Paskutiniau metu nuvalkiota frazė "nelenksiu niekam nugaros" arba "ką daugiau nesugebi?". Ne visi gali ar tuo labiau nori būti verslininkais. Reikia ir gydytojų, ir gaisrininkų, ir buhalterių. Be visų šitų gyvenimas tai tikrai sustotų
Apskritai ant Lietuvos manau per daug privisę verslininkų-diletantų. Ty kaip sako Kurmelis "viArslinYkų". Tokių pašaukimas vienintelis - pasistatyti už juodas firmos babkes chatą, ir tačkių prisipirkt. Ant darbuotojų jiems nusispjaut. Nors nėra ko stebėtis. Pas mus verslo kultūra skaičiuoja vaikystės ar paauglystės amžių, nėra dešimtmečių tradicijų. O ir daugumai šiandieninių "rimtų verslininkų" verslo pradžiamokslis tebuvo apsivilkus žalius švarkus stūmti metalo prikrautas fūras.
Labiau apsiskaitę supirkinėjo investicinius čekius, kad pasiimti fabrikėlį, o įvairūs činovnikai ir kolūkių pirmininkai už dyką pasiimdavo tuos fabrikus ir gamyklas..Ech geri laikai buvo

Tai kad visame pasaulyje tas pats. Po ekonominio kolapso ar nuosmukio atsiranda tam tikri subjektai, kurie privatizuoja objektą per prievartą ar korupciją. Nesvarbu ar tai karo nusiaubta pokario Vokietija, ar 90-ųjų TSRS buvusios valstybės, 2000-ųjų Kinija ar kokia XX amžiaus pradžios JAV. Yra kas atsišaudo ir duoda atkirtį, o yra kas tiesiog palieka viską ir eina ten, kur geriau. Bet pasaulis neberibis - vistiek galop reiks grįžti prie ištakų.

Biškį paišnaudojo kitaicus ir va - pakilo atlyginimas. Jau neapsimoka investuot pas juomis. Visi grįžta namo...

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/ruosia-sprendima-kuris-zlugdys-zmoniu-gyvenimus.d?id=68504232

Tai jei zalos atlyginimas bus neribojamas,tai tokiu atveju furistu ar autobuso vairuotoju dirbti neimanoma,nes gali viska prarasti,buta ir atsidurti gatveje. Tada gales cia dirbti vien baltarusai,nes ivykus avarijai jie gakes pasislepti sabo tevyneje ir nieko jiems nepadarysi. Arba visiski bomzai,kurie nieko neturi.

Man Lietuvos verslininkai panašūs į valkatas - nori viską turėti, nenori už nieką mokėti. Lietuvoje dirbti gali sau leisti tik turtingi žmonės kurie jeigu ką turėtu iš ko kompensuoti darbdaviui padaryta žalą.
Vergyste-tai,kai tu dirbi nemokamai,bet darbdavys apgyvendina tave kokioje pasiureje ir tave maitina,kad isgyventu. O cia tave ismes is darbo,istustins tavo saskaita ir paims buta nuostoliams padengti. Tu cia liksi ir be stogo ir be maisto. Taip,kad vergusteje butu geresnes salygis,nei numatyta dabar.

mane tai pritrenke sito pono sitas argumentas :

„Bet palaukite, kasko draudimas kainuoja 5 kartus daugiau nei darbuotojo atlyginimas“, - argumentavo J. Guzavičius.

Ne fakto konstatavimas, o tai kokia jis prasme turi siame pokalbyje. Negalvojau, kad tokie genocido propaguotojai gali svarstyti tokius rimtus klausimus. Bet, pasirodo, LT stebuklu salies istorijos toliau tesiasi. Priciom , rimtu veidu.

Kartais tikrai pasiilgstu TSRS. K stenke, i na raschod....

