Vertės Investavimas - B.Grahamo ir D.Dodd investavimo strategija, kurios metu investuotojas, finansninių instrumentų analitikas siekia sužinoti apytikrią įmonės vertę. Neatsižvelgdamas į rinkos kainą savo vertinimo metode, investuotojas įvertina jos apytikrią vertę. Įmonės vertė - nėra tikslus skaičius. Tai yra apytikris kainos diapazonas. Gautą įmonės vertę ir ją padalinus iš akcijų skaičiaus gaunama, apskaičiuotoji įmonės vertė tenkanti vienai akcijai. Palyginus šį skaičių, su rinkos kaina , sprendžiama ar įmonės akcijos yra 'pigios' ar 'brangios'.

Vertės investavimo pagrindiniai principai yra :

"Intrinsic Value" ir "Margin of Safety" ;

Įmonės apskaičiavimui 'Intrinsic Value' B.Grahamas (Greituojų būdų) naudodavo paprastą formule :

IV = EPS * (8.5 + 2*g)

Kurioje EPS - Pajamingumas tenkantis vienai akcijai (Earnings per Share) , g - Numatomas 5-7 metų akcijos augimas (%);

PRIMENU,kad tai yra tik greitasis būdas, rimtesnėms analizėms įmonės akcijų vertei nustatyti buvo pasirenkami (NAV),(EP),(G),(NPV),(DCF - Fair Value) ir įvairūs kiti modeliai/metodai.

Pritaikykime tai praktiškai :

Exxon Mobil ->

EPS = 7.95
g ~ 2%

IV = 7.95 * (8.5+2*2) = 99.375$

Dabartinė rinkos kaina ~ Exxon Mobil (XOM) = 87.62$ ~

Pagal idėja , būtų galima teigti, jog kompanija yra pigi* jei ji augs 2 proc per metus.

P.S Čia 8.5 - P/E neaugančiai kompanijai.

Vėliau* B.Grahamas, formulę atnaujino. Tačiau minėjo, jog ši formulė - neturi būti kriterijus, investavime. Įmonės vertė tūrėtu būti randama kitais metodais. Tai - tik greitasis būdas.

Atnaujinta formulė :

IV* = EPS * ( 8.5 + 2*g) * X / Y ;

X - Vid . Aukštos klasės įmonės obligacijų pelningumas.Kai formulė buvo išvesta ir patobulinta 1962 m. Priimta =4.4 , kaip konstanta;
Y - Dabartinis pelningumas aukštos klasės (AAA) (20 metų) įmonių obligacijų. ;
Šiuo metu (US) = ~3.44%

Priėmus,kad :

X = const = 4.4;
Y = 3.44%

Pritaikius (XOM) ;

(XOM) IV* = 7.95 * (8.5+2*2) * 4.4 / 3.44 = ~ 127$;

Bendrai iš šių formulių matome, kad (XOM) greitojuoju būdu paskaičiuota vertė yra 99-127$ diapazone ;


(**Jei tarkim mūsų apskaičuota (IV*) vertė būtų ~77$)
(Priimkime - Diapazone 77-99 ->
Žinoma,tai turi gan nemažą reikšmę, ypač kai kaina yra tarp (pigios) ir (brangios) ribose. Todėl geriausias būdas įvertinti kompanijos vertę yra pasiremti jos finansinėmis ataskaitomis, įvertinti jos turimą turtą ir t.t ir prieiti prie 'tikslesnės' numatytosios vertės tenkančios vienai akcijai.)

Antrasis principas yra Margin of Safety,
Šiuo principu apskaičiuojame savo (saugumo maržą)

Kuo pigesnės akcijos ir jų tikroji vertė , tuo geriau, tuo labiau mes apsidraudę, kadangi turime akcijų kurios paremtos įmonės turtu.

