Štai ką turėjau omenyje kalbėdamas apie tarptautinių auditorių "patikimumą" - http://vz.lt/article/2014/10/9/snoro-zlugimo-pagimdyta-lietuviskoji-arthur-andersen-istorija

Babunia ar turėdami užstatą nerandate pigiau pasiskolinti nei išleisdami obligacijas?

Bankai neskolina dėlkonkurencijos, manome , kad obligacijų emisija yra sekantis protingas pasirinkimas. Ar turite geresnių variantų ?

Ne vien tik konkurencija čia kalta... Bankams reikalingas užstatas turi būti realus turtas (dažniausiai, NT), o ne oriniai klientų įsipareigojimai, kuriuos "Bobutės paskola" užstato būsimiems obligacijų pirkėjams.

Visų pirma bankas vertina kam bus panaudota paskola. Jei mato, kad įmonė užsiima skolinimo veikla, iškart pasako, kad yra politinis sprendimas - neauginti konkurentų. Iki užstato klausimas net nedaeina. O ar užstatas Jums atrodo iš tikro orinis ar čia labiau informacijos trūkumo klausimas?

Sveiki, turiu kelis klausimus dėl planuojamo įkeitimo formavimo:
1. Kokiu principu bus atrinktos paskolos, kurios bus naudojamos užstatui formuoti? Kaip išvengti rizikos, kad bus įkeistos pradelstos arba prasčiausios
2. Kokiu termino paskolos bus įkeičiamos?
3. Ar potencialūs obligacijų pirkėjai turės galimybę susipažinti su užstato kokybę prieš įsigydami obligacijas?
4. Kokiu būdu bus pakeistos iš anksto grąžintos paskolos?
5. Kas bus atsakingas už užstato saugojimą ir prižiūrėjimą?

Kompleksinis turto įkeitimas reiškia, kad visiems investuotojams per finansų maklerį (patikėtinį, kaip tai numato įstatymai) bus įkeist 1,5 karto didesnės nei obligacijų pirkėjo investuota suma gautinos sumos, o įkeitimas jau bus atliktas prieš emisijos platinimą, (vadinamas sąlyginis kompleksinio turto įkeitimas) kuris įsigalios po sėkmingo emisijos išplatinimo. Gautinos sumos nereiškia konkrečių paskolų, tai reiškia, kad obligacijų neišpirkimo atveju, pas obligacijų pirkėjus atstovaujantį patikėtinį-finansų maklerį, tiksliau į jo tam specialiai atidarytą sąskaitą, obligacijos pirkėjų naudai, plauks visos iš AB Bobutės paskola visų įkeistų banko sąskaitų gautinos lėšos, tol kol pasieks išplatintų obligacijų sumą dauginti iš 1,5 karto (jei būtų išplatinta 1 mln EUR , tai įplauks 1,5 mln EUR). Patikėtinis, kuris kartu atsakingas už obligacijų apskaitą, šias lėšas, paskirstys proporcingai obligacijų turėtojams.
Kas liečia užstato kokybę, tai atkreipčiau dėmesį į vieną faktą, kad AB Bobutės paskola paskolų portfelis 2014 I pusmečio pabaigoje viršijo 23 mln litų, o šiuo metu yra dar keliais milijonais litų didesnis ir pastoviai auga, nes įmonė toliau sėkmingai vykdo skolinimo veiklą. Turbūt, visi gali pasiskaičiuoti, kad portfelis yra bent 5 kartus didesnis už užstatą, kurį reikėtų surinkti nesėkmės atveju obligacijų pirkėjams. Aišku, tas gautinų lėšų surinkimas užtruktų pagal dabrtines verslo apimtis apie 1,5 mėnesio.
Be to AB Bobutės paskola planuoja kotiruoti obligacijų emisiją NASDAQ First North rinkoje, ir pateikinės pusmetines ataskaitas kaip tai numato šios alternatyviosios rinkos taisyklės, ir matysite tiek portfelio augimą tiek finansinius rezultatus kas pusę metų.

