Kiek pamenu iš ekonomikos praždiamokslio - yra prekės elastingos kainai - pakitus kainai ženkliai pakinta paklausa, ir prekės kainai neelastingos - smarkus kainos pokytis mažai įtakoja paklasą.
Neelastingi kainai yra pavyzdžiui būtinieji maisto produktai - čia mažinti kainą nėra jokios parasmės, nes produktas tinkamas tik valgtyti, ir tarkim dvigubai sumažinus kainą niekas nepuls divgubai daugiau valgyti kokių nors grikių ar kitų kruopų, be to tokius produktus dažnai nepatogu sandėliuoti ir atsargų kaupimas mažai prasmingas. Paprastai nealastinga kaina yra tokios prekės, kurios išleidžiama nedidelė pajamų dalis (tie patys maisto produktai)
Degtinė yra elastingas kainai produktas, tačiau čia kainą mažinti rizikinga - produktas gali pereiti iš Premium klasės į value ar low klasę - nors čia pirkėjų skaičius ir didesnis, tačiau pelningumas yra mažas. Ir jei produktui prilims "pigios" prekės etiketė, jį pakelti vėl iki Premium klasės gali kainuoti labai brangiai.
Taigi rinkos pirkimas mažinant kainą yra labai brangus malonumas ir tegalimas labai trumpą laiką, kaip akcija.

http://www.delfi.lt/verslas/energetika/gazprom-paviesino-duju-kaina-lietuvai.d?id=61822721
"Gazprom" informacijoje, pateiktoje birželį įvykusiam akcininkų susirinkimui, nurodoma, kad 2014 metais "Lietuvos dujoms" ketinama parduoti iki 1,5 mlrd. kubų gamtinių dujų už 675 mln. eurų (2,331 mlrd. litų), arba po 450 eurų (apie 600 JAV dolerių, apie 1554 litų) už 1000 kubų. Tokius pat skaičius "Gazprom" teikė ir pernai birželį, kai informavo apie galimas kainas 2013 metams.

Gazprom" pernai nurodė, kad tokia pat kaina - 450 eurų už 1000 kubų - dujas šiemet tieks ir antrai pagal dydį Lietuvoje šilumos gamintojai Kauno termofikacijos elektrinei (KTE), kuriai už 185 mln. eurų (639 mln. litų) būtų parduota 410 mln. kubų dujų.



2014 Spalio mėn. 27 d

Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ pritaikyta dujų kainos nuolaida „Lietuvos dujoms“ keturis kartus atpirko suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos kaštus vartotojams, tikina energetikos ministras.

Ši (dujų - BNS) nuolaida, kurią padarė „Gazprom“, apmokėjo mūsų terminalo statybos išlaidas keturis kartus“, - pirmadienį žurnalistams Klaipėdoje teigė Rokas Masiulis, SGD laivui-saugyklai „Independence“ atplaukus į Klaipėdos uostą.

Pasak jo, išlaidos terminalo statybai sudaro 5 proc. galutinės dujų kainos vartotojams, todėl 20 proc. nuolaida keturis kartus padengia kaštus vartotojams.



„Jeigu pasižiūrėt paskutinius kelis mėnesius, tai dujų kaina, kurią mes gauname iš „Gazprom“ ir dujų kaina, kurią mes gauname iš SGD terminalo, yra labai panašios - tarp 900 ir 1000 litų už 1 tūkst. kubinių metrų“, - aiškino R.Masiulis.

BNS inf.

Parshiukas, deja atejo lesbe visiems laikams. Kuo toliau tuo labiau ji man panasesne i Putina. Bus ji per amzius amen musu prezidente.

Kokia krize? Esame turtingi galime sau leisti moketi milijonus i euro stabilumo fonda kuris realiai yra skirtas padeti tokioms sunkiai besilverciancioms salims kaip Graikija.

Stai kaip gerai viskas:

Mažiau nei Lietuvoje moka tik Bulgarijoje ir Rumunijoje

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/maziau-nei-lietuvoje-moka-tik-bulgarijoje-ir-rumunijoje.d?id=67575022#ixzz3Vu6pcsw2

sita istorija jau 5 metai kaip tesiasi.

