Cia tie patys supirkimai, kurie treti metai is eiles nevyksta, nors per VAS kiekvienais metais nutariama, jog per 18 men jie bus vykdomi?? Nu atsiprasau, po tiek neivykdytu VAS sprendimu visas sitas supirkimo reikalas atrodo JUOKINGAI..

2012: https://newsclient.omxgroup.com/cdsPublic/viewDisclosure.action?disclosureId=503595&messageId=617842

2013: https://newsclient.omxgroup.com/cdsPublic/viewDisclosure.action?disclosureId=554073&messageId=683405

2014: https://newsclient.omxgroup.com/cdsPublic/viewDisclosure.action?disclosureId=603062&messageId=746782

Ar cia tie supirkimai, kur tiesioginiais sandoriais pirkdavo per birza?? Tada smulkiesiems is to jokios naudos..

Na kodel? Kazkuriais metais buvo pstoviai skelbiami of.pasiulymai savu akciju supirkimui didesne kaina,nei birzoj.

Tai ir 2015m VASe nutarė, kad galima supirkti per 18 mėn. O dabar bus neeilinis susirinkimas ir bus priimta tvarka, kaip nustatyti supirkimo kainą. Po to, kai paskelbs prastus(dėl to ir atidėjo rezultatų skelbimą) pusmečio rezultatus, seks supirkimas.

Labas. BAL1R nedomina? 2700 vnt. Perspektyvios kompanijos?

nieko gero su PZV:

2015 H1:
EBITDA: 3,8 mln. eurų (35,7% mažiau lyginant su 2014 H1 (6,0 mln. eurų))
Grynasis nuostolis: 0,5 mln. eurų (2014 H1: 1,1 mln. eurų grynojo pelno)

2015 Q2:
Grynasis nuostolis: 0,1 mln. eurų (2014 Q2: 0,4 mln. eurų grynojo pelno)

nebus gerai ir su RSU

AB “Rokiškio sūris“ yra sudarytas 11 668 tūkst. EUR rezervas savų akcijų supirkimui.
Sprendimo projektas:
<...>
3. Laikotarpis per kurį bendrovė gali įsigyti savas akcijas – 18 mėn. nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

4. Maksimalią vienos akcijos įsigijimo kainą nustatyti 10 proc. didesnę už bendrovės akcijų rinkos kainą, esančią valdybai priimant sprendimą apie savų akcijų supirkimo pradžią, o minimalią vienos akcijos įsigijimo kainą nustatyti 10 proc. mažesnę už bendrovės akcijų rinkos kainą, esančią valdybai priimant sprendimą apie savų akcijų supirkimo pradžią.

<...>

Turint omeny akcininkų susirinkimo datą, blogus PZV rezutatus ir pasaulines pieno produktų kainas, manyčiau šie akcininkų spendimai skirti neleisti kainai nukristi žemiau 10% nuo dabartinės kainos..
Kitaip tariant Q2 rezultatai tikriausiai bus blogi arba labai blogi..

dabar pardave,manyciau,lengvai atpirks po 1,3 E/a

Visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė papildoma šiuo klausimu:

1. Bendrovės paskolų suteikimo tvarkos tvirtinimas.

https://newsclient.omxgroup.com/cdsPublic/viewDisclosure.action?disclosureId=671584&messageId=836799

bus tvarka, kaip ir kur išdalinti RSU akcininkų pinigus

tiketina patvirtins esama praktika,taigi dideliu vilciu nedeciau...

Trumpos komentaras :

http://faktai.lt/verslas/rokiskio-suris-ketina-teikti-paskolas-zaliavos-tiekejams-ir-produkcijos-pirkejams/

jei ukininkas paskola is RSU tures imti rinkos salygom,tai kodel jis ja turi imti is RSU...o jei ims is banko,tai kodel piena turi pridavineti Rokiskiui...gali ir kitiems....zodziu kad neiseitu smulkiesiems : norejo kaip geriau,o isejo kaip visada

Nieko naujo su paskolomis ūkininkams čia nebus, tiesiog formalus paskolų įteisinimas, kad nebebūtų auditorių priekaištų dėl atliekamų banko funkcijų.
Paskutinėje ataskaitoje jau buvo 12 mln. suteiktų paskolų eilutė.
Įmonei tai greičiausiais naudinga, smulkiesiems akcininkams - liūdnos žinios. Tai dar vienas pasiteisinimas nemokėti dividendų.

