.Gerų,sažiningų,draugišku galinčiu aukotis dėl kitų yra daug,bet jų vistiek mažuma palyginus su kita dalimi.Kas bus toliau tik laikas parodis,o dėl savo išlikimo mes dirbam,kovojam,ir vis galvojam kad viskas bus gerai.Ir teisingai darom,tik mano isitikinimu,nekenkti kitiem.Kai žmonijai kažko gyvybiškai svarbaus pradės trukti, tikrai būsim baisesni už drakonus.O dabar tie kas prisigrobe,tegul ir toliau vaikšto ir važinėja su apsauga.O paprastesnis laisvai vaikštai,keliauji kaip pilka pelė ir viskas.Svarbiausia[ŠTOB CHUI STOJAL,I DENGI BYLI].Kam reikės ,skliausteliuose,išversim Lietuviškai.

O tai pagal kokius požymius žmogus nėra gyvūnas?

Žmogus gyvūnas,tik nežinau kokius pačiam požymius parašyti.Žmoniu yra visokiu.Ar matėm kur nors, kad žirafinas liptu ant dramblienės arba penki zuikiai laikydami už kanopu tvarkytų ožką,o daug žmoniu nežiūri nei į odos spalvą nėi į kitų bejėgiškumą.Jutube yra bajeriu ir su gyvunais,bet jie nepiktybiški ir pavieniai.