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/nustebau_kad_lietuvis_nemyli_lietuvos/

- Labiausiai nustebau patyręs, kad gausi nūdienos lietuvių dalis - nemyli Lietuvos, niekina tautybę, užuot didžiavęsi, - savąją kilmę vadina visų nesėkmių priežastimi... O ir man atvažiavus, užuot apsidžiaugę, pasveikinę su sugrįžimu, daugelis sakė: „Durneli, grįžk greičiau į Kanadą ir dėkok likimui už tokią galimybę, nes čia tavęs laukia tik skurdas, melas ir neviltis.“

Naujasis darbo kodeksas: -Trumpinamas atostogų laikas visiems darbuotojams, nes mokamų atostogų laikas nebus įskaitomas į stažą atostogoms gauti. -Darbdavys galės nurodyti dirbti dvi ir daugiau valandų viršvalandžių per dieną be darbuotojo sutikimo. -Mažinamas apmokėjimas už viršvalandžius, darbą naktį, švenčių ir poilsio dienomis, nes skaičiuojamas padidintas tarifas ne nuo viso darbo užmokesčio, o tik nuo bazinio darbo užmokesčio. -Nebėra numatytas apmokėjimas už nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų, taip skatinant darbą kenksmingomis sąlygomis. Taip pat nenumatytas apmokėjimas už darbą, kai padidėja darbų mastas. -Nebus suteikiamos atostogos už stažą ir ypatingą darbų pobūdį, panaikinamos pailgintos atostogos sveikatos priežiūros specialistams,pedagogams ir kitiems darbuotojams. -Mažinamas apmokėjimas už atostogas,paliekant darbuotojui jo darbo užmokestį, o ne vidutinį darbo užmokestį ir numatant galimybę mokėti atostoginius ne prieš atostogas, o atostogų metu. -Darbuotojui nesutikus dirbti sumažintu darbo užmokesčiu, tai bus teisėta priežastis nutraukti su juo darbo sutartį (DK 44 str. 2 d.). -Sumažintos išeitinės išmokos, atleidžiant darbuotoją darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės šešis kartus nuo šešių iki vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. Kitais atvejais nutraukiant darbo sutartį, kai nėra darbuotojo kaltės (pvz. kai dėl sveikatos negali dirbti darbo sutartyje sutarto darbo) išeitinė išmoka sumažinta nuo dviejų mėnesių iki dviejų savaičių.

Ir esi materialiai uz viska atsakingas, darbdaviui nereikia draustis. arba tave gali pakisti...

Pats tu valkata.

šiaip šį klausimą reikėtų diskutuoti skyrelyje " lietuvos ekonomikos atsigavimas" , nes nesigilinant į smulkmenas to pasekoje padidės konkurencija ir atlyginimas gerai dirbantiems , kas leis padidinti minimalų atyginimą ir mokesčius , kas vėl sumažins bendrą ekonomikos konkurencingumą..

tarybinio darbo kodekso pakeitimas žingsnis į priekį , bet labai mažas , lyginant su kitu tarybiniu palikimu, kurį reikia keisti ....

o žiūrint kiek globaliau "darbo kodeksas" jau tampa atgyvena ir galvojantiems žmonėms jis nereikalingas . praeitą savaitę buvau liūdininku, kaip aštuoniolikmetis esantis lietuvoje, be kapitalo, tik savo galva ,per parą jungtinėse valstijose legaliai ( nepažeisdanas jav įstatymų) uždirbo kiek daugiau nei 2500 usd , pinigus gavo bankiniu pavedimu...