"Dabartinė krizė pieno sektoriuje yra viena giliausių ir neaišku, kada ji baigsis."- DELFI sakė D. Trumpa.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/kaimas/pieno-karas-gali-kainuoti-kiekvienam-grasina-blokuoti-kelius.d?id=68700784

Vienoje didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“ kartojasi VP grupės drama: mažasis akcininkas kaltina didįjį smulkiųjų akcininkų diskriminavimu ir veikimu tik savo naudai. Rinkoje kalbama, kad konflikto esmė gali būti smulkiojo akcininko noras gera kaina parduoti turimas akcijas.

Plačiau: http://vz.lt/premium/2015/08/28/rokiskio-suryje--mazojo-ir-didziojo-akcininku-konfliktas

„Rokiškio sūryje“ – mažojo ir didžiojo akcininkų konfliktas
2015-08-28
Vienoje didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“ kartojasi VP grupės drama: mažasis akcininkas kaltina didįjį smulkiųjų akcininkų diskriminavimu ir veikimu tik savo naudai. Konflikto pusėms svaidantis kaltinimais, kontrargumentais ir užuominomis apie „teisines priemones“, rinkoje kalbama, kad konflikto esmė gali būti smulkiojo akcininko noras gera kaina parduoti turimas akcijas.
„Nasdaq Vilniaus“ biržoje kotiruojamas „Rokiškio sūris“ praeitą savaitę surengė neeilinį akcininkų susirinkimą, kuriame pirmą kartą pasitvirtino paskolų suteikimo tvarką. Joje numatyta, kad „Rokiškio sūris“, siekdamas užtikrinti stabilią veiklą ir įgyvendinti kitus tikslus, paskolas gali teikti trims asmenų grupėms. Tai – žaliavos tiekėjai, kuriems paskolos reikalingos norint užtikrinti pastovesnį žaliavos tiekimą, „Rokiškio sūrio“ produkcijos pirkėjai, kuriems paskolos bus teikiamos siekiant su jais palaikyti gerus santykius, ir kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, susiję su bendrovės veikla.
Nepatenkintas akcininkas
Tačiau šis žingsnis įsiutino smulkiąją bendrovės akcininkę – Baltijos biržose aktyviai investuojančią Švedijos investicijų bendrovę „East Capital“, valdančią 5% „Rokiškio sūrio“ akcijų.
„Bendrovė „Rokiškio sūris“ paskolas dalija ir kaip nedidelis bankelis veikia jau apie 10 metų. Ne kartą tuo piktinomės, tačiau, užuot nutraukusi, bendrovė nusprendė šią ydingą praktiką neva įteisinti pasitvirtindama paskolų dalijimo tvarką. Tai padaryta iš karto po to, kai dėl paskolų dalijimo pradėjome reikšti pasipiktinimą akcininkų susirinkimuose ir kelti šį klausimą į viešumą“, – sako Eglė Fredriksson, „East Capital“ vyresnioji patarėja.
„Rokiškio sūrio“ grupė 2014 m. pabaigoje buvo išdalijusi 16 mln. Eur vertės paskolų. „East Capital“ skaičiavimais, tik 17% šių paskolų buvo išduota ūkininkams, o 30% visų paskolų išduota susijusiems su pagrindiniu akcininku asmenims, likusios paskolos – kitiems tretiesiems asmenims.
„Paskolų dalijimas, ir ypač susijusiems ir tretiesiems asmenims, yra pieno perdirbimo įmonei nebūdinga veikla. Įmonė neturi kompetencijos įvertinti kredito bei kitas rizikas ir nustatyti tinkamas palūkanas už tokias paskolas. Tai yra bankų veikla“, – piktinasi p. Fredriksson.
Ji pabrėžia, kad jei įmonė turi laisvų pinigų, jie turi būti investuojami į pagrindinę įmonės veiklą – pieno perdirbimą, o jei tokių investicijų poreikio nėra, pinigai turėtų būti grąžinami visiems akcininkams dividendų forma.
„East Capital“ skaičiuoja, kad per pastaruosius trejus metus vos 14% visų įmonės sukurtų laisvų piniginių srautų buvo išmokėta dividendais, 23% nukeliavo vadovų tantjemoms, 15% sudarė paskolos susijusiems asmenims, 24% – kitiems tretiesiems asmenims (neįskaitant darbuotojų ir ūkininkų).
„Apie pastarąsias paskolas informacijos labai mažai. Tik žinome, kad daugiausia pinigų buvo paskolinta tokiems fiziniams ir juridiniams asmenims kaip Igoris Leontjevas, UAB „Maxima“ ar UAB „Litrada“, – vardija pašnekovė.
Palūkanų klausimas
