nu kodel ? Yra zemes gelmiu silumos energija . Tiesiog , dar nemokam prisikast ir pigiai panaudot

Vat butent tiksliai todel ir tik todel. + Visi pasaulyje is didelio rasto isejo is krasto. Saules energija daug daug perspektyvesne. Labai siauras poziuris i energija aplamai. Ieskoma atskiru sprendimu kiekveinai problemai. Problemos sprendziamos metais nors turetu viskas buti organizuojama simtmeciams i prieki.

Taciau tai neimanoma. Homo idioticus. Per daug resursu yra issvaistoma karams, konfliktams ir visam kitam. Tai kol sitas nesibaigs tol ir bus: eee.... beee.

Galiausiai viskas pasibaigs gripu, sausra, badu ir panasiais dalykais. Cia tik laiko klausimas.

Atrodo energija galima gauti is nieko, idomus filmas iseis kovo menesi apie tai, kai kurie straipsniai susije su ta tema:
https://www.youtube.com/watch?v=blojNMW-Ias
http://www.collective-evolution.com/2016/02/02/a-film-about-an-over-unity-energy-free-energy-machine-just-premiered-at-the-vienna-international-film-festival/
http://ausdemnichts.at/en/#trailer

Visi tie elektroniniai seifai turi kinietisku detaliu...

Statant humanoidinius robotus, vienas iš didžiausių iššukių yra priversti mašiną stovėti ant dviejų kojų, o dar svarbiau, judant išlaikyti pusiausvyrą. Juk 2 atramos taškai paprastai neužtikrina stabilumo. Norint suprasti koks tai sudėtingas klausimas, reikia tik pasižiūrėti krūvą Youtubes vaizdelių su "girtais" robotais ir jų nuotykiais. Tačiau atrodo vyrukai iš Boston Dynamics jau eina tinkama linkme:



O vat čia kyla ydomūs klausimai. Matomai jau ne už kalnų tobulesnės šių mašinų versijos, kurios galėtų greitai nubėgti į parduotuvę atnešti pieno ar alaus, tačiau ar tikrai mūms reikia mašinų panašių į mus pačius?
Pradėkim nuo to kokioje aplikoje patys jaustumėtės jaukiau?
Stovint eilėje šalia Davido:


Ar stovint eilėje šalia TARS:


Žinoma pavyzdžiai ekstremaliai skirtingi, o funkciškai tai būtų skirtingo tipo mašinos. Davidas pritaikytas veikti žmogaus aplinkoje, naudotis žmogaus įrankiais, tuo tarpu TARS veikia kaip informacijos provaideris. Bet iš principo ar iš tikrųjų mūms reikia mašinų, stovinčių ant dviejų kojų ir vaidinančių žmogų?

Masinos, robotai?... Cha cha cha...

Kuris scenarijus tau labiau patinka ar Interstellar ar ExMachina?

Kuomet ant žemės mes tiltus tik deginame, pasirodo kosmose juos galima ir statyti. Džiugi žinia kosmoso mylėtojams ir Marso fanatikams. Šiandien sėkmingai prasidėjo pirmasis didelės misijos „ExoMars“ etapas, o dar smagiau, kad ši misija vykdoma bendrai Europos ESA ir Rusijos "Roscosmos" kosmoso agentūrų.
Misija prasidėjo sėkmingu Rusų Proton raketos paleidimu:


Apskritai „ExoMars“ programa susideda iš dviejų etapų.

Pirmasis etapas – apie šių metų spalį, į Marsą bus nuskraidinti du robotai „TGO“ ir „Schiaparelli“.
„TGO“ veiks kaip Marso palydovas ir dirbs maždaug 400 km aukštyje. Pagrindinė šio aparato užduotis bus metano dujų, kaip biologinės veiklos, pėdsakų paieška Marso atmosferoje. Be metano dujų paieškos, palydovas taip pat fotografuos ir tirs Marso paviršių, bei ieškos tinkamos nusileidimo vietos antro etapo misijai. "TGO" galės aptikti vandens ar ledo pėdsakų esančių 1 m po žeme.


„Schiaparelli“ zondo pagrindinė užduotis yra sėkmingai nusileisti ant Marso paviršiaus ir taip išbandyti nusileidimo technologiją. Sėkmingai nusileidus, zondas dar kelias dienas veiks, per kurias rinks informaciją apie vėjo greitį ir kitas metereologines sąlygas. Tačiau pagrindinė „Schiaparelli“ zondo paskirtis yra nusileidimo technologijos, kuri būtų naudojama antrame „ExoMars“ etape išbandymas.


Antrasis etapas – zondui „Schiaparelli" sėkmingai įvykdžius savo užduotį, 2018-2020 metais į Marsą bus siunčiamas automobilio dydžio marsaeigis "ExoMars Rover", su 2 metrų ilgio grąžtu ir vieninteliu tikslu - rasti Marse gyvybę.