šitas pavyzdys parodo, kad ten kur nėra darbo kodekso ir šalys gali susitarti dėl visko,atlyginimas visada bus didesnis nei ten kur "darbo kodekss" reguliuoja susitarimo galimybę. kuo labiau reguliuojama galimybė šalims susitarti , tuo atlyginimas mažesnis .

o dėl smulkmenų , tai su tuo didėja galimybė susirasti darbą . eikit ir dirbkit , na nebent jūs iš tų, kuriems pirma reikia "sąžiningo" atlyginimo, o paskui jau jūs 'dirbsit' tada taip, gyvenimas sunkėja...

beje,realybėje tokiems yra daug sunkiau ne pačios sąlygos, o matyti, kad aplinkiniai uždirba daugiau, gyvena geriau , todėl juos taip ir traukia į praeitį , kai visi buvo "lygūs", nesvarbu kad visi už spygliuotos vielos ir ant skurdo ribos ...

ir pabaigai - pati blogiausia dalis naujame darbo kodekse , tai tarybinio darbo kodekso likučiai. dėl jų kodeksas neduos tiek pliusų kaip manoma, o pakeitimų priešininkai vėl turės pretekstą paverkti , kritikuodami pakeitimus, nors žala bus iš to kas liko nepakeista....

na va ,patys verslininkai mokina darbininkus gyvent...begs neatsisukdami is tokiu darbu...ir ieskos geresniu...

Kuo blogas senasis Darbo kodeksas kuris patvirtintas jau Nepriklausomybes laikotarpiu?
Kodel yra sveikintina jei mazinamos iseitines ismokos (ki šiol darbuotojai galėjo tikėtis šešių mėnesių darbo užmokesčio kompensacijos. Dabar ketinama palikti iki 0,5-1 arba dviejų mėnesių algos)?
Kodel yra gerai kai trumpinami įspėjimo terminai nuo 2-4 mėnesių iki 1 mėnesio?
Kodel yra gerai jei trumpinamas atostogų laikas kai kuriems darbuotojams?
Kodel yra gerai jei mažinamas apmokėjimas už atostogas, skaičiuojant atostoginius nuo bazinio darbo užmokesčio (dabar nuo vidutinio darbo užmokesčio)?
Kodel manai, kad gerai jei budėjimas namuose nebus laikomas darbo laiku? Ivedama pasyvaus budėjimo sąvoka – darbuotojo budėjimas ne darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę, kilus būtinybei įprastiniu darbo laiku nebus laikomas darbo laiku.

Manau, kadб siuo atveju, visi pakeitimai nukreipti pries darbuotoja.

O kaip dėl viršvalandžių? Apmoka bent papildomai? Kitaip kodekse anei vieno pliuso nematau samdomam darbuotojui. Visi čia šneka apie kažkokius megaspecialistus, bet jie bendram katile sudaro ne daugiau nei 5-10 procentų VISŲ DIRBANČIŲJŲ ir jis teoriškai net neturi galimybių plėstis, kadangi ir superinių darbo vietų visada yra mažuma.

Visokiems santechnikams, statybininkams ar kirpėjams (Ind. veikla) iš esmės jis (kodeksas) apskritai pochui. Jie vistiek nemoka mokesčių tiek, kiek priklauso. Tas visą laiką buvo, yra ir bus. Jeigu nori papildyti biudžetą lai iš pradžių bent išmoksta mokesčius surinkti, nes 30 proc. skylė.

Ten tos išeitinės kompensacijos gali ir nebūti, su sąlyga, kad pašalpos ilgis bus neterminuojamas, o Darbo biržai radus darbą ir atsisakius/neatidirbus pusės metų - bus atimama pašalpa. Tada dar galima įžvelgti pliusų..

+ konkurencija egzistuoja tik tarp tų pačių 5-10 procentų visų dirbančiųjų. Taip kad tipiniam Antanui, uždirbančiam vidutinę LT algą lengviau nuo kodekso nepasidarys, kadangi už jo nugaros dar dešimtys tokių Antanų, iš kurių darbdavys galės rinktis ir numušinėti kainą LIGI TO MOMENTO, kada žmonės atsisakys dirbti ir darbdavys privalės pakelti atlyginimą. Tačiau ir šiuo atveju neegzistuoja jokia VALSTYBĖS masto rinkos ekonomika - tiesiog privež tų pačių ukrainiečių, kurie dirbs už mažesnę algą ir tiek. Tas jau vyksta.