Naujai patvirtintoje „Rokiškio sūrio“ paskolų dalijimo tvarkoje numatyta, kad bendrovė paskolas gali dalyti už palūkanas, ne mažesnes nei iš kredito įstaigų gautų paskolų bendra palūkanų norma.
Tačiau „East Capital“ atstovai teigia, kad toks palūkanų „pririšimas“ yra neadekvatus, nes „Rokiškio sūrio“ teikiamos paskolos paprastai nėra užtikrinamos turtu. Priešingai, nei įmonės iš bankų imamos paskolos, teigia jie.
„Vertinant, kad „Rokiškio sūrio“ paskolos teikiamos be užstato, metinės jų palūkanos turėtų sudaryti 7–20% priklausomai nuo rizikingumo. Tačiau dabar paskolos teikiamos maždaug už 2% palūkanas, nes tokios yra vidutinės pačios įmonės bankams mokamos palūkanos. Tai reiškia, kad „Rokiškio sūris“ negavo didelės pinigų sumos ir taip įmonei bei akcininkams buvo padaryta didelė žala“, – sako p. Fredriksson.
„East Capital“ atstovė teigia, kad „Rokiškio sūrio“ valdyboje nėra nepriklausomų valdybos narių, todėl sprendimus, palankius didžiajam akcininkui, bet nepalankius mažiesiems, priima vien didžiajam akcininkui atstovaujantys asmenys.
„Dėjome daug pastangų, kad smulkiuosius akcininkus diskriminuojanti tvarka „Rokiškio sūryje“ būtų pakeista, tačiau esame beprarandą viltį tai pakeisti. Todėl neatmetame galimybės savo teises ginti ir teisinėmis priemonėmis“, – sako p. Fredriksson.
Kritiką atmeta
Dalius Trumpa, „Rokiškio sūrio“ vadovas, atkerta, kad „Rokiškio sūris“ paskolų pagrindiniam akcininkui ar su juo susijusiems asmenims šiandien nėra suteikęs ir nesiruošia teikti.
„Tretiesiems asmenims paskolų suteikę esame, tačiau tai nėra pašaliniai asmenys. Bent jau tam tikrų sąlyčio taškų su bendrove jie tikrai turi. Tokių paskolų visame portfelyje yra ne daugiau nei 10%, nes didžiąją dalį paskolų esame suteikę ūkininkams. Paskolos ūkininkams yra normali praktika pieno perdirbimo sektoriuje ir užtikrina gyvybiškai svarbų procesą – žaliavinio pieno tiekimą“, – sako p. Trumpa.
Pasak jo, pavyzdžiui, paskolų suteikta ir „Maximai“, nes ji yra svarbi „Rokiškio sūrio“ produkcijos pirkėja.
„Paskolas teikti nėra pagrindinė mūsų veikla, tačiau yra viena iš veiklų, kurią leidžia įstatymai. Manome, kad paskolų teikimas stiprina ilgalaikius santykius su svarbiausiais mūsų partneriais“, – sako p. Trumpa.
Kalbėdamas apie palūkanas, už kurias bendrovė teikia paskolas, jis pabrėžia, kad 20% būtų palūkanos, kurias įmonė imtų, jei norėtų iš paskolų užsidirbti ir paskolos būtų pagrindinis verslas.
„Paskolas partneriams teikiame už palūkanas, kurios yra kiek didesnės, nei patys skolinamės iš banko, bet nėra grobuoniškos, kokių gal norėtų kai kurie smulkieji akcininkai“, – sako p. Trumpa. Ir papildo, kad didžioji dalis paskolų, kurias bendrovė yra suteikusi, yra garantuotos turtu, pavyzdžiui, žeme ar pastatais.
Ponas Trumpa smulkiajam akcininkui atsikerta ir dėl nepriklausomų valdybos narių nebuvimo įmonės valdyboje.
„Mes norėtume, kad jų būtų, ir jų iki įmonės reorganizacijos turėjome. Po reorganizacijos didieji akcininkai pusketvirtų metų valdyboje laikė vieną laisvą vietą nepriklausomam nariui, tačiau per tą laiką neatsirado nė vieno smulkiojo akcininko, kuris deleguotų savo atstovą. Žinoma, galime pasamdyti kokį nors asmenį kaip nepriklausomą, tačiau ar tai būtų teisinga? Mes taip nežaidžiame“, – sako p. Trumpa.

Kur galima pasirašyti po tokiu popieriu? Pilnai pritariu, kad dydysis akcininkas diskriminuoja mažuosius.

Galėtu ir investuotojų asociacija šiuo klausimu suburti smulkiuosius ir padėti, nes nesiskaitymas su smulkiaisiais tikrai yra.
Manau daug būtu norinčių prisijungti.

Gaila, kad tik dabar pradeda lysti smulkiųjų akcininkų teisės....Kiek tokių įmonių, kaip Lifosa, spėjo apgaut smulkiuosius akcininkus....

Pritariu, Investuotojų asociacija galėtų apsijunti šiuo klausimu su East Capital