Pavizdys :

XYZ - Akcijų kaina = 58.9$ = P;
XYZ - Mūsų įvertinta įmonės vertė tenkanti vienai akcijai = 89.4$ = IV

MOS = (IV - P) / P ;

MOS = (89.4-58.9) / 58.9 ~ 52% ;

Tai reiškia ,kad mūsų perkamos akcijos yra iš tiesų ~52% pigesnės ir kartu saugesnės. Nes primenu - jos padengtos turtu , kurio vertė didesnė , tik rinka ,kol kas to nepastebi.

Kadangi turime (XOM) *greituoju būdu apskaičiuotą vertę tenkančia akcijai, pamėginkime pažiūrėti kokią saugumo maržą turime ,jei akcijos vertė yra prilyginama atnaujintuojų B.Graham IV* metodu. (Priimkime ,kad 77-99$ diapazone)

MOS = (75-87.62) / 87.62 = (-12%)
Tai reiškia ,jog mūsų investicija yra iš tiesų neturinti jokios saugumo maržos ir yra labai rizikinga. Tiksliau - nepateisinamai rizikinga. Visgi , viena iš pagrindinių investavimo esmių yra neprarasti pinigų.

Tuo tarpu skaičiuojant senuoju B.Grahamo, metodu, turėtume :

MOS = (99.375-87.62) / 87.62 = ~13% ;

13% saugumo marža ,taipogi nėra labai geras rodiklis, įprastinėmis situacijomis mes norime turėti kuo didesnę saugumo maržą ,virš 20% ir t.t.

!!!!Prieš tai skaičiave gavome , jog (XOM) akcijos kainos **greitoji vertė yra 99-127$ Diapazone;

!!!!Atsižvelgiant į tai, peržiūrėjus finansines ataskaitas, ir atlikus analize įvertiname jog XOM akcijos vertė yra 115$, todėl ,nes kompanija turi grežinių, kurių balanse priimtoji vertė neatitinka realybės ir t.t. ;
Priimkime savo vertinimo metoda kaip NAV , kadangi atkreipeme dėmesį tik į kompanijos turimą turtą ir jį įvertinome 115 ,bet neatsižvelgiame į jos ateities pajamingumą;

!!!Mūsų saugumo marža būtų : NAV - P / P ; 115-87 / 87 = 32% ;
Kas iš tikro yra gan neblogas indikatorius. Visa esmė yra turėti kuo didesnį Margin of Safety.

Didesnis Margin of Safety, kartu reiškia didesnią rinkos grąža , kai rinka pastebės šį nuokrypi.

Vertės investavimas nėra 1 metų laikotarpio reikalas, tai yra investavimo strategija, kartu menas, išspausti kuo mažiau mokeščių ir įsigyti dolerį už kuo mažesnę kainą. (XOM) atveju, mes ją stengiamės įsigyti už 87 dolerius, kai TARKIM jos priimta vėrtė pagal mus yra *115 dol.

Žinoma - tai tik skaičiai, tačiau jei padeda mum orentuotis. Visa vertės investavimo esmė yra pirkti 1$ uz 0.66$. Ir t.t.

B.Grahamo terminologijoje yra taipogi naudojamas RGV ;

RGV - tai

Numatytoji mūsų akcijos vertė / rinkos kaina

RGV = IV* / P ;

Viskas ,kas yra virs 1. yra skaitoma pigu, o mažiau už 1 yra brangu.

(XOM) - IV* = 75

RGV = 75 / 87 = 0.82 - Brangu.

Pataisiau,keleta nesusipratimu, 2015-03-04 ;

Visa ėsmė yra taip, kaip jūs įvertinsite tą kompanija , tam irgi yra įvairūs metodai. Į kuriuos galbūt pažvelgsime plačiau vėlesniuose postuose.