Klausimas tada - nach*j ta valstybė apskritai tada egzistuoja, jeigu jos pilietis neturi jokių privalumų ir garantijų prieš imigrantą? Mūryti namą ar išrašyti vaistų gali tiek mūsų rajono gydytojas ar statybininkas, tiek tos pačios Ukrainos ar Moldovos. Jie ir važiuoja jau, sėkmingai asimiliuojas. Verslininkas uždirba daugiau, rinkoj pinigų kiekis nesikeičia, darbininkų pajamos - krenta (nu o kaip kitaip?).


Vat ir galvokit. Plius galėtų pagaliau įvesti valandinius įkainius kaip normalioj civilizuotoj šalyje, kad viršvalandžiai nenueitų veltui.

Su dabartiniu kodeksu yra problema, kad realiai jis veikia gal tik biudzetinese imonese. Privaciam sektoriuj tikrai niekas tu iseitiniu nemoka ir kitu reikalavimu nesilaiko.
Man atrodo, kad visai teisinga butu ta kodeksa pakoreguoti link realybes, faktiskai nelabai kas cia ir pasikeistu.

Vien jau už tokį pasisakymą verta suteikti amžiną įtraukimą į darbo inspekcijos rizikos grupę ir tikrinti visomis progomis ir be progų. Už-tikrinus verslą ar įmonę negyvai, jos lavonėlį padžiauti Valstybiniame archyve, ar kaip ten ta saugykla vadinasi. Išlikusius figūrantus įtraukti į feniksų susidarymo rizikos grupę ir daryti nuolatinį monitoringą, ar nekuria feniksų ar tai feliksų iš pelenų.

Tik taip rūsčiai užkardyti latentiniai kenkėjai ir eksploatatoriai turi šansų tapti normaliais socialinę atsakomybę puoselėjančiais ir šalies infrastruktūros negriaunančiais darbdaviais ir verslo atstovais, naudingais šaliai ir ugdančiais naudingas darbo santykių kultūros iniciatyvas.

Petrai, o galima būtų gauti valstybių pavyzdžių, kurios pačio nuomone tvarkosi 'teisingai', 'gerai', kitaip sakant puoselėja 'socialiai atsakingą' ekonomiką. Žodžiu, kad galėtų būti pavyzdžiu. Nes kritikuoti lengva viską, bet niekaip nepavyksta suprasti, ko norima (?) pasiekti. Ar bent siekti.

Geranoriškai atsakau į akivaizdų bandymą patrolinti: vos ne visos ES senbuvės, Skandinavija, Kanada, Šveicarija Australija ir pan. Daugelis jų yra reitinge "šalys kur geriausia gyventi", "Geriausio gyvenimo miestai" ir pan.
Taigi, atsidarai puslapius su reitingais ir gali medituoti iki užsimeditavimo.

Net laukinio kapitalizmo Australija turi ten tokių socialinių gerovių, kad neapgintu ar kažkaip neaprūpintu ten tapti beveik neįmanoma. Linkiu toliau šia tema (t.y. australiškais klausimais) netrolinti, o užsirašyti konsultacijai pas kolegą rimtas.

Buto nuoma privertė pasibelsti mokesčių inspektorius

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/buto-nuoma-priverte-pasibelsti-mokesciu-inspektorius.d?id=68544602


Panašu kad straipsnyje aprašytas asmuo - kolegos bugaga idealas. Ir su tokiu tad personažu normalus darbuotojas turi abipusiai naudingai susiderėti dėl darbo sąlygų ir atlygio?

Danijoj berods dauguma piliečių apskritai dirba valstybės tarnyboje (?). + skandinaviškas stukačinimo modelis. Kas yra gerai, šiaip jau.