Įdomu bus pažiūrėti kaip pavyks Bobutei kotiruoti savo obligacijas biržoje. Neseniai skaičiau amerikiečių autorių knygelę "All about bonds", tai ten perspėja, kad jei obligacijų emisija mažesnė nei 75 mln. dolerių, tai gali iškilti obligacijos likvidumo problemų. Aišku, tokia riba sąlyginė: negi 76 mln. dolerių vertės emisija jau bus likvidi, o 74 mln. dolerių jau nebe. Tačiau visgi kažkokį orientyrą reikia turėti. Šiuo atveju Bobutė ketina išplatinti obligacijų tik už 1 mln. eurų, t.y. tik už 1/60 dalį mano skaitytos knygelės autorių nurodomos vertės. Ir tų obligacijų bus vos 2000. Žodžiu pažiūrėti bus įdomu, bet jei jau šias obligacijas pirkti, tai nebent tvirtai įsitikinus, kad tuos dvejus metus "įšaldytų" pinigų tikrai neprireiks.

Astronautas, knygelė turbūt rašo teisingai, tik nelabai suprantu apie kokio masto likvidumą kalbama ir su kuo jis lyginamas. Mūsų seklioje akcijų rinkoje irgi likvidumas per mažas ir norint parduoti didesnį kiekį reikia mažiau likvidžių akcijų kainą nuspausti 10-15 proc. Manau, kad su Bobutės obligacijų likvidumu situacija bus paprasta: kad parduoti obligacijas tikrai reiks numesti kainą keliais procentais, bet tikrai ne 10 procentų, nes tai jau taptų pigiau nei įsigyti per pirminį platinimą. Manau, kad akcininkų valdomos įmonės ar susijusios su jais įmonės nebus nieko prieš nusipirkti pigiau obligacijų taip pasididinant finansinę grąžą už obligacijų palūkanas.

Na ką dabar galiu pasakyti - listinguokitės ir pažiūrėsime kaip jums ten gausis. Kiek suprantu, knygelėje kalbėta apie pilną likvidumą, kai obligaciją bet kada gali parduoti už jos įsigijimo vertę (aišku, atsižvelgiant ir į besikeičiančią palūkanų normą, infliaciją, emitento patikimumą ir kitus obligacijos kainą lemiančius veiksnius). Kai nereikia jos pardavinėti už žemesnę kainą vien todėl, kad trūksta pirkėjų.
Tarkime po metų laiko pirkėjas nori parduoti savo obligaciją. Tarkime, kad palūkanų rinkos norma nepakito, Bobutė išsaugo licenciją, nėra didelės infliacijos ir pan. Tada likvidi obligacija būtų tokia, kokią gali parduoti už 500 eurų, t.y. už įsigijimo kainą. Likusius vienerius obligacijos galiojimo metus 7,5 proc. palūkanas gaus naujas savininkas, o po to Bobutė už 500 eurų obligaciją išpirks. Va, čia tai būtų pilnas likvidumas. O jei tokiu atveju obligaciją reikės parduoti už mažesnę kainą, nes tik tiek sutinka mokėti pirkėjai, tai jau tada beliks pripažinti, kad su likvidumu čia prastai.



Bet ar tikrai esate bankų konkurentai? Juk Bobutės klientai yra į beviltišką padėtį patekę žmonės, kurių mokumas abejotinas, kuriems bankai skolinti nesutinka, todėl jiems belieka skolintis už beprotiškas palūkanas. Juk dirbantis, stabilias pajamas gaunantis žmogus, jei jau prireiks skolintis, tai galės žymiai pigiau pasiskolinti iš banko. O į greitųjų kreditų bendroves ateina tie, kurie negali tapti bankų skolininkais. Žodžiu, užimate skirtingus rinkos segmentus.

P.S. o ar yra panašių "bobučių" Vakarų Europos ir kt. šalyse su aukštu pragyvenimo lygiu?

Yra. Del kitu saliu nezinau, bet UK stipriai reklamuojasi panasios "payday loan" kontoros.

