Sveiki, pagaliau ir aš subrendau dienoraščiui. Kadangi viską žinau ir išmanau ne blogiau, kaip gerb. A. Čekuolis arba A. Užkalnis, tai bloginsiu visais klausimais. Kviečiu prisijungti.

Apie spekuliacijas bus kas nors?

Tikiuosi, kad bus.

live kaluu pageidautume

sfinksasFX, dedu +1

Heil Peter Maulwurf!

Dabar tai gausit malkų nuo Kurmelio, imperialistai.

maxa,
turėjau minčių atidaryti atskirą temą "Imperializmo irštva". Maža to, ketinau papostinti šešiasdešimt kelintų metų "Moksle ir gyvenime" buvusį straipsnį "Kaip kovoti su imperialistais". Ale tik matai, prasidėjo visi šie didieji įvykiai, kurių kontekste tokios temos vedėją galima apkaltinti politkorektiškumo stoka. O tai jau visiškai "ne košer".

Petrai: kadangi forume turim ne vieną rusiškos propagandos gearbintoją, tai galiu Tamstai padėti kurti įdomią temą: kažkur turiu XXV KPSS sjezdo kalbų tekstų, bet deja jpg formate. Tai jei pats norėsi tuos nuostabius tekstus čia paklodėm išdėlioti - kreipkis - atsiusiu.

Labai smagus skaitalas. Galima prisijuokt daugiau, negu iš šiuolaikinių anekdotų. Gaila visą tokią lektūra esu kažkada išmetęs į šiukšlyną.

Dariau, ne viskas prarasta! Tą patį dabar kalba per televiziją per bet kurį (ir bet kurios šalies, matyt) kanalą Pas vienus net būna iš ryto "akanomika acigauna", o vakarop jau "iš šalies bėga kapitalas".

Gerai, kad yra traders.lt (*reklama neapmokėta*)

Darriusk, jau pavargau kartoti, kad "Putinhuilo" ir "Yankeegohome" viens kitam ne tik kad neprieštarauja, bet ir puikiai papildo.

Neprieštarauja.
Bet yra kitas niuansas: kieno vežime nori sėdėti. O čia kaip kam patinka: kai kam gyvenimas prasmingas kovoje už Didžiąją Rusiją, o kai kam prasmingiau Bahamuose serfinguoti. Priklausomai nuo savo pomėgių ir pasirenkam tinkamą šūkį. Paprasta kaip 2x2.

.... aš asmeniškai renkuosi nardyti Filipinuose ar Seišeliuose, slidinėti Austrijoje ar Italijoje, alų gerti Prahoje ar Miunchene. "Rusų pasaulis" - ne man. Taigi kuris iš tų dviejų šūkių - mano, turbūt visiems aišku

... beje šitą savo mintį irgi "pavargau kartoti"

Puikiai apibūdinai "novy ruski"

Kas per mužikiškumas - būtinai būti kažkieno baudžauninku ir nuolat lakstyti su liniuote matuojant, pas kurį poną lažas trumpesnis.

Kas trukdo užimti sveiką prancūzišką, britišką, arba nors ir švedišką poziciją? Apie šveicarišką poziciją nė nekalbu - kad kas nors be reikalo nesisijausmintų.

Arba kuom bloga žydiška pozicija? Jie patys beveik tokie pat saviti, kaip kiniečiai, ir dėl to nei kiek nesiparina ir niekam nekeliaklupsčiauja.

Man ypač patinka prancūziška pozicija. Jie net ant anglų kalbos BBD - ir ką tu jiems?

Ir dar, kalbant apie vežimus, dabar jau ūkiškai: vienas dalykas - būti nors ir svetimame vežime pilnaverčiu vadeliuotoju, o kitas - būti tokiu pakratų maišu, kurį arklininkas deda sau po uodega, kad nekratytų. O paskui atvažiavus į vietą sušeria tuos pakratus kaimyno arkliui.