Kad Lietuvoje baigtųsi krizė reikia atlikti sekančius pakeitimus: vietoje seimo narių pakviesti valdyti fondą LIETUVA Warren Buffett ir George Soros už atitinkamą valdymo ir sėkmės mokestį manau sutiktų.
Valstybės vadovo pareigas perleisti Arnold Alois Schwarzenegger, KA ministru paskirti Chuck Norris.
Visi piliečiai taptų turtingais, figūringais ir būtų ramūs dėl ateities
Nes klausant pastarųjų dienų vietos politikų paistalų tiesiog pagalvoji, kad LIETUVAI valdžioje reikia asmenybių o ne vidutinybių...

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/verslas/pienininkai_blokuos_sienas/

Pieno supirkimo kainos įsiūbuotas konfliktas tarp žemdirbių ir perdirbėjų persikėlė ir į valdžios kabinetus. Ūkininkų kantrybė belaukiant sprendimų baigia išsekti.
„Jeigu su valdžios pagalba šito konflikto nepavyks gražiuoju išspręsti, suvarysim traktorius prie pasienio, ir tikrai nė vienas kilogramas pieno iš Latvijos ir Estijos neįvažiuos, - žemdirbių ketinimų neslėpė A.Stančikas. - Aišku, tada jau visiems bus blogai, nes ir estai su latviais nelabai turi kur dėti tą pieną.“
Nerimą kelia ir nuo balandžio 1-osios Europoje panaikintos pieno kvotos. Mat daugelyje senųjų ES valstybių pieno gamyba augs gana ryškiai, o jo perteklius gali drastiškai nurėžti supirkimo kainas. Pavyzdžiui, Airija iki 2020 metų padidins pieno gamybą net 50 proc., nors už ES rinkos ribų eksportuoja tik 20 proc. pieno produkcijos.
„Prie šitokių planų pridėjus pieno kainų skirtumą ir išmokų politiką, mūsų pieno gamintojų perspektyvos labai niūrios“, - nuogąstavo A.Stančikas. Daugelyje senųjų ES valstybių remiami ir perdirbėjai, todėl jie gali ir gamybą modernizuoti, ir ūkininkams už pieną mokėti daugiau. Europinių biurokratų politika, diskriminuojanti vėliau įstojusias valstybes, verčia manyti, kad senajai Europai visai nereikia, kad Lietuvoje ar kitame ES pakraštyje išaugtų konkurentai.

http://www.delfi.lt/verslas/transportas/pigesnio-automobilio-draudimo-laikai-baigiasi.d?id=67579684

Lietuvoje automobilį galima apsidrausti keliais būdais: jei pasižadėsite, kad jį naudosite Lietuvoje, draudimas kainuos pigiau, jei ir kitose Europos Sąjungos šalyse – brangiau. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas išaiškino, kad taip būti negali, bet draudikai turi ką atsakyti: paslauga brangs.

Tą patį automobilį apdrausti kelionėms po Europos Sąjungą jau kainuotų beveik 7 kartus daugiau, apie 450 eurų.

