na per daug sitas zurnalistas politikavo, ir akivaizdziai neobjektyviai, akivaizdziai desiniuju paziuriu, zodziu per daug akivaizdziai, jei jau vare ant socdemu, tai reikejo ir ant konservatoriu, o buvo uz ka, nes pirmininko zmonele ten idomius reikaliukus suko su savo mokyklelem ir darzeliais...

bet jei rudeni seimo rinkimuose socdemai liks uz valdzios borto, t.y. konservai ir valstieciai sudarys vyriausybe, gali sugrizti i eteri...

Na, aplojo ka reikia ir laisvas. Shunu daug gatvese begioja, pasirinkimas didelis.

http://www.zerohedge.com/news/2016-08-13/german-bank-finally-caves-will-charge-retail-investors-negative-04-deposit-rate

Starting September, for savings in excess of €100,000 euros, the community’s Raiffeisen bank will charge a 0.4% rate. That represents the first direct pass through of the current level of the ECB’s negative deposit rate on to retail depositors.

“With our business clients there’s been a negative rate for quite some time, so why should it be any different for private individuals with big balances?,” Josef Paul, a board member of the bank, told Bloomberg by phone on Thursday.

+++

Policy makers in Europe and Japan have turned to negative rates for the same reason—to stimulate their lackluster economies. Yet the results have left some economists scratching their heads. Instead of opening their wallets, many consumers and businesses are squirreling away more money... Recent economic data show consumers are saving more in Germany and Japan, and in Denmark, Switzerland and Sweden, three non-eurozone countries with negative rates, savings are at their highest since 1995, the year the Organization for Economic Cooperation and Development started collecting data on those countries. Companies in Europe, the Middle East, Africa and Japan also are holding on to more cash.

Hm iejom i SUB ZERO teritorija.

1. Laikas eit i banka paskolos NT, valstybe man ja pilnai turi apmoketi ir damoketi...
2. Cashas ( tikras ) yra Kingas. Bet 500 euru kupiuras nori uzdraust ir panaikint grynus..

http://www.zerohedge.com/news/2016-08-29/safes-sell-out-germany-savers-lose-faith-banks

Having been patient long enough, the German public has started to move. According to the WSJ, German savers are leaving the "security of savings banks" for what many now consider an even safer place to park their cash: home safes.
“It doesn’t pay to keep money in the bank, and on top of that you’re being taxed on it,” said Uwe Wiese, an 82-year-old pensioner who recently bought a home safe to stash roughly €53,000 ($59,344), including part of his company pension that he took as a payout.
Interest rates’ plunge into negative territory is now accelerating demand for impregnable metal boxes.
Burg-Waechter KG, Germany’s biggest safe manufacturer, posted a 25% jump in sales of home safes in the first half of this year compared with the year earlier, said sales chief Dietmar Schake, citing “significantly higher demand for safes by private individuals, mainly in Germany.”
Germans are particularly focused on safes because they prefer cash to plastic. “Only cash is real,” goes an old saying.

Defliacinėj aplinkoj cash'as geresnė alternatyva už indėlius. Cash'o vertė su laiku didėja ir didės dėl defliacijos pagrinde įtakojamos demografinių procesų. Japonija nesugebėjo per 20-30 metų išjudinti infliacijos iš mirties taško, nesugebės ir vakarai. Japonijoj BOJ mažino palūkanas, supirkinėjo bondus, įmonių akcijas, bet kaip matom taip ir nepavyko. Vakarai demografiniu aspektu atsilieka keliais dešimtmečiais. Ne veltui kalbama apie fiksuotas išmokas visiems piliečiams, nes reikia kokiu tai būdu skatinti infliaciją ir užkurti 'varikliuką' ty žmonės apart dėję kupiūras po čiužiniu imtų juos leisti. Lietuva pasiskolino pirmą kart istorijoj už neigiamas palūkanas. Daugumos šalių bondai neigiamoj zonoj vien tam, jog nesubliukštų ultimate ponzi scheme'as. Svarbiausia, jog visi draugiškai spausdina vienodais tempais tik ne vienu metu. Tipo, jog manytų jog vyksta 'konkurencija'. Galėtų įvesti vieną valiutą. Būtų mažiau galvos skausmo. ps. geras laikas imti paskolą pirkt trobai. Beje, Japonijos pvz rodo, jog geresnė investicija už cash'ą yra auksas. Auksas atsiperkanti investicija tiek defliaciniais, tiek infliaciniais laikais. Ypač kas tingi kažką veikt. Pvz. pensininkams.

Posto pradzios komentaras butu toks: vyksta TAUPYTOJU turto perskirstimas PRASISKOLINUSIU naudai. Jai to nedarytu bankams- kajuk.... (neisivaizduojamai kvailas amziaus eksperimentas -tiketis kad durneliai islaidunai prikels pasaulio ekonomika :-))
Posto pabaigos komentaras:5% metiniu nuo 1932 metu nieko neveikiant ir be rizikos.Jeigu kaimietiskai -kiek padejai tiek radai - bankirai neturi jokiu sansu toki TAUPYTOJA ,, isdurti,,....