Visiškai nesupratai apie ką aš šneku. Jeigu būčiau parašęs arabiškai, būtum tiek pat supratęs

Aiškinti, ką pasakiau, prireiktų didžiulio teksto. Tingiu čia paklodes dėti, tai pasakysiu tik tiek:

Nėra jokios atskiros "prancūziškos" ar "žydiškos" pozicijos. Pusė Europos, pusė Azijos, visa Šiaurės ir beveik visa Pietų Amerika, Australija ir t.t. sėdi tame pačiame vežime. Jiems gerai ir man patogu.

Tiesa, aš nieko prieš turėti savo vežimą: kai lietuviškai kalbės koks milijardas Žemės gyventojų, galėsim džiaugtis jame esantys

Nepasakyčiau, kad BBD. Jaunimas angliškai šneka puikiai, o tarkim vyresnio amžiaus kalba dažniausiai elementariai (čia pagal 300 tukst. gyv. miestą). O tie, kurie angliškai nešneka, nėra neigiamai nusistatę, kad kažkas juos kalbina angliškai. Arba kai kreipiasi prancūziškai, neima į plaučius, kai atsakau angliškai ar kad kai sakau, kad prancūziškai nemoku. Vis tiek jie bando klausyti, suprasti, susikalbėti. Tokiam Paryžiui turbūt būtų sunku įsivaizduoti, kad kas nemokėtų angliškai.

Iš Prancūzų galima daug pasimokyti. Jie yra kaip reikiant į procesą orientuoti žmonės, mėgaujasi gyvenimu, per daug neskuba, be galo išraiškingi nuostabos, susižavėjimo jausmams, lengvai sako komplimentus, pastebi, įvertina. Aišku, dalį nuotaikos užmaskuoja stiprus etiketas.
Man toks tipinio prancūzo paveikslas - orus individualistas, itin vertinantis tarpusavio santykius, ir jei sutinka tave kaskart - sako ,,Laba diena", kitąsyk trumpam užveda neįpareigojantį pokalbį. Ir per tas kelias minutes būna dėmesingas, malonus, išreiškia savo jauseną, pasidomi. Bet jaučiasi toks neformalus atspalvis priešingai nei lietuvių, kurie kokybiško dėmesio klasę daugiau parodo formalumuose tarkim norėdami persivilioti į kitą mobiliojo ryšio tinklą

Prancuzai ypac megsta jei valgai kur lauko kavinukej prieit ir atsikast tavo kokio patiekalo, taigi apie etiketa geriau nestumt. Siandien pas juos i gatves isejo protestuot darbdaviai... Del per dideliu mokesciu, biurokratijos... Skolos kosmines, emigrantai... Tikrai is ju galima pasimokyti - kaip komunistus i valdzia rinkt ir po to revoliuciju laukt...

A va nebloga tema.

http://www.delfi.lt/pramogos/uzsienio-zvaigzdes/labai-atvirai-pasisake-kas-nutiktu-jei-varguoliai-suzinotu-kaip-gyvena-turciai.d?id=66562666

Tačiau prabangios kelionės lėktuvais – tik vienas iš daugelio privalumų.
Nedaug kas žino, kad turtingiems žmonėms mokama vien už tai, kad jie nešioja juvelyrinius dirbinius.
Arba jiems mokama už tai, kad meta svorį.
Jiems nemokamai dalijami nešiojami kompiuteriai ir televizoriai.
Jiems mokama tūkstančiais vien už tai, kad pasirodo klubuose.
Už pasirodymą apdovanojimų šou jie gauna dovanų maišelius, kuriuose prikrauta gėrybių už 20 tūkstančių dolerių (beveik 56 tūkstančiai litų) – tai daugiau nei minimali darbininko metų alga.
Jų vaikų gimtadienius taip pat finansuoja sponsoriai.
Ju vaiku mokslas labai daznai buna nemokamas, jie gauna grantu, subsidiju...