http://vz.lt/article/2015/4/5/pramones-laukia-istoriniai-luziai#fprubric

Lietuvą vis dar maitina tradicinė pramonė, kurioje dirba vidutinės kvalifikacijos darbuotojai, tačiau Europos Sąjungoje kur kas didesnis svoris tenka aukštųjų technologijų pramonei. Tokio struktūrinio pokyčio ateityje gali sulaukti ir Lietuvos pramonė.
Šalies ekonomikos potencialą ištyrę Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai ragina informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus pakilimo metais neužmiršti medienos, maisto ir kitų tradicinių technologijų pramonės šakų ir skatinti inovacijas šiose srityse. Jeigu to nedarysime, didžiausią dalį šalies BVP kuriantis ir daugiausia žmonių įdarbinantis sektorius neatlaikys tarptautinės konkurencijos.
Mokslininkės teigimu, medienos, tekstilės ir drabužių siuvimo pramonės svoris Lietuvos ekonomikoje dvigubai didesnis už ES vidurkį, o baldų pramonė šį vidurkį viršija tris kartus. Svarbesnė Lietuvai nei kitoms ES šalims ir maisto pramonė.
Pagal tokių aukštųjų ir vidutinių technologijų pramonės šakų kaip transporto priemonės, metalo gaminiai, kompiuteriniai, elektroniniai ir optiniai įrenginiai gamybą Lietuva nuo ES atsilieka 2–10 kartų.
„Konkuruoti geriausiai sekasi baldų, medienos ir maisto pramonei. Neblogi ir chemijos, gėrimų, tekstilės, drabužių pramonės rodikliai. ES padėtis – priešinga. Čia didesnių laimėjimų pasiekė aukštųjų ir vidutinių technologijų pramonės šakos: vaistų, farmacinių preparatų, variklinių transporto priemonių, mašinų ir įrangos“, – lygina p. Sabonienė.
Pernai balandį Vyriausybė patvirtino prioritetines šalies MTEP ir inovacijų kryptis. Tai energetika, žemės ūkis, maistas, sveikata, biotechnologijos, transportas, logistika, IRT, gamybos procesai bei medžiagos.
Ūkio ministerijai pavaldi VšĮ „Investuok Lietuvoje“ prioritetinėmis sritimis irgi laiko tiek gamybos, tiek paslaugų, tiek aukštųjų technologijų projektus.
KTU mokslininkai teigia, kad netolimoje ateityje Lietuvos tradicinės pramonės konkurentais taps tokie ekonominiai centrai kaip Indonezija, Vietnamas, Egiptas, Turkija, Pietų Afrika, Meksika, Nigerija, Peru ir kt. Mat ten pramonėje pastaraisiais metais buvo daug investuojama.

Aha, investavimui į aukštas technologijas nėra lėšų. Kažką naujo kurt nėra protų. O konkurentai auga. Liksim industrinio amžiaus kaimu.

Jūs paklausit: „O kur mūsų valstybė?“. Ir teisingai paklausit. Nes viena iš valstybės funkcijų, įrašytų Konstitucijoje, rūpintis teisingumu visur, taip pat ir teisingumu verslo santykiuose. Tačiau dabartinė valdžia šiuo klausimu yra nusikalstamai pasyvi. Dar daugiau – esama pagrindo manyti, jog dalis valstybės aparate dirbančių žmonių tarnauja ne bendrajam gėriui, ne viešam interesui, bet galingų „bobučių“ interesams.

http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/p-gylys-apie-bobutes-raudonkepuraites-ir-greituosius-kreditus.d?id=67639154#ixzz3WiB4Ofgv

Gal kas protingas gali paaiškinti situaciją su LB - ar visiškai nemoka dirbti, ar dar kažkas..., kad nesugeba atpirkti LT išleistas obligacijas?
http://vz.lt/article/2015/4/9/lietuvai-ir-estijai-sunkiai-sekasi-igyvendinti-ecb-programa

AC, o tu atsidaryk Bloomberg'ą ir pažiūrėk BID/ASK YTM spreadus. O tada pabandyk bent už mid price įmest orderį. Nu o tada pabandyk įsivaizduoti, kas būtų, jei reikėtų 20 proc rinkos išpirkt. Arba dar geriau- pagalvok, kas tau gali tiek parduot ir ką jiems po to su tais pinigais veikt ? Eur deposits negative, DE 10 yr 0.

dar vienas pvz. kaip bunant euro zonoje ne visi sprendimai iki galo buna naudingi lt, salygos tai orientuotos i didziuosias salis, o mazoms tik trupinukai nuo qe... aisku, numuse pajaminguma, taciau nauda bus ne iki galo...

Nauda lygi visiems. Pigesnė skola ir tiek.

visiem gerai, o geriausiai aišku daugiausiai prisiskolinusiems. O pas mus (verslo) rinkoje palūkanos ir taip žemos.

na ne visiems gerai, fondams investuojantiems i bondus ne fontanai, kai dirbtinai taip numustas skolos vertybiniu popieriu pajamingumas.... siandien gal gerai, taciau iki begalybes ecb balanso negales pusti... zaidimas vyksta tol, kol yra daugumos pasitikejimas... pasitikejimas turi ribas, o kai ji sulauzai...