Taip. Vyksta ne kas kita, kaip turto perskirstymas. Eilinis žmogelis taupo pinigus, investuoja santaupas, dirba kiekvieną mielą dieną, kuria tam tikrą naudą visuomenei (produktas, paslauga ir t.t.) tam, jog gautų už tai lengvai konvertuojamą į kitas turto rūšis valiutą. Žiūrint į kiekvieną tokį narį atskirai, tai lašas jūroje, bet tokių žmonių yra mlrd. pasaulio masteliu. Ir štai finansų inžinieriai sugalvoja sistemą, kaip nepastebint imti mlrd. eurų/ dolerių ir t.t. iš žmogelių nesukuriant realiai jokio produkto. Priedu atrišo valiutas nuo aukso, nes matot šis trukdo tvariam ekonomikos augimui. Mhm. Paleidi į rinką vis naujo popieriaus ir taip pasiimi dalį darbininko sukuriamos perkamosios galios. Spausdini vis didesniais kiekiais, nes matot reikia padėti visuomenei atsistoti ant kojų. Cha. Kokiu būdu? Valiuta pati savaime nesukuria produkto, naudos visuomenei, o tik perskirsto pinigus taip kaip kad daro valdžia per mokesčius. Vienintelis skirtumas, jog nieko nematai, nes nėra mokesčio eilutės įrašytos algalapyje. Spausdina kažkas kažkur palinkęs kokiam tai rusy ir tu nė nenutuoki kas iš tikro vyksta. Nėra laisvos rinkos, nes bankininkai nusprendžia kur tuos mlrd. deda, kokių įmonių obligacijas superka (Too big to fail). Superka aktyvus iš visuomenės ir tipo tai turi padėti augti ekonomikai. Sukeli kainas, imituoji infliaciją, bandai išgąsdinti jog infliacija auga ir tokiu principu bandai juos suvaryti į tą patį banką paimti dar daugiau paskolų, nes kitu atveju sistema išsitaškys pati savaime. Erkė gi negali būti didesnė už organizmą iš kurio ši siurbia kraują. Tegul išsispausdina 1000 trln. ir susiperka visus pasaulio aktyvus. Tik tokiu atveju būtų akivaizdu, jog popierius yra nieko vertas. Eilinis visuomenės narys paprasčiausiai nebespėtų koja kojon. Abekonomika neveikia arba tiksliau veikia tam tikrų suinteresuotų asmenų grupei.

Defliacinė depresija - teorija apie "bankyrų sąmokslą". Ar tai reiškia, kad ši tema yra apie sąmokslo teoriją???

Apci, jeigu grisim prie aukso standarto, ar kito 'standarto', kitaip tariant uzdarysim 'setono ismisla' - dabartine kreditine sistema, 'paprastam zmogeliui' jokiu sansu prasigyventi. Gal i 3 ar 4 karta, jei labai sunkiai visos kartos dirbs. As suprantu, cia spekuliantu forumas, tai musu kaip ir neliecia. Pabusim feodalais, jei reikes. Bet.. nu niekaip neatsistebiu is kur sitie samokslai lenda. "Umom neponiat". )

Kur išreiškiau nuomonę, jog reikia grįžti prie aukso standarto? Pateikiau faktą, kuris visiems žinomas. Aukso standartas veikė N metų ir jis niekada nebuvo laikomas 'sąmokslu'. Rašliavos esmė yra turto perskirstymas. Pelnosi ne jūsų minimi 'paprasti žmogeliai', o prieinantys prie pinigų kranelio. Butkevičius infarktą gautų, jei mokesčius tektų sumažinti 2x ir tuo pačiu sumažinti valstybės išlaidas. Kol valdininkai perveda pinigus iš Kerniaus sąskaitos į Petro sąskaitą, paimamas nalogas. Jei sumažėtų pinigų masės pratekėjimas, katastrofa. Prasigyvenimu nelaikyčiau galimybe paprastam žmogeliui paimti paskolą iš banko už %. Tuo pačiu nemanau, jog kreditų sistema yra blogis ar kaip pavadinot 'šetono išmislas'. Esmė - too big to fail, kuri iškreipia sistemą. Kas dabar vyksta, tai nebe kapitalizmas. Tiesa kažkur tarp kapitalizmo, socializmo ir kleptokratijos.

Pelnosi is ko? Paziurek i europiniu banku balansus. Paziurek i ju akciju kainas. Kad ir koki agreguota STOXX 600 Banks.
Ka turi galvoje - 'pinigu kranelis'. Nes imdamas paskola is banko, tu is esmes gauni tiekima is to 'kranelio'. Uz %. Kurie siai dienai juokingai mazi.
Del prasigyvenimo. 'Pinigai is oro' kaip samokslininkai vadina, suteikia galimybe prisiimti rizika neturint pakankamai turto. Tokia galimybe yra vienareiksmiskai - geris. O kaip jau 'zmogelis' ja geba pasinaudoti - atskira tema.
Lietuvoje nera 'too big to fail' problemos. Kaip jau siokia tokia praktika parode.