''abipusiai naudingai susidereti del darbo salygo ir atlygio''

toks vaizdas kad kai kurie kolegos niekada savo gyvenime nebuvo is padebesiu (tai yra is valdymo organo) isanalizave visios vertikalios integracines grandines. Priminsiu - visuomene sudaro :

70 % 'oeratyve, arba asmenys vykdantys einamasias uzduotis;
15-20 % aptarnaujantis operacijas personalas;
5-10 % vadovaijantis personalas.

Kokia bebutu valstybe, komunistine, laukinio kapitalizmo, demokratine, autokratine, konstantos auksciau isvardintos parodoksaliai panasios, su siek tiek lengvesniais nuokrypiais, arba be ju.

Nedristu net as abejoti, kad 'naudingos derybos' imanomos tarp abieju apatiniu grupiu atstovu ir darbdaviu. Taciau gerbiamieji, didzioji dalis visuomenes - tai ne tie 30 procentu. Didzioji dalis visuomenes, tai tie 70 procentu. Tie 'vairai' , uz furu barankiu, tie laboreriai, kurie stovi prie robotu gamyklose, ar delioja i dezutes, tie kurie sluoja gatves, tie kurie istempia jusu konteineri nuo namu su siuklemis sutarta diena ir taip toliau.

Ir dabar sita didzioji darbuotoju mase - stai, gerbiamas kolega nori pasakyti - jie yra pajegus susidereti 'abipusiai naudingas salygas' ?. Gal mes nejuokinkime svieto. Paradoksas tame, kad reguliavimo esme ir yra apginti 'ta', kurio padetis yra prastesne derybose.


As puikiai suprantu, kad auksciau mano paminetas ponas skaiciuoti moka, ir jis aiskiai supranta , kad furos sudauzimo atveju del netycios, isieskoti 1.5 mln jam nepavyks. Ir butent nuo sito ivykio jis drausis. Taciau , jo protegavime nelimituotos netycines rizikos atveju, suo pakastas kitkame. Darbuotojui norima perkelti francizes (suspaprastintai to ko neapmoka draudimas francizes ribose) islaidas. Faktiskai darbuotojui perkeliama verslo rizika. Taciau, jei darbuotojui perkeliama verslo rizika arba dalis verslo rizikos (kaip pataikes akmuo i automobilio langa vykdant imones pavedima ), tokiu atveju darbuotojas turi perimti dali imones naudos arba pelno.

Velgi grystam - 70 % yra dauguma. Jie ne tik kad del salygu nesusideres darbo. Nekalbant jau apie pelno dalybas.


Nemegstu versilininku, kurie apibudinami pagal tris 'kiek kainuoja' :

1) megstamiausias klausimas - 'kiek kainuoja';
2) megstamiausia pokalbiu tema - 'kiek kainuoja';
3) gyvenimo kredo 'kiek kainuoja'.


Ir tik nepradekim postringauti apie 'reikia stengtis ir siekti auksciau'. Yra zmoniu, kuriems uztenka to, ka turi. Arba , atsitiks dar blogiau visi prades taip 'stengtis', kad viena diena patys turesit issiversti savo konteinerio turini i masinos 'bagaziniuka', ir vaziuosit 'priduoti' i siukslyna. Nes visi ta dare pradejo 'stengtis' , mokytis, augti , dideti, kad uzdirbtu vadovaujancias pareigas. Dabar visi vadovai, savo siukslemis rupinames patys

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/darbuotoju-dziaugsmas-virsta-beda-darbdaviams.d?id=68430190

Va čia ir yra tipiškas Lietuvos verslininkas bugaga su požiūriu į darbuotojus. Kažkodėl neradau kad pasigirtų kokias algas moka, kaip skatina darbuotojus, tik paverkimas kad pasirodo žmonės serga??? Tokie ir stumia su buldozeriu naują DK. Ir pamatysit prastums nes pinigai visagaliai

pasiziurejus firmos rekvizitus tai apyvarta kaip ir neprasta bet darbuotoju apraustu ne stabilus tai galima mokamos algos netenkina tad ir nemazai ju serga