IT nebelabai seku pokalbio. Mes apie įtaką Lietuvai, skirtingoms valstybėms, fondams ar finansų sistemai ? Nes tu pradėjai nuo teiginio, kad Lietuvai čia blogiau dėl kažko. Man įdomu tavo argumentai, nematau kuo Lietuvai blogiau, nei kitoms EZ valstybėms. O tu tiesiai apie fondus, finansinę sistemą ir pasitikėjimą. Čia iš kur apie ką ?

O šiaip bondiniams fondams geriausi metai turbūt šie ir praeitų pabaiga per visą egzistavimo istoriją.

as niekur nesakiau, kad blogai, as sakau, kad didziausia nauda gaus ne visi vienodai, ta as sakiau...

Ok tada ne taip supratau. Na iš vis nieko čia nesupratau, tai nesvarbu.

tai tu gal nepaskaitei kas parasyta:

Lietuvos centrinis bankas per pirmąjį programos įgyvendinimo mėnesį antrinėje rinkoje įsigijo vos 39 mln. Eur vertės obligacijų. Pagal Europos centrinio banko (ECB) sudėliotą planą, Lietuvos skolos vertybiniai popieriai turi sudaryti 0,6% visų ECB įsigytų vertybinių popierių.

Lietuvos banko išlaidų vertybiniams popieriams dalis šioje programoje – iki 1,2 mlrd. Eur, tai yra maždaug po 66–67 mln. Eur kiekvieną mėnesį. Pagal sudėliotą planą, pirmiausiai turi būti siekiama įsigyti lietuviškų vertybinių popierių (jei tik leis pasiūla), o jei nepavyksta, galima pirkti Europos Sąjungos institucijų išleistas obligacijas.

Plačiau: http://vz.lt/article/2015/4/9/lietuvai-ir-estijai-sunkiai-sekasi-igyvendinti-ecb-programa#ixzz3WplyaBUs

tai lb taip iseina, jei taip ir nepavyks isnaudoti paskirtu lesu perkant lt skolos vertybiniu popieriu, uz tuos pinigus pirks kitu saliu skolos popierius ir tuo paciu prisides ne prie didesnio lt skolos vertybiniu popieriu pajamingumo kritimo, o prie kitu saliu skolos vertybiniu popieriu pajamingumo kritimo...

kaip buvo sudaromas tas qe planas jie, t.y. lb, turejo sita lt likvidumo trukuma akcentuoti ir siekti kazkokiu specialiu salygu mazesnems salims sioje qe programoje, kad buti visiskai iki galo maksimizuota nauda lt...

Ne kitų šalių valstybines, o ES institucijų. Du skirtingi dalykai. Joks CB neprivalo pirkti kitos valstybės emisijų. Juo labiau kad keys daugumai valstybių yra didesni, nei kotiruojamos emisijos.

O LB neturėjo nieko daryt, nes jei būtų supply, tai būtų yieldui kur spaustis. Kadangi nėra supply, tai ASK YTM stovi ties 0 vos ne viso curve, o BID YTM aukštesnis. Kartoju, atsidaryk Bloomberg'ą ir pasižiūrėk į rinką.

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/valstybe_kaip_miskas_nesilaikant_istatymu__nyksta/

Ar normalu, kad mūsų miškuose užaugusią medieną išveža, o mūsų pramonei reikalingą žaliavą įsiveža?

- Praktika labai negera. Tarybiniais metais daug popiermedžių eksportuodavome į Švediją. Švedai savo miškus saugojo. Miškingumas ir pas mus pagerėjo. 1918-1920 m. miškingumas buvo tik 19 proc., dabar - 33 proc. Smetonos laikais labai daug miškų, ypač ąžuolynų, iškirto. Ne viską atželdindavo. Miškais tada lopė valstybės biudžetą. Dabar valstybiniai miškai atkuriami, bet privatūs miškai tvarkomi prastai. Labai dideli savavališki kirtimai. Atvažiavę iš užsienio savininkų vaikai iškerta biržes ir išvažiuoja.

Tai labai jaudina. Labai gaila, kad Lietuva išvažinėja. Liūdna, kad per trumpą laiką tiek išvažinėjo lietuvių. Alytus buvo 70 tūkstančių gyventojų, dabar liko 50 tūkstančių. Su savo darbuotojais stovėjome Baltijos kelyje. Koks buvo pakilimas. Grįžome ant sparnų. Baltijos dvasia numirė, prasidėjo susipriešinimas, Pakaunės įvykiai. Kodėl taip atsitiko, nežinia. Sąjūdžio programa buvo nuostabi programa. Kaip gaila, kad per tokį trumpą laiką dingo mūsų susitelkimas. Žmonės labai nusivylė valdžia, partijomis. Ką mes dabar turime: garbingą praeitį, gėdingą dabartį ir miglotą ateitį.