Kaip kovoti su imperialistais? Nepakovosi... Laisva vieta nebuna ilgai... Netgi atsimenu pries 18 metu kai atsirado pirmieji Katamaran laikrodziai LT, tai turtingiems siule pirkti 2 laikrodzius, o sekantiems trims po 60 proc nuolaida... Ir pakvietimai i koncertus, parkus atrakcionu, baseinus... Viskas ir pas mus buvo ir yra ir bus... Va valdzioj kas sedi tai dar geriau - brangiausi restoranai sventems, minejimams, nuoma nT, lizingas masinu, poilsio bazes, mokymai Egipte... O tu mokek mokescius... O uz likusius centus bandyk lygiuotis i anuos, kurie gauna uz dyka beveik...

Šiaip, įsivaizdavus asmenį, kuris siekia darbo ir mokslo, bet perpildytoje rinkoje jam elementariai neatsiradus vietos ir einantį į darbo biržą... hm... Atsiranda egzistencinis klausimas:
1) ar dirbti tai ką pavyksta rasti ir "džiaugtis", jogi turi už ką susimokėti mokesčius, apsirengt ir pavalgyt - t.y. taikytis prie kitų (politikos-verslo gigantų) sukurtos sistemos. Faktiškai gali amžinai mokytis ir keisti kvalifikaciją, bet turint omenyje, jog rinkoje konkurencija TIK auga ir augs ateityje - šansai normaliai įsidarbinti tik mažės. Nu nebent kažkas mano, jog iš dangaus kas metus kris naujos rinkos ir ekonomika tik vystysis, kas yra neįmanoma a priori.

2) Ar keisti tą sistemą iš pamatų ir pačiam siekti sistemos kūrėjo vietos, o ne taikytis prie jos? (tada galima arba tapti tokiu pat "elitu" arba sugalvoti ką nors naujo. nesvarbu, kad gali būti blogiau )Tokiu atveju turime: idėja > gyvybė, dėl ko revoliucijos ir kraujo upės neišvengiamos. Nes idėja tokiu atveju bus svarbesnė ir gaus (bet kuriuo atveju) palaikymą iš žemiausių visuomenės sluoksnių. Bet (!) nereikia pamiršti, jog tas istorijos atžvilgiu yra norma, ir pastoviai besikartojantis reiškinys - savotiškas laikmečio filtras šiukšlėms iškopt. Ir vėlgi - pakeist senas šiukšles naujom.

3) Nesikankinti bomžaujantxxl bei geriau sėsti į kalėjimą ir turėti stogą virš galvos ir būti pavalgydintam? Absurdas, bet dabartinėje situacijoje tokių minčių pas žmones didėja, nes kam dirbti už tą patį proviantą, ką kitas turi už dyką?

Variantų ne ypač daug, bet... statau pinigus ant idėjos. Būtinai atsiras idėjinis žmogus, kurio nervai galop neištvers ir pradės kartoti visokių Če Gevarų, Hitlerių ir Napoleonų žingsnius. Pridėkim truputį charizmos ir vuolia. Manau bus eilinis vidutinio ūgios briunetas, turės aštrų protą, įtaigos dovaną bei... būtinai bus kokio nors tamsesnio gimio - bet ne juodas. Ir ne žydas

Nepamirštam, jog visokie dronai ir panašūs žaislai plis ir vystysis - o juk jie gali skraidinti ne tik picą, bet ir TNT. (įsivaizduojam kokius terorizmo mastus galėtume turėt, nors faktas - turėsim...) Galop inžinierinis mąstymas taps raktiniu - garaže galima bus rinkti autonominius ginklus, tiesiogine to žodžio prasme, tad svarbus visokeriopas technologinis švietimas. Izraelis tą ir daro. Kuria tokius daikčiukus, kad tik kelia nuostabą.

Komunizmas nepavyko. Socializmas gyvuoja pakol yra chaliavni pinigai. Dabar šitos santvarkos kolapsas. Kaip vadinasi tas reiškinys, priminkit... kuris lyg ir panašus į kapitalizmą, bet jį perskrodžiant iš vidaus paaiškėja, kad čia tokia pat fikcija kaip ir vadinamoji demokratija, nes pasirodo įmanoma taip sutvarkyti įstatymų bazę, kad forma ir turinys keisis kardinaliai? Tie patys kyšiai, lobizmai, verslo diktatas politiniam elitui - paskui tarpusavio simbiozė, mažiukų supirkinėjimas stambiaisiais ir kiti bajeriai, neturintys nieko bendro su skaidrumu ir konkurencija?

Ir šitie žmonės juokiasi iš Markso ir Engelso - rodos prisijuokė... Pradėjo pildytis. Bet man tai nelabai juokinga. Kur kas juokingesnis tikėjimas, jog augs infliacija Nors ką aš čia paistau... gi QE tam ir egzistuoja. Išmeti daug-daug virtualių pinigų į rinką "kam reikia", tas "kam reikia" juos paima. Kas paskutinis arba iš viso negavo nė cento iš QE (90+ proc. valstybės žmonių (nei algos pavidalu, nei kyšio, nei pašalpos etc.) tai sėdi su tais savo REALIAI nuvertėsiančiais pinigėliais, nes NEREALIAI (dirbtinai) pakilusi infliacija sukelta tuom, jog KAŽKAS gavo papildomų pinigų injekciją ir tie pinigai skaičiuojasi bendram katile... Teoriškai bendrai ir turėjo būti padalinti, bet...

P.S.
Vakar pradėjau mokytis arabų kalbos. Pakolkas prognozės pildosi bent geopolitiniame lauke. lol

Ajajai, kolega, matyt supainiojai temą. Šis pasisakymas puikiai praturtintų skyrelį "Elitizmas".
Aš tai norėčiau pridurti, kad kai taip gyveni, tai pats gyvenimas tampa darbu. Tada, savo ruožtu atsiranda tarsi natūralus poreikis "pailsėti nuo gyvemimo". Ir kaipgi ilsimasi "nuo gyvenimo"???

1. Arba permokant kosminius pinigus už neva privatumą tolimoje privačioje saloje, kurioje privatumą saugo privati armija. Aš tai tikriausiai taip ilsėtis nemokėčiau - kai, būdamas saloje, nueini in krūmus nusičiurkšti, o ten tupi kareivis su šautuvu, kuris saugo mano privatumą.

2. Arba, kaip rašo 19 a. siaubo novelėse, kai visokie gyvenimo persisotinę iškrypėliai lordai užsiiminėja iškrypavimais ir spiritizmais, viskokiais kapų plėšikavimais bei gėdingomis nedorybėmis, kol savo nuodėmingais nuotykiais pažadina kokį nors ramiai snaudžiantį kaimo vampyrą ar šiaip vilkolakį, kuris juos taip baugiai nubaudžia, kad jie baigia gyvenimą prabangiuose pamišėlių namuose, kuriuose daugiau jau jokio liūdesio ar pavargimo nuo gyvenimo.

Savo nugyventą gyvenimą skirstau į 3 istorinius laikotarpius:

1. "Prie diktatūros", 197x - 1990.03.11
2. "Laisvės metais", 1990.03.11 - maždaug 2000 - 2001
3. "Beprotmečiu", 2001 - iki dabar ir toliau

Šiek tiek vėliau aptarsiu visus laikotarpius išsamiau. Dabar vis dažniau neduoda ramybės klausimas: kada ir kaip laisvės siekius ir sėkmingus visuomenės raidos procesus pakeitė šis padlaižiavimo ir bepročių šėlsmas, nuolat skelbiantis logiką ir sveiką protą persona non grata, privedęs prie visiško proto nutekėjimo. Ir ne "protų" - kaip kad kalbama apie gabių žmonių emigraciją, o būtent "proto", kai visuose lygmenyse daromi visi sprendimai yra arba iš esmės kvaili, arba žalingi siekiant asmeninės naudos, arba bukai nukopijuoti iš užsienio, nepadarius korekcijos pagal vietines sąlygas, arba Lietuvai išvis netinkami.