Pagarbiai, MoS

MoS, keletas paprastų klausimų tau:
1. Ar tavo žymėjimuose X yra vidurkinamas laike? - Jei gerai suprantu, X yra visų AAA akcijų vidurkis imant ilgą laiko tarpą (dešimtmečiai), o Y - visų AAA akcijų vidurkis duotuoju momentu. Ar teisingai?
2. Kodėl vienu atveju akcijos rinkos kaina žymima COF, o kitu - paprasčiausiai P?

Sveikas G&G,

Atsakant į tavo klausimus.

1.
Iš tiesų, antroji, atnaujinta B.Grahamo formulė yra tokia :
IV*= EPS * (8.5+2g) *4.4 / Y ;
Čia - 4.4 - Yra 1962m. - Kai B.Grahamas pirma kartą parodė šį modelį priimtas vidutinis pelningumas tenkantis aukštos kokybės (AAA) korporacinėms/įmonių obligacijoms. Tai yra vidurkis - tačiau tik 1 metų. Pats papraščiausias ir kartu, pats patogiausias metodas yra tiesiog priimti šį skaičių kaip konstantą - 4.4 , bet kadangi laiko tarpas nuo formulės išvedimo praėjo gan nemažas būtų tikslinga, susirasti apytikrią vertę tarkim (2014) metams. Žinoma, kadangi formulę naudojama tik dėl orentacinių sumetimų, ar iš tiesų vertą atkreipti dėmesį ar ne, patogiausia ir kartu saugiausia yra tiesiog priimti tai ,kaip minima konstanta 4.4 ;

Y - Yra 20 metų (AAA) korporacinių/įmonių obligacijų pajamingumas.
JAV - Kur šis modelis iš tikrųjų ir buvo pritaikytas ;
Šią informacija gali pažiūrėti tokiuose svetainėse kaip :
http://www.bondsonline.com/Todays_Market/Composite_Bond_Yields_table.php
(Corporate Bonds 20yr AAA) ~ 3.42
http://finance.yahoo.com/bonds/composite_bond_rates
(Corporate Bonds 20yr AAA) ~ 3.44
Dar kitur galima rasti - 3.46 ;
Šiaip tikslesnis skaičiavimas būtų panaudojant 4.4 ir 3.43 ; čia paėmus (AAA) vidurki pateikia tuose svetainese (3.42 + 3.44 + 3.46) / 3 = 3.44;

Dabar tiesiog reiktu (XOM) IV* vertę tiesiog perskaičiuoti ,priimant šiuos skaičius.
IV*(XOM) = 7.95 * (8.5 + 2g) * 4.4 / 3.44 =~ 127$

Bendru atveju, galima būtų teigti, jog ši formulė nėra labai naudinga - ,taip iš tiesų ji nėra ta formule , su kuria nustatysim tikslią kompanijos vertę, tačiau jos dėka mes iš tiesų galime nustatyti, ar mums vertą pažiūrėti truputėli giliau, ir išanalizuoti įmonės pateikiamas finansines ataskaitas ir t.t. ir prieiti prie tam tikros vertės pačiam. Ar tai naudojantis DCF ir t.t Tai jau priklauso ,nuo tavo pasirinkto metodo. Vien tik į šią formulę žiūrėti kaip į vertinamąjį rodiklį tikrai nereikia. Ypatingai, kai gaunami nemaži netikslumai ir skirtumai.

2. Dėl žymėjimo,tai tiesiog buvo mano sumetimo reikalas, paimiau ir užrašiau COF , vietoj P, iš tiesų principas yra tas pats, kaip žymėsime konkrečias reikšmes neturi esmės. P = COF ; Pataisysiu tai straipsnyje, dėkui.

MoS, dabar 1-oje temos žinutėje yra klaida. Arba čia:

Arba čia:

Taip ir neaišku, ar X=4.4, ar Y=4.4 ?

Dekui,kad pastebėjai, taip pirmoje žinutėje, X reiktu sukeisti su Y , pataisysiu

X = 4.4
Y = ~ 3.44

Siūlyčiau paimti konkretų pavyzdį iš OMXV ir panagrinėti. Pvz. TEO LT.