Astronautas,
Jūsų teiginyje, kad iš Bobutės skolinasi į beviltišką padėtį patekę žmonės, kurių mokumas abejotinas, yra klaidingas ir suformuotas arba žiniasklaidos arba tai emocijų suformuota mintis, nepagrįsta faktais. Taip, mes tikrai esame bankų konkurentai vartojimo kreditų srityje ir ši konkurencija metai iš metų auga, nes vartojimo kreditų įmonių palūkanos dėl konkurencijos pastoviai mažėja.
Nesiginčiju, kad vartojimo kredito įmonės skolina rizikingesniems klientams, būtent taip yra pastatytas šis verslas, ir palūkanos yra didesnės, bet skoliname tik dirbantiems asmenims laikantis LB nustatytų atsakingo skolinimo taisyklių, kurios tos pačios taikomos ir bankams. Kad paneigti Jūsų teiginį, pasakysiu, kad vartojimo kredito įmonės išduoda per mėnesį kreditų tiek pat kiek ir bankai, tai negi taip išeina, kad pusę Lietuvos vartotojų yra beviltiškoje padėtyje ?
Dar daugiau, aplamai imant domėn skolinimosi palūkanas, labai dažnai vartojimo kredito įmonės skolina patogiau ir greičiau nei bankai, nors dažnu atveju, bet tikrai ne visada, palūkanos didesnės. Tai ir lemia šios paslaugos populiarumą. Tarkime pasiskolinti 2000 Lt 24 mėnesiams Bobutės paskoloje kainuoja 37,93% BVKKMN (bendroji vartojimo kredito kainos metinė norma - palūkanos plius administravimo mokestis, kiti administravimo mokesčiai, sąskaitų tvarkymo mokesčiai, bankinių pavedimų mokesčiai). Banke tai kainuos apie 20-30 proc., nes dažnai bankas ima sutarties administravimo mokestį 100-150 Lt, ketvirtinį sąskaitos tvarkymo mokestį apie 3 Lt. Įdomumas prasideda tada kai vartotojas nori anksčiau laiko grąžinti kreditą (o taip pas mus būna labai dažnai), tada bankas taiko dar išankstinį grąžinimo mokestį ir palūkanos labai stipriai priartėja prie mano minėtų, o kartais būna ir didesnės, nes ne paslaptis, kad vartojimo kreditų įmonės, įskaitant ir AB Bobutės paskola, labai dažnai taiko įvairias akcijas vartotojams.
Atsakant į antrą klausimą - taip užsienyje vartojimo kredito įmonių obligacijų platinimas yra labai dažnas reiškinys, toli pavyzdžių ieškoti nereikia - Latvijoje vien tik per paskutinius tris mėnesius obligacijų išplatinta už daugiau kaip 25 mln EUR ir palūkanos svyruoja nuo 10% iki 15%, tiesa ten arba nėra užstato arba jis, mano manymu, labai nepatikimas. Plačiau : http://www.nasdaqomxbaltic.com/market/?pg=bonds&lang=lt žiūrėti skiltį "Bendrovių skolos VP"

Babunia,
o kaip į Jūsų minimą informaciją įsipaišo bankų kreidtinės kortelės, kurias galima gauti per savaitę su 3 atlyginimų limitu ir palūkanomis iki 20%? Tokiu atveju, Jūsų minimą 2 kLTL kreditą galėtų gauti ir minimumą uždirbantis pilietis.
P.S. Jūsų teiginiai, kad bankai bijo bobučių paskolų konkurencijos primena liūdnai pagarsėjusio piliečio BB aiškinimą, kad mums reikia valiutų keityklų (taikančių 20-30% maržas), nes jos sudarys konkurenciją plėšriems švedų bankams (taikantiem keleto procentų maržą)...

Nežinau tikslių priežasčių, bet kreditinės kortelės yra ypatingai mažai naudojamos. Atsiverčiau LB statistiką ir matau, kad per ketvirtį paskutinį ir matau, kad vartojimo kreditų pagal sąskaitos kreditavimo sutartis išduota tik už 54.576 Lt, http://www.lb.lt/n20287/vkd_2014-09-30.pdf kai bendra vartojimo kreditų suma įskaitant lizingą sudarė 322 mln litų per ketvirtį. Kodėl ši paslauga nepopuliari tiksliai nežinau, bet galiu daryti prielaidą, kad bankai patys "užrišinėja" šią paslaugą ir siūlo vartojimo kreditus panašiu principu kaip ir vartojimo kredito įmonės.
Kad bankai bijo Bobučių skaitykite čia http://vz.lt/article/2014/8/27/bankiniu-vartojimo-kreditu-rinka-sukaustes-saltukas .
Kaip matome, rinkos dalies aapie 50 proc atėmimas iš bankų jau įvykęs faktas. Sutinku, kad žodis bijo čia nelabai tinkamas. Jį labiau keisčiau į žodį, kad bankai "pyksta".

gal yra traderiu kas jau isigijo ir galetu pasidalinti ispudziais apie obligaciju isigyjima.
Ar viskas ejosi sklandziai?