KAd suprasti šios misijos svarbą, reikėtų turėti omenyje, kad vien „ExoMars“ misijos buvimas reiškia persilaužymą Marso planetos tyrinėjimų srityje, kurioje pastaruosius 2 dešimtmečius dominavo tik NASA. Europiečiai, per šiuos 20 metų buvo suorganizavę tik vieną misiją į Marsą ("Mars Express" 2003), pavykuksią tik dalinai, kadangi, sėkmingai veikė tik orbitinis palydovas, o su nusileidimo aparatu, turėjusiu tirti paviršių, ryšys buvo prarastas. Rusija (ne Sovietų Sąjunga) apskritai per 20 metų, panašiose Marso programose nedalyvavo. Kitaip sakant, draugiškų kolegų atsiradimas, paprastai reiškia konkurenciją, o konkurencija - progresą.

Pora klausimų pasvarstymams apie elektromobilius.

Kodėl jais taip siekiama kilovatų? Aš tokį aparatą įsivaizduoju kaip grynai važinėjimui į darbą, mažųjų miesto automobilių pakaitalą. Kodėl nepakaktų ir kokių 50-60 kW vietoj į populiarųjį Nissan Leaf "dedamus" 80, nekalbant jau apie Tesla? Kaip tais neracionalu.

Kodėl taip siekiama ištęsti galimų nuvažiuoti kilometrų skaičių? Vėlgi, elektromobilius matau kaip miesto automobilių analogą, kuomet kasdien nuvažiuoji 30-50 km ir vakare gali laisvai pasikrauti (čia labiau omenyje turimi privačių namų savininkai)?

Ir, jei mano tokie poreikiai, ar logiška manyti, jog galėčiau sėkmingai naudotis ir sena baterija, kurios talpa sumažėjus kad ir tris kartus, bet mano poreikius tai pilnai patenkina? Galbūt tokiu atveju pirkti 4-6 metų senumo auto jau tikrai galima būtų įžvelgti ir šiokią tokią elektromobilių ekonomiją... Nes kelių metų bėgyje kaip vienas iš šeimos parko automobilių toks būtų visai smagu.

O man robotai patinka,as kada nors isigysiu Sophia, kai zmonai galva skaudes bus su kuo i zvejyba palekti,noes is kitos puses neramu,o ka jei ji,Sophia,rimtai kalba apie zmoniu rase,galiu ir buti susertas menkems. https://www.youtube.com/watch?v=W0_DPi0PmF0

Siekiama, kad žmogus nenusiviltų persėdęs iš kuru varomo automobilio. Tikslas - išstumti naftos produktais varomus automobilius, o ne būti jų priedu. Už 35k USD iki 100km/val vos per 6s. 350km eigos vienu užkrovimu. Efektinga paraiška, didžiulis susidomėjimas, tiesiog einama Apple pėdomis.
https://www.youtube.com/watch?v=16SWVS56aZU&ebc=ANyPxKpp0lSG1CFeGSVn5WUHIdoVaiVUJhDmuBYWKtMlLFd1l8i2Em08k9sLG8HwRo1rFDqT3eVuj9U-vH6ZU2v2VbtldAr2Tg

Tikriausiai verta paminėti, kad šią dieną 1961 m. balandžio 12 d. žmogus pirmą kartą pravėrė kosmoso vartus. Tai padarė Jurijus Gagarinas, S. Koroliovo komandos sukonstruotu kosminiu laivu „Vostok-1“.

Jurijus Gagarinas


S. Koroliovas


„Vostok1“

J.Milneris skiria 100 mln USD kosminio aparato siuntimui į Kentaura alfa.Lazeriu įgreitinta burė turėtų išvystyti 160 mln km/h greitį ir pasiekt tikslą maždaug per 20 metų vietoj maždaug 30 000 metų su dabar skraidančiais kosminiais laivais.

Visa, kas susiję su lazeriu įgreitinta bure ir aplinka, kurioje tai vyksta, dar 1974 metai aprašyta Larry Niven, Jerry Pournelle "The Mote in God's Eye" knygoje.
1993 metais išlestas tęsinys "The Gripping Hand". Apie pasekmes.

Pats principas pasaulyje žinomas nuo 1926.
http://www.rbc.ru/technology_and_media/12/04/2016/570cd4889a7947a3487ec72d?from=main

Koks skirumas kada tas principas aprašytas. Matot, vien žinodamas principą idėjos nepaversi realybe. K.Ciolkovskis irgi žinojo ir aprašė daug principų, jo principais paremta visa šiandieninė kosmonautika. Bet juk ne jis kaltas, kad savo laikmetį pralenkė mažiausiai 40 metų, kol atsirado technologijos jo principus paversti tikrove.


Čia, kad daugmaž įsivaizduotumėm atstumus, kuriuos ruošiamės įveikti:

Štai taip atrodo technologinis šokas...

Smagus video
Tačiau tai daugiau žmogaus nesugebėjimas eiti koja kojon su laiku ir technologijomis, o ne technologinis šokas.

Va cia idomiau kaip prekiauti per visa siena... 3000 baksu...

https://www.microsoft.com/microsoft-hololens/en-us/why-hololens

Technologinis šokas gali atrodyti ir taip:

Pagaliau bus kas alaus atnesa.. Pavadinsim ji sviesaus atminimo droidu...