Noriu pasitikslinti skaičiavimo ypatumus:
8,5 - tai konstanta? Ar priklausomai nuo situacijos yra keičiamas?
g - jeigu teisingai suprantu, tai yra pakankamai individualiai (asmeniškai) nusistatomas dydis, išreiškiantis tikėjimą tam tikros akcijos (ar bendrai) augimu.

Aš vertės investavimą suvokiu gerokai papračiau:

Jeigu turiu priežasčių manyti kad "teisingai" įvertintas turtas arba nuo tos sumos kuri manau teisinga P/B gaunas mažiau 0,7-0,8; įmonė yra auganti ir mano prognozuojamas augimo tempas ne mažiau nei P/E, bet ieškau geriau 2x P/E (nebent laikini sunkumai arba vienkartiniai veiksniai iškraipo pelną), nėra stipriai uzskolinta, viskas tvarkoje su pagrindiniais pirkėjais/rinkomis (arba esamos problemos tik laikinos dėl ko neadekvačiai numušta kaina), nusimato perspektyvų (naujos rinkos, produktas) tada tikiu, kad mano investicija kažkas panašaus "value investingas" Jei dar ir akcininkai skaidrūs ir nereik bijoti, kad išdurs ir visą nepaskirstytą pelną paskui per visokius "divorsifikavimus" ir į susijusių įmonių "investicijas" išsigrynins, išvis puiku

Bet aišku, įdomu būtu prieš investuojant palygint rinkos kainas su pagal Grahamo teoriją gautais skaičiais.. taip pat rasti pačias pigiausias pagal šių legendų metodikas mūsų smėlio dėžės įmonės... Nors aišku čia manau reikia ieškot globaliai, kad tokiu rast ir "timingas" turi būti atitinkamas, dažniausiai iškart po verslo ciklo dugno...

P/E 8.5 yra neaugančios kompanijos. Bent jau tuo metu pagal B.Grahama, šiu metu ,tai būtų tarp 8 - 9 P/E , kas irgi reikštu arba 8, 9 ,priimtinai kaip pasirinksi, todėl geriausiai imti vidurkį.

g - yra tavo priimtinas vienerių metų augimo procentas, tarkim tu priimi,kad ateinančius 5 metus, Lesto augs 3%, ir išlaikys tokį tempą 5 erius metus. Dalinai, augimą gali apskaičiuoti paėmęs praeitų metų vidurkius , bet investavime žodis 'praeitis' mažai ką sako, todėl geriau būtų tiesiog apytiksliai prognozuoti atsižvelgiant į verslo pobūdi ir rinkos mąstą.

Malonu,kad domitės.

Labai gerai yra naudoti DCF metodą, susirasti vertę tenkančia vienai akcijai ir tada taikyti margin of safety metoda. Bent jau taip iš šalies gali numatyti,kad darė daug žymių investuotojų ir iki dabar tai daro. Pats Grahamas, atradęs įdomesnės ir gundančias kompanijas atlikdavo DCF , vėliau priimdavo sprendimą ar dėti akcijas į portfelį. Kai[ žinome Grahamas yra legenda.

Na visas "Value Investingo" konceptas yra paremtas dviem pačiom svarbiausiom "aksionom"

Kompanijos vertei nustatyti Grahamo formulės iš tiesų nelabai padės, tačiau sukombinavus DCF, NPV , NAV ir kitus įvairius metodus gauti apytikria kompanijos vertei ir ją domintis, ši strategija yra labai sėkminga. Galbūt apie tai galėsiu papasakoti plačiau, ateityje.

1. g - annual growth rate, ar nuo dabar, iki po 7-10 metų - galutinis procentinis prieaugis? 7-10 imu, nes keliuose šaltiniuose tokį intervalą radau. Nes jei akcija dabar kainuoja 10 € ir kasmet auga po 5%, tai po 10 metų ji kainuos 16,28894627, arba +63%~ nuo pradinės vertės. g - 5 ar 63?

