http://www.maistobankas.lt/kaip-mus-rasti



p.s. jautrus tie vatnikai,vatinis temos autorius TAM ,mane nx siuncia ,kam eikvoti energija pz,geriau ieskoti pigesniu konservu ISGYVENIMUI LIETUVOJE,po sims Bear Gryllsas turi rimta konkurenta

gerai būtų, kad krizė būtų tik Lietuvoje.
Bet GB darbų vis sunkiau rasti, NO "užsipildė"....
Ar tai naujo blogo ekonominio reiškinio pradžia?

kapitalizmui paskutines dienos. sita sistema yra vienos tautos, kurios pavadinimo neminesiu, išmislas. sitas dalykas sukurtas kaip gera darbininku, tiksliau sakant vergu armijos, kontroles sistema. Bet koks dirbantis žmogus yra vergas. Jau nuo mokyklos laikų jis ruošiamas vergijai, anksčiau iki pencijos, o dabar iki smerties. O infliacija sukurta tam, kad žmogus niekad nepasietų finansilės laisvės ir visad išliktų vergu feodalui.

kibiras,o kokia gi sistema bus toliau,kai,anot paties,praeis tos paskutines dienos ir kapitalizmas uzvers kojas?Komunizmas?Anarchija?Totalitarizmas?Dar kas nors?

Gerovės valstybė, vat!

Tai pats ir atsakei. Bus komunizmo, anarchijos, totalitarizmo mišinys - elektroninis bankinis konclageris su kastine visuomene.

komunizmas butu geppiausias variantas ir jeigu kas nors mano,kad dabartine sistema gera,tai sveikinu verge

Tu atsargiai, nes vien nuo žodžio komunizmas šio forumo senbuviams-liberastams galvoje skyla šablonas ir iš ausų pradeda rūkti dūmai.

Tik ne komunizmas, nes tiek verslas tiek tikejimas Dievu buvo draudziami. Aciu Dievui uz nauja santvarka kai gali buti savimi.

Stengsiuosi tam tikrą laiką čia nerašyti.
Tegul didieji destabilizatoriai "išsibauduoja".
Kas jie tokie? Žvelkite šiame lape aukščiau ir pamatysite.

viskas OK, draugai komunizmo gerbėjai,tai kodėl gi ta tobula sistema vis niekur niekaip nepasistato?Va,tamstų draugas Kimas Šiaurės Korėjoje vis ,kad bando,kad bando,net,kaip minėjote,iš ausų dūmai rūksta,bet kol kas komunizmo sąlygomis gyvena tik vienas pats - punta prancūzišką sūrį nemokamai,o paprasta liaudis gyvena pusbadžiu ir bijo nespėti apsiverkti reikiamu momentu,nes bus sušaudyti... .Gal Jūs vyrai,vietoj to,kad sapaliotumėt už grašius apie komunizmą,šventąjį Vovaną,,,kaip Lietuvoje blogai'', ,,kokie rusai stiprūs,visus ,,Kalibrais'' ir ,,Točkomis'' užmėtys'',geriau pasektumėt draugo Lenino pavyzdžiu,kokį rąstą patampytumėt,ar geresnį darbą susirastumėt - tada ir prie kapitalizmo viskas ne taip graudžiai atrodytų.Optimizmo,draugai!Į šviesų rytojų!
P.S.
Perduokit užuojautą draugui Paleckiui.Va,tikras komunistas,gyvenantis Laurų gatvėje

Nes nebuvo interneto, kompų, robotų ir AI. Dabar nėra problemų įgyvendinti Absoliučiai jokių. Išskyrus žmogiškąją prigimtį žudyti silpnesnį už save dėl valdžios... Tai vat pats žmogus ir kliudo.

maxa,vadinas,dėl žmogiškosios prigimties komunizmo nebus,nors jau turim ir kompus ir robotus?Nesakyk Parshiukui,apsiverks...:.Tai va kodėl Leninui nepasisekė - neturėjo net planšetkės... Beje,jei rimtai,tai būtent bandant statyti komunizmą labai jau daug žmoniškų dūšelių nudaigota... .

Šitą maldelę apie paskutines kapitalizmo dienas girdėjau aš nuo gimimo, gidėjo mano mama ir mano mamos mama.

Manau, kad šita maldelė apie kapitalizmo paskutines dienas bus populiari ir po 100 metų.