Manuo nuomone priežastys nėra pasiūlos trūkumas, bet greičau paklausos nebuvimas - bankų klientai labiau finansiškai išprusę, geresnės finansinės padėties - t.y žino, kad kredito kortelės ir greitųjų paskolų bendrovės skurdžių reikalas, dar labiau didinantis kurdą. - visada pirmas žingsnis atsikratant skurdo yra atsikratyti skolų.
Apskritai kažkas iš traders.lt autoritetų kitoje temoje paskelbė išvadą, kad dabar vartojimo (skolon) ekonomiką, keičia taupymo ekonomika - manau jis teisus
Antra priežastis - kortelės naudingiausios verslo kelionėse į užsienį - manau verslo kelionių ženkliai mažiau dabar, ne anksčiau - visi taupo - žymiai pigiau video konferencingas

bomzas,
tavo prielaidos gal ir teisingos, bet esminis dalykas yra tas, kad bankai pereina prie tokio pačio verslo modelio kaip vartojimo kredito įmonės, todėl patys gesina kreditines korteles. Čia mano prielaidos, stebint bankų siūlomas paslaugas ir LB statistiką.

Beje, AB Bobutės paskola obligacijų emisija bet kuriuo atveju bus išplatinta sėkmingai, nes minimum nustatytas obligacijų skaičius jau gerokai viršytas. Dar galima pasidžiaugti, kad pasiteisino sutarčių pasirašymas elektroniniu parašu, tikrai didelė dalis obligacijų pirkėjų pasirašančių šiuo būdu.

Kokiu budu galima nusipoirkt sia obligacija?
Kaip suprantu kadangi platinat tiesiogiai tai neimanoma per banka (vertubiniu pop. sask.) isigyt?
To argumentas turbut toks, kad norejot sutaupyt ant platinimo mokesciu? Jei nepaslaptis - kokie buna platinimo mokesciai obligaciju?



Ar tai reiškia, kad neišpirkimo atveju investuotojai gaus ne po 500eur, bet jau po 750eur uz obligacija?




O kiek yra paskolu, kuriu terminas yra ilgesnis nei 24 menesiai?
Teoriskai jei po obligaciju isplatinimo paskolos nebutu suteikinejamos, arba nebutu suteikinejamos ilgesnes nei 24 men, paskui 23 men, paskui 22 men ir taip toliau, turbut atsitiktu taip, kad po tu 2 metu jau nebebutu skolininku, kurie padengtu ta 1,5mln eur.



Nesupratau kodel manai, jog prireikus pinigu jas bus sunku parduoti uz ta pacia 500eur kaina
Pasiula bus daug mazesne, o paklausa vis kazkokia bus, atsiras bent keli zmones, kurie tarkim dabar to nezino, bet po metu suzinos ir jiems visai palankus bus tie 7,5% uz likusius metus. Gal net ir uz 510Eur pavyktu parduot
Na uz 500eur tai tikrai optimistiskas esu, kad pavyktu, kaio minejau del pasiulos nebuvimo, o jei viskas ok tai paklausa bus.

Babunia gal galite issamiau pakomentuoti:

Cia nelabai aisku kas per patiketinis ir is kur jis atsiranda?
Kas per speciali saskaita?
Ir kur ji bus atidaryta?
Obligaciju pirkimo sutartyje tai viskas atsispindes ar cia tik ta saskaita ir tas jusu patiketinis isaiskes kai nebegalesite ispirkti obligaciju?

Dolar$
Patikėtinis arba viešosios apyvartos tarpininkas- tai finansų maklerių įmonė ar kredito įstaiga, kuri gina obligacijų pirkėjų interesus kaip tą numato akcinių bendrovių įstatymas, 55 straipsnis : http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=483362 .
Speciali sąskaita, tai patikėtinio atidaryta sąskaita, į kurią emisijos neišpirkimo atveju įplauktų lėšos iš įkeistų emitento banko sąskaitų ir būsimos įplaukos, pagal įstatymą tai yra atskira sąskaita, o ne patikėtinio einamoji sąskaita.
Atidaryta ji būtų Lietuvos komerciniame banke.
Patikėtinis jau yra, pagal įstatymą, su juo sutartis privalo būti pasirašyta dar prieš obligacijų platinimą. Plačiau www.bobutesobligacijos.lt .