2. Taip pat vienuose šaltiniuose g įvardijamas kaip EPS augimas, kituose kaip akcijos kainos biržoje augimas. Taigi kuris iš tikrųjų pagal dėdę Grahamą?

Malonu ,kad prisijungiai. Atsakant i tavo klausimus.

1. g - yra metinis (annual growth rate) kuri tu taikai 5-7 metams. Tarkim priimu, kad 'Starbucks' kas met augs po 10% proc per vienerius metus ir taip 5 metus. Tai mano g siuo atveju ir bus 10 ; (SBUX)
http://finance.yahoo.com/q;_ylc=X1MDMjE0MjQ3ODk0OARfcgMyBGZyA3VoM19maW5hbmNlX3dlYgRmcjIDc2EtZ3AEZ3ByaWQDBG5fZ3BzAzMEb3JpZ2luA2ZpbmFuY2UueWFob28uY29tBHBvcwMxBHBxc3RyAwRxdWVyeQNTQlVYLARzYWMDMQRzYW8DMQ--?p=http%3A%2F%2Ffinance.yahoo.com%2Fq%3Fs%3DSBUX%26ql%3D0&fr=uh3_finance_web&uhb=uh3_finance_vert&s=SBUX
Susirandu EPS :
EPS = 3.30
Skaiciuoju greituoju budu
IV = 3.30 * (8.5 + 2*g) = 94.05 ;

** Ziurint i praeities EPS ;
2014 : 2.71 ;
2013 (Buvo prasti metai SBUX pelnui, tai nieko per daug nekeicia musu poziuris ilgalaikis, -)
2012 : 1.83 ;
2011 : 1.66 ;
2010 : 1.27 ;

Paziurekime kaip augo Starbucksu EPS

2010 - 2011 ; EPS augo 23 % -> ; 2011 - 2012 ; EPS augo 9% ; 2012 - 2013 ; - ; 2014 - 2015 ; EPS augo 18% ;

2. Tiksliai pagal B.Graham, g yra EPS augimas apie kuri tu kalbi. Grahamas kaip ir kiti vertes investuotojai, nekreipia demesio i akcijos kaina iki kol nereikia jos palyginti su tikraja kompanijos verte. Kitaip tariant, akcijos kaina turi tave dominti maziausiai. Kuomet susiscreenini bargains, tu pirma uzmeti aki i ju finansine bukle, tada jei matai kazka rimciau skaitai ju 10'K's. Tada logiskai ivertini kompanijos balansine verte, pajamingumo galia. Prieini prie vertes, ir ta verte lygini su akcijos kaina.
Jei ji tau suteikia 70-80% margin of safety, tu esi apsidraudes 70-80% , kitaip tariant odds yra 80% tavo puseje.

Buffetas ir kiti vertes investuotojai, po to atrado naglesni buda, tiksliau, yra kompanijos kuriu intrinsine verte pastoviai auga ir labai gerai, uz tokias kompanijas, gan daznais atvejais apsimoka ir permoketi. - MOATS ;

Ačiū už atsakymą. Atsitiktinai internetuose užmačiau tokį mini straipsniuką. Į temą.

http://www.serenitystocks.com/benjamin-grahams-misquoted-intrinsic-value-formula

Malonu,kad pastebejai ,aš taipogi kažkada klaidžiodamas buvau užtikęs šį straipsnį ,dėl to rašydamas šį postą apibrėžiau, jog tai daug maž tinka nustatyti ar verta žiūrėti į bendrovę ar ne , o ne tam ,kad nustatyti jos 'tikrąją' vertę. . Po apačia pateikiu cituojamą esme iš naujos knygos "Einstein of Money" dedikuota B.Grahamo atminimui.