Labai neprotinga buvo privatizacija, kiek padaryta klaidų. Žaliavos iš Rusijos satelitų, aišku, nebeliko. Rusijos spaudimas buvo didelis, bet buvo galima kitaip viską pertvarkyti, o ne paleisti vėjais. Miškininkai nuo griuvimo atsilaikė, bet labai norėta ir miškus perimti į privačias rankas. Leido ir miškininkams nusipirkti už pajus miškų, bet jie nepuolė. Mūsų šeima taip pat galėjo pasinaudoti. Už savo pajus galėjome nusipirkti daugiau kaip 10 hektarų miško. Nenusipirkome, nes esame patriotai. Miškų dalijimasis truko labai trumpai ir slaptai. Ne visi sužinojo. Nusipirko ir miškininkai, ir ne miškininkai, valdžios žmonės. Sužinojo tie, kam reikia. Kur matyta už investicinius čekius mišką pardavinėti. Investiciniai čekiai - joks pinigas. Už kokius nuopelnus reikėjo valstybės turtą pardavinėti? Nežinau, kodėl mokslininkai neužprotestavo tokio nutarimo.

Kas lietuvius gali sutelkti, paskatinti grįžti atgal į gimtinę?

- Nelabai kas. Darbas, uždarbis. Kai kūrėsi tie „uabai“, viršininkai sau pasakiškus atlyginimus pasidarė. Didžiulis atotrūkis atsirado tarp darbininkų. Kai aš dirbau, tokio didelio skirtumo nebūdavo. Už tai mes, vadovai, karves, bulius augindavome, kad pragyventume. Dabar laisvės turime, bet nebeturime tokio gėrio, meilės, kaip anksčiau. Užaugau šeimoje, kur mama skiepijo gyvenimo pamokas. Būdavo, žiemos metu sukelia vaikus ant duonkepės ir ima mokyti. To negalima, taip negalima. Mokydavo gerbti kitų darbą, padėti žmogui nelaimėje.

- Jaunimui žodis „patriotas“ skamba visiškai nebe taip, kaip skambėjo prieš 25 metus jų tėvams. Kodėl išblėso noras būti Tėvynės patriotu?

- Patriotiškumą pražudė valdžios poelgiai. Jų arogancija, tikėjimas savo neklaidingumu, viešas to deklaravimas, kitų nuomonės nesiklausymas. Žmonės ne kvaili, viską supranta. Pas mus, Alytuje, daug klaidų buvo pridaryta, dėl to žmonės ir nebeišrinko buvusio vadovo. Šiandien gali puikuotis esąs reikšmingas, bet ateina laikas, kai nesulaukę žadėtų darbų žmonės nusisuka.

- Nebijote sakyti, kad Lietuvos dabartis - gėdinga. Kodėl gėdinga? Kas lietuviams jų išsirinktų tarnų garbinimo geną įskiepijo?

- Ar stovėdami Baltijos kely apie tokią Lietuvą galvojome? Išsivaikščiojome, turto prisigrobėme, paežeres užkariavome. Žemę sukilojome, kai Konstitucijoje parašyta, kad žemė yra nekilnojamas turtas. Kas gali paneigti, kad tie, kas inicijavo tą įstatymą, patys naudos neturėjo? Pagarba ir garbinimas labai skirtingi dalykai. Aš už tai, kad būtų garbinami mūsų tautos didvyriai, valstybės kūrėjai, bet ne už šių dienų vadų garbinimą. Žiūrėdamas į retai kintančius reitingus dažnai pagalvoju, ar jie teisingi. Juk dažno lyderio darbai ir žodžiai skiriasi. Na, o jei reitingai teisingi, lieka tik pritarti Justinui Marcinkevičiui, pasakiusiam kultinę frazę: „Aš kaltinu visus, visus, išmokiusius lietuvį nuolankumo“.