Del JAV. 'too big to fail' yra JAV pigaus 'nusipolitikavimo' pasekme. Gavo pamoka. Politikai is esmes ja sukure, ja ir issirebs, aisku, uz mokesciu moketoju pinigus, nes pirko irgi mokesciu moketojus.

Pelnosi tie, kurie pirmiausia surišti bambagysle su centriniu banku. Komerciniai bankai pabrėžtinai priklauso ne visuomenei, o privatiems asmenims. Jų 'gelbėjimui' išleidžiami mokesčių mokėtųjų pinigai, kai jų konkurentai teisingai įvertinę savo galimybes lieka su baranka. Pakeltas skolų lubas tenka mokėti mokesčių mokėtojams. Galima rasti kone kiekvieno banko finansines ataskaitas 2016, tačiau nemaža dalis turėjo išnykti nuo žemės paviršiaus 2009. Kodėl centrinis bankas turėtų iš principo nustatinėti palūkanų normas? Kapitalizmas JAV puikiai veikė iki centrinio banko įkūrimo. Kiekviena krizė išgrynindavo finansinę sistemą, ekonomiką apskritai ir eiliniui žmogui buvo daugiau galimybių prasimušti nei šiandien. Dabar tas, kuris taupo - baudžiamas, o kuris leidžia - skatinamas. Vyksta vertikalus valdymas, kai tuo tarpu kapitalizmas kaip istorija rodo efektyviausiai veikia esant horizontalioj sistemoj t.y. decentralizuotoje sistemoje.

Isvada - skolinkites. Skolinkites ir investuokite i realius aktyvus - gamtinius isteklius.

Jei neismanai tai geriau patyletum.

Pinigai is oro ir yra pinigai is oro. O jei jau taip tiksliai nori - tai pinigai paimti tiesiogiai is visu juos naudojanciuju kisenes tuos zmones tiesiogiai apvogiant per infliacijos mokesti. Pinigai nera pinigai, nes jie neturi vertes saugojimo funkcijos. Tad kiekviena diena jie nuverteja.

Tu net nesupranti termino 'pinigai is oro.' Cia ne paskolas turima omeny, o pinigu mases didejima.

O veltui, nes prie aukso standarto butina grizti.

Cia mes iki ryto galime diskutuoti.
Kapitalizmas niekad puikiai neveike, ir jis negali puikiai veikti. Del elementarios priezasties - zmogaus naturos. Yra pakilimai, yra krizes - 'parkritimai'. Ratas sukasi amzinai. Tai ciklas.
Tiesa, JAV jis veikia geriau nei Europoje. Be aibes ivairiu priezasciu, tame tarpe ir tokia kaip paminejai - del ispletotu kapitalo rinku ir galimybes 'visuomenei' tureti dali kad ir tu paciu banku ar korporaciju.
Isnykti ar neisnykti ir jei taip - kokiomis salygomis isnkyti bankui sprendzia visuomene per savo atstovus. Istatymu leidejus. Kongresas taip nutare. Lehmanu buvo uztektinai. Visi kiti, iskaitant ir 'sveikus' konkurentus buvo 'pamaitinti' pinigais pagal savo svori, nors kai kuriems to ir nereikejo. Pvz. Wells Fargo, JP Morgan irgi buti issivertes. Tiesiog buvo tokia politika.

Skatinamas yra ne vien leidimas. Tai viena medalio puse. Norima kad pigi skola virstu i investicijas. Kazkieno islaidos yra kazkieno pajamos. Sitas ratas buksuoja. Reikalingi poslinkiai lukesciuose. Jie greitai neivyksta.


p.s. Grand, kas sudaro pinigu mase? Kaip ji atsiranda.
p.p.s aisku, kad nuverteja. Prisimink kokia buvo minimali/vidutine alga kokiais ten 1992 metais.

Ne aisku. Tau. Pinigai negali nuverteti. Kapys? Tokiu atveju jie jau ne pinigai. Kapys?

Kaip atsiranda? is pradziu ja iskaldavo, po to atspausdindavo, o dabar su klaviatura i monitoiu sukala per kelias sekundes. Stai kaip atsiranda.

Ne ratas buksuoja. Tie debilai CB valdzioje nesupranta, kad planeta negali istverti su nuolatiniu ekonomikos augimu. Ismus 9 milijarda ir viskas uzsivers aukstyn kojomis.

Pasaulio ekonomika yra naftos ekonomika. Naftos ispumpuota jau per daug. Pasaulio ekonomika reikia stabdyti, o ne skatinti.

Ekonomika reikia kreipti atsinaujinanciu istekliu kryptimi. Ten turi buti nukreiptos investicijos.

Cia dalis rinkimines programos?

Ne cia pirstu pabaksnojimas tokiems kaip tu! Kurie daug kalba bet nezino ka.


Sidabro tema pries metus luzo nuo mokytoju, o siandien ju nera. Tad sitame forume nieko nenutuokiant tauksti yra iprasta.

Na, as savo sidabro kaina gavau, kolega Grand. Bet skirtingai nei tamsta, nesu toks uzsiangazaves ir nesiputoju per visas temas.