Nesu, kaip ir jūs, ekonomistas, bet pasidalinsiu savo mintimis. Kiekvienos ekonomikos pagrindas yra žmogus. Ekonomika tuo stipresnė ir turi didesnį potencialą, kuo didesnis toje visuomenėje, nacijoje, valstybėje ir pan. besisukančių visuomenės narių skaičius, mat šie perka-parduoda, kuria, gamina, valgo ir t.t. Pinigas iš vieno kišenės persikelia į kitą ir t.t. Sukasi viskas ratu ir BVP principe kuria dalyvių skaičius + kiek daug šie vartoja ar naudojasi paslaugomis. Kadangi įvyko 2008 metais krizė, teko centriniams bankams perimti privataus sektoriaus inicijuotą pinigų sukimosi greičio mažėjimą. Valstybių skolos ir toliau sėkmingai auga greičiau nei BVP. Be to, vartojimo skatinimas veikia tik tuomet jei dalyviai turi poreikio skolintis, vartoti ir taip pat, jei tų vartotojų skaičius auga. Japonijos pvz mano manymu yra Back to the Future analogas vakarų pasauliui. Tuo pačiu ir Lietuvai, nes ji integruota į vakarų finansinę struktūrą, NATO, ES. Demografinė situacija visoje ES panaši kaip ir Lietuvoje. Vienintelė JAV atrodo geriau.

Pirma reiktų paminėti Harry S. Dent'ą. Jis metų metais kalba apie demografinį skardį. Žinant demografinę struktūrą, galima numatyti kada geriau spausti litą po pagalve ir kada investuoti. Jis išgarsėjo tuomet, kai nustatė/ įrodė ar parodė ryšį tarp vartojimo ir demografijos (žr. žemiau).

Fig. 0


Trumpai: kiekvienas individas daugiausiai išlaidauja tuomet, kai jo amžius nuo 39 iki 54 metų. Išlaidavimo maksimumas pasiekiamas apie +-45 metus. Fig. 1 rodo demografijos poslinkių skirtumus tarp Japonijos ir LT (tuo pačiu ir didžiosios dalies vakarų Europos). Maksimumas (baby boom) Japonijoje buvo pasiektas apie 1993 metus. Tuo metu daug maž ir įvyko didysis Japonijos ekonomikos crash'as, kuris tęsiasi dar iki šiandien. NT kainos vis dar žemesnės 2x lyginant su 199x metų maksimumo tašku. Kadangi tai buvo didžiausia visuomenės grupė tuo laiku, jų vaikai taip pat atitinkamai yra didžiausia grupė vartotojų, tik pasislinkusi laike per +-23 metus.

Fig. 1


Taigi, Japonijoje vyko ekonomikos augimas tokio lygio, jog net amerikonai galvojo, jog Japonijai paims visą pasaulį. Bet visa tai baigėsi ir prasidėjo problemos. Burbulas NT rinkoje dėl baby boom išlaidavimo sukėlė kainas į neregėtas aukštumas, vartojimas augo, eksportas didėjo, technologijos plėtojosi ir t.t. Bet įvyko kas turėjo įvykti. Po burbulo sprogimo, vedamo demografinių tendencijų, Japonijoje prasidėjo stagnacija. Vis tik Japonija nepaėmė pasaulio, nes gyventojų skaičius ėmė mažėti, milžiniškos paskolos, depresija. Žmonės stengėsi atsikratyti paskolų ir darė tą N metų. Tiksliau tie išlaidūnai, kurie ir sukėlė burbulą. Fig. 2 rodo, kaip mažėjo privačiam sektoriui išduotų paskolų sumos ir tai tęsėsi iki 2005-2006 metų, kuomet į rinką atėjo 'išlaidūnų' vaikai. Šie vėl ėmė daugiau vartoti ir jų pikas buvo pasiektas apie 2016 metus ir dar tęsis nuo 5 iki 10 metų. Po to aktyvių ekonomikos dalyvių sk vėl trauksis. Lietuvoje tuo tarpu demografijos įtakojamas išlaidavimas bus pasiektas apie 2032 metus. Šiuo metu esame 'duobėje' tarp maksimumo sk tėvų-vaikų. Dent'o pav. puikiai tą rodo - aktyvių dalyvių sk tiek JAV, tiek Europoje, tiek ir LT šiuo metu mažėja ir vyriausybės visais būdais prilaiko sistemą nuo kolapso. ps Japonijoje augimas buvo pristabdytas 2008 metų krizės, bet aktyvių dalyvių gausėjimas greičiau leido 'atsitiesti' paskolų išdavimui.

Fig. 2


Kaip minėjau, Japonijos vyriausybė ką pirmiausia padarė, tai nuleido palūkanų bazinę normą dar ~1999 iki 0 tam, jog skatinti skolinimąsi arba prilaikyti jo kritimą (žr Fig. 3). Buvo daroma viskas, jog įmonės nebankrutuotų ir išsivalytų balansus mat cashflow'as egzistavo, tik kad skolos buvo didelės. Jos buvo didesnės už turimą turtą. Kaip ir neigiama grąža, bet verslas sukosi, tad vyriausybė skolino verslams, žmonėms. Tą patį dabar daro ES ir JAV - palūkanos ties 0 procentu ir manau dar bent iki 2020-2022 bus ties nuliu. Ir netgi vėl pradėjus augti aktyvių visuomenės narių skaičiui, didėjant 45 amžiaus grupei, kažin ar bus keliamos palūkanų normos. Spėčiau, jog ir toliau kaip kad Japonijoje bus laikomasi artimos 0 politikos, nebent infliacija šoktels link 2% ribos. Kainos neauga nors pinigų masė ženkliai didesnė (4 pav.).

Fig. 3/4



Tas pats vyksta ir Lietuvoje, ir vakarų Europoje, ir JAV. Daroma viskas, kad tik netrūkinėtų finansų sistema. Kaip egzistavo infliacija dėl gyv. skaičiaus didėjimo/ vartojimo, taip dabar manau bus dėl defliacijos baimių palaikomos žemos palūkanų normos ir žiūrint į demografinius procesus, matomai ilgam laiko tarpui. CPI nefiksuoja infliacijos (žr. 5 pav.). Japonijoje nebuvo infliacijos, kainų didėjimo nepaisant milžiniškų valiutos injekcijų į rinką. Manau tai sąlygojama tuo, jog individų sk. traukiantis, jų vartojimas traukiasi taip pat ir žmonės tą puikiai jaučia ir stengiasi pinigą prilaikyti. Palaikoma arti nulio palūkanų norma leidžia žmonėms su jais nieko nedaryti, nes tai nėra tas pats kai infliacija siekia 18%. Tokiu atveju nori nenori reikia išleisti. Dabar, kai 0-1%, tai čia niekas. Galima laikyti ir po pagalve. Didžioji masė nueina įmonių balansams dengti, į fondus ir t.t. Lietuvoje taip pat CPI stabilus. ps. Jei žiūrėti Japonijos GDP defliatorių, tai situacija daug blogesnė. Nors ar tikrai tai taip jau blogai?

Fig. 5


Ir kągi, Japonijoje gyventojų skaičius nuo 2005-2006 metų pradėjo mažėti. Lietuvoje pagrinde dėl emigracijos mažėja jau 26 metus ir galo nematyti (Fig. 6). Lietuvoje kainos, ekonomikos sukimasis palaikomos bendros ES rinkos, ES išmokų. Be paramos Lietuvai būtų per sunku išsilaikyti šioje rinkoje. Tą lemia maža vidaus rinka, smulki kapitalo rinka, prasta aukštojo švietimo sistema, mažas jos finansavimas, žemas įmonių pelningumas ir t.t. Gi kovoti reikia su Vokietija ir kt už LT daugeliu atžvilgiu stipresnėmis valstybėmis. Čia kaip lyginti golf'ą su BMW. Tuo būdu Lietuva palaikoma ES išmokų dėka. 25% biudžeto pajamų sudaro ES išmokos, kurios ir padeda bent kažkiek judėti pirmyn (žr. Fig. 7). Klausimas, ar jos panaudojamos efektyviai? Mano manymu proveržio niekada nebuvo ir nebus. Ir nematau kuo džiaugtis, kai greit pusę tautos persikels į vakarus. Tai nėra augimas, tai smukimas. Pinigas yra tik įrankis įgyvendinti idėjoms. Kas turi pinigų, vadinasi tas turi ir idėjų. Lietuvoje pinigų trūksta, vadinasi nėra idėjų, o ir iš kur jų bus, kai žmonės išvažinėja. +demografinė struktūra signalizuoja defliacinius laikus. Infliacijos šiame gyvenime nepamatysiu, nebent užmėtys iš oro.

Fig. 6/7

Kaip viskas buvo is tikruju:

Princes of the Yen: Central Bank Truth Documentary

https://www.youtube.com/watch?v=p5Ac7ap_MAY


CB CB CB....

*********

Naujoji ekonomika:

Hyperinfliacija ateina

Prie visos pagarbos Apci,

Lyginti Lietuvą su Japonija yra visiškai nekorektiška dėl daugelio dalykų, tokių kaip savarankiška pinigų politika, šalies dydis, mentalitetas, bvp sudedamosios dalys, eksporto-importo struktūra, ir t.t. ir t.t., neverta net plėstis.

Nors pati mintis, kad demografija turi be galo dideli vaidmenį ekonomikai, be abejo yra teisinga, kai kurie grafikai yra gerokai pritempti prie išvadų, o paskutinis galėtų nepasibaigti 2008 metų duomenimis ir 2009-2010 prognozėmis - vis tik dabar 2016-ieji jau baigia prisirpti.

Dar šiek tiek pridėsiu


Skamba gražiai, bet savo esme tai bobutės pasakos, pabandom šiek tiek išversti: turtas mažesnis už skolas, verslo grąža neigiama (ir taip visoje šalyje), tačiau niekas nebankrutuoja, nes yra cashflowsas - nes valstybė tiesiogiai skolina įmonėms ir žmonėms. Fantazy kūrėjai rūko kamputyje.


Kolega, iš kur tokie manymai? Tikimybė, kad FED'as antrą (!) kartą pakels palūkanų normą dar gruodžio mėn. yra ~70% šiuo metu. Infliacija JAV jau dabar viršija 2%. Europos ekonominis ciklas atsilieka apie 2 metus, atitinkamai realistinis scenarijus pamatyti palūkanų normų kėlimą yra apie 2018-2019 metus. Nors labai siūlau atkreipti dėmesį, vokiečių dešimtmetis bundas, ilgą laiką buvęs po vandeniu, šiuo metu jau yieldina teigiamai.


Kainų augimą lemia ne tik pinigų masė, bet ir jų apyvartos greitis. Didžiosios depresijos pamokos visgi buvo išmoktos (Bernanke rašė mokslinių darbų ta tema), todėl buvo neleista, kad ekonomikos susitrauktų dėl sumažėjusio apyvartos greičio ir buvo didinama pasiūla. Ir ne vien tik per palūkanų normą, bet ir per QE - t.y. obligacijų ir kito turto supirkimą ir tas davė savo efektą. ECB turto supirkimą pradėjo vėliau, vėliau bus ir rezultatas.

Nebūtum pasivadinęs seniu. Kaip sakoma, ant senatvės žmogus arba tampa geresnis ar bjauresnis. Pastarasis jums artimesnis. Kur parašyta, jog cashflow'as eina iš valstybės? Cashflow'as eina iš verslo, o valstybė tik suteikė 0% palūkanas tam, jog paskolos verslui nebūtų akmuo po kaklu (žr. Fig.1). Tuo būdu įmonės galėjo akumuliuoti pelną ir grąžinti susikaupusias skolas. Tokiu būdu išsivalo balansai. Japonijos vyriausybės skolos virš 250% nuo BVP ir tai įvyko būtent dėl minėtų dalykų.



Infliacija JAV jau ne vienus metus buvo arti 2%. Nieko naujo (žr Fig.2). Tai ne rodiklis kelti palūkanų normai. Nesvarbu ką jie teigia viešai. Kai bus faktas, tada ir bus galima sakyti, jog pakėlė. Kol kas tai tik būrimas.



Jau pirmoj pastraipoj rašiau, jog BVP principe kuria individų sk.*kiek daug šie vartoja (velocity of money). Infliacijos nėra, nes pinigų greitis dėl defliacinių procesų nuolat traukiasi ir centriniai bankai palaiko struktūrą nuo colapso, nes ji pati savęs nebeišlaiko. Pinigų sukimosi greitis JAV pateiktas Fig. 3. JAV demografinė situacija geresnė, tad jiems lengviau pasiekti užsibrėžtus infliacinius rodiklius.



ES parama šiuo metu sudaro 26% vyriausybės biudžeto (žr. Fig.4). Užuot purkštaujant, galėtumėte pateikti pats grafiką. Bet gi ne lygis. Ar ne taip? Norėčiau matyti žodžių užtvirtinimą grafikais/ faktais, o ne postringavimais ar ego patenkinimą ieškant vinių š.



Kalbant apie auksą/ sidabrą, pats turiu. Manau kiekvienas turėtų turėti bent kažkiek investavęs į auksą. Mano suvokimu, įvyks ne hyperinfliacija, o finansinės sistemos restruktūrizavimas/ refresh'as. Nenustebčiau, jog atsibudus vieną rytą pamatytume jo kainą N kartų aukštesnę.

Investavai į fizinį auksą